Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kaselina“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-04-05 nutartimi BUAB „Kaselina“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019-04-16 (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. eB2-837-565/2020). Vilniaus apygardos teismo 2019-04-05 nutartimi nustatytas ne ilgesnis kaip 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikotarpis, per kurį UAB „Kaselina“ valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui visus UAB „Kaselina“ dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. M. nuo 2018-02-07 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Kaselina“ direktorius.

Ieškovas BUAB „Kaselina“ prašo priteisti iš atsakovo 14219 Eur žalos, kilusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bankroto administratoriui neperdavus BUAB „Kaselina“ turto.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Tuo metu, kai ieškovui buvo iškelta bankroto byla, galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (galiojusi redakcija iki 2020-01-01) buvo nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš esmės analogiška nuostata yra ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, ėjęs BUAB „Kaselina“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui BUAB „Kaselina“ turto, taip nenurodė priežasčių, dėl kurių turtas bankroto administratoriui neperduotas. Iš Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Kaselina“ balanso už 2017 metus matyti, kad įmonė 2017-12-31 turėjo trumpalaikio turto už 14219 Eur, t. y. atsargų – 9452 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 4767 Eur. Atsakovas kitokių duomenų apie įmonės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną turėtą ir naudotą turtą nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui, darytina išvada, kad ieškovas dėl to patyrė iš viso 14219 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BUAB „Kaselina“ ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo M. M. ieškovui priteistina 14219 Eur žalos atlyginimo (JANĮ 57 straipsnis, CK 2.87 str., 6.246 str.– 6.249 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 14219 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-05-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas BUAB „Kaselina“ nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 8bylinėjimosi išlaidos, t. y. 320 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 321,79 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „Kaselina“, j. a. k. 304693971, iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 14219 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14219 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-05-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 321,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.