Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11958-454/2013 pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/05690,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio V. Z. kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarimas dėl 2 200 Lt administracinės baudos išieškojimo iš pareiškėjo S. R.. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. rugpjūčio 19 d. atliko užklausas apie skolininko turtinę padėtį. Vėliau informacija apie skolininko turtinę padėtį buvo tikrinama periodiškai – 2011 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 28 d. (vykdomosios bylos b. l. 8-11, 12).

2013 m. gegužės 16 d. antstolio V. Z. kontoroje gautas pareiškėjo S. R. skundas, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senačiai. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų yra nurodęs, kad jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Per visą vykdymo laikotarpį pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti baudos mokėjimo, nėra nustatyta, kad jis būtų bandęs slėpti turtą, pajamas ar slapstytųsi. Pajamų, išskyrus pašalpą, jis neturėjo, registruotas darbo biržoje, tačiau darbo nepavyksta rasti. Antstolis galėjo imtis įstatyme numatytų veiksmų – grąžinti vykdomąjį dokumentą jį priėmusiai institucijai, kad būtų galima spręsti baudos pakeitimo kita administracine nuobauda klausimą, tačiau to nepadarė. Antstolio atliekamas pareiškėjo turtinės padėties patikrinimas yra formalus, jokie realūs vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Tokiu būdu susidarė teisinė situacija, kada paneigiamas pats vykdymo senaties institutas ir jo prasmė, kai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis yra blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo nuomone, nesuprantamas antstolio siūlymas rašyti prašymą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, nes jau suėjo vykdymo senatis ir viena administracinė nuobauda nebegali būti pakeista kita, nei viena administracine nuobauda jau nebegali būti vykdoma.

Antstolis V. Z., nesutikdamas su skundu, 2013 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad administracinių baudų išieškojimas vykdomas pagal CPK normas. Vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus termino, vykdymo proceso eigoje nėra 2 metų laikotarpio, kuriuo antstolis nebūtų atlikęs jokių vykdymo veiksmų, skolininkas nepareiškė sutikimo, kad administracinė bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, vykdymo proceso eigoje su antstoliu nebendravo, todėl nutraukti administracinės baudos išieškojimą nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė tokius savo sprendimo motyvus:

1. Dėl senaties termino taikymo ir vykdomosios bylos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada vykdomoji byla turi būti nutraukiama. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas vykdomoji byla turi būti nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Šioje normoje imperatyviai nurodyta, jog išieškojimo senaties terminas turi būti nustatytas įstatymu, nes nei ATPK, nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų. CPK 607 straipsnio 1 dalis nustato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos teismas sprendė, kad nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo iš S. R. pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnyje nustatytų terminų, antstolis nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį, dėl ko teismas konstatavo, kad aplinkybės, dėl kurių pagal minėtą nutarimą iki šiol iš skolininko neišieškota bauda, nesudaro pagrindo antstoliui nutraukti vykdomąją bylą.

2. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismai, kurie sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai. Kiekviena šių teismų sistema formuoja praktiką aktualią žemesnių instancijų teismams pagal jiems priskirtą vykdyti rūšinį teismingumą. Remiantis nurodytu, teismas pažymėjo, kad Vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aktuali ne bendrosios kompetencijos teismams, o tiems, kurie nagrinėja bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, kurie nagrinėjami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Būtent civilinio proceso kodeksas reglamentuoja vykdymo procesą, todėl bendrosios kompetencijos teismams šiuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ne Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, Vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, neatitinka faktinių aplinkybių, nagrinėjamų šioje byloje, nes jose buvo sprendžiamas baudos pakeitimo į areštą pagrįstumo klausimas. Šioje byloje ir pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nėra panašios, liečia skirtingus teisinius santykius, dėl ko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai šioje byloje negali būti taikomi.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl prašymo taikyti senatį argumentavimo. ATPK 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teises aktus, pasisakydamas dėl administraciniu nuobaudų - baudų - vykdymo senaties terminų, yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisine padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Todėl nors nei CPK, nei ATPK nenustato administracines nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminų pagal analogiją reikia vadovautis BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, vykdymo dvejų metų senatimi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teises pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužes 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007). Apeliantas teigia, kad per visą vykdymo laikotarpį jis nesiėmęs jokių veiksmų, kuriais butų siekiama išvengti baudos mokėjimo, nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, kad jis būtų bandęs paslėpti turtą, pajamas arba slapstytųsi pats. Visu vykdymo laikotarpiu jis neturėjęs kitokių pajamų, kaip tik jam skiriama socialinė pašalpa iš seniūnijos, iš kurios negali būti išieškoma, yra registruotas darbo biržoje. Todėl mano, kad nėra jokių priežasčių teigti, jog skolininkas vengė bausmės ir todėl sustojo senaties eiga, administracinė nuobauda nebuvo įvykdyta ir administracinė atsakomybė nebuvo realizuota ne dėl jo kaltės. Todėl baudos išieškojimas ateityje praradęs efektyvumą.

2. Dėl susiklosčiusių teisinių santykių. Nors pagal galiojančias teisės normas vykdymo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka, tačiau antstolis savo veikloje priima vykdyti skirtingos teisinės prigimties išieškojimus - tiek administracines baudas, tiek teismo nuosprendžiais paskirtas baudas, kaip bausmes, tiek civilinių teisinių santykių pagrindu atsiradusius išieškojimus. Šie išieškojimai kyla iš visiškai skirtingų teisinių santykių, skirtingų teisės šakų, todėl negali būti vertinami tapačiai. Baudos, kaip administracinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonė, kyla iš asmens ir valstybės teisinio santykio, kai asmuo nesilaiko tam tikrų teisės normų, o išieškojimai, atsiradę deliktų arba sutartinių santykių pasekmėje yra civilinių teisinių santykių tarp privačių asmenų tęsinys. Administracinė bauda savo prigimtimi yra panaši į kriminalinę bausmę, kaip ir nusikalstama veika dažnai skiriasi nuo administracinio teisės pažeidimo tik savo pavojingumo laipsniu. Administracinės baudos ir kriminalinės bausmės paskirtys yra artimos, būtent nubausti asmenį, pritaikyti jam sankciją o ne atstatyti buvusią padėtį, kaip civilinių teisinių santykių atveju. Visuotiniai pripažįstama, kad bausmių ir nuobaudų efektyvumas ir tie tikslai, kuriuos norima pasiekti jas skiriant, praėjus tam tikram laikui jau yra sunkiai pasiekiami, t. y. jų tolimesnis vykdymas nebetenka prasmės.

3. Dėl galimybės taikyti administracinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio formuojama praktika yra privaloma bendrosios kompetencijos teismams, 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-182/2010 dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), taip pat, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirta nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teises pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teises pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-182/2010).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjo skundžiamu patvarkymu antstolis atsisakė nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) dėl išieškojimo senaties pasibaigimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas antstolio patvarkymą laikė teisėtu, nurodė, kad išieškojimo senaties terminai turi būti nustatyti įstatymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei CPK, nei ATPK, nei kitame įstatyme nėra nustatytas administracinės baudos vykdymo senaties terminas, o vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinės baudos vykdymo senaties bendrosios instancijos teismas negali, kadangi ji taikytina byloms, kilusioms iš administracinių teisinių santykių. Su tokiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus bendrosios kompetencijos teismas negali vadovautis administracinių teismų išaiškinimais yra nepagrįstas ir prieštarauja paminėtai kasacinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05690 medžiaga nustatyta, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdomasis dokumentas – 2010 m. birželio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas dėl administracinės baudos išieškojimo byloje Nr. A-3836-246/2010 iš S. R. išieškotojo Kauno apskrities VMI naudai - pateiktas vykdyti antstoliui 2010 m. liepos 22 d., taigi trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą, skolininkui 2010 m. liepos 22 d. išsiųstas patvarkymas apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, padarytos užklausos apie asmenį, pinigines lėšas, transporto priemones. Panašaus pobūdžio paklausimus apie skolininko turimas lėšas, sąskaitas antstolis atliko ir 2011 m. birželio 6 d. 2013 m. kovo 12 d. buvo gauti duomenys apie skolininko draudžiamąsias pajamas. Atsakymuose antstoliui nurodyta, kad skolininkas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, turto neturi ir šiuo metu nedirba. Vykdomosios bylos Nr. 0137/10/05690 medžiaga patvirtina, kad užklausimai bankams ir Sodrai apie skolininko banko sąskaitose turimas lėšas ir darbovietę buvo siunčiami periodiškai, paskutiniai užklausimai išsiųsti 2013 m. kovo 12 d.

Remiantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, ir tikrinama skolininko turtinė padėtis.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad iš skolininko 2010 m. sausio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu (c. b. Nr. L2-5481-54/2010) yra priteistas išlaikymas jo trims nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui; 2005 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (b. b. Nr. 1-1821-311/2005) skolininkui paskirta 4 375 Lt bauda, kuri 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pakeista į 17 dienų areštą (b. b. Nr. T-2183-311/2009), o 2009 m. spalio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu skolininkui paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams (adm. b. Nr. A-6004-456/2009). Iš paminėtų faktų spręstina, kad skolininkas nėra suinteresuotas įsidarbinti ir deklaruoti savo pajamas, nes iš jų būtų išieškoma ne bauda ir vykdymo išlaidos šioje byloje, bet ir žymiai didesnės aukščiau nurodyto išlaikymo ir administracinės baudos sumos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skolininko neveikimas ieškant darbo ir pragyvenimo šaltinio, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Be to, pareiškėjui paskirta bauda negali būti pakeista viešaisiais darbais, nes skolininkas turi turto (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/00398 medžiaga patvirtina, kad antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį automobilį). ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos, reglamentuojančios baudos pakeitimą viešaisiais darbais, taikymo sąlyga, be kita ko, yra ta, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti administracinės nuobaudos – baudos, paskirtos skolininkui, vykdymo senatį nėra pagrindo, antstolio patvarkymas, kuriuo antstolis netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo nutraukti išieškojimą dėl senaties, yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.