Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2014 m. gegužės 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 8 d. apie 11.00 val. savo ūkiniame pastate, Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pažeisdamas nustatytą tvarką laikė automobilinius degalus metalinėse 200 litrų tūrio talpose (dešimtyje talpų), kuriose buvo 2067 litrų dyzelinio kuro. Kuro įsigijimą ar mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, kuras neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų privalomųjų kokybės rodiklių. Nustatyta, jog buvo laikyti automobiliniai degalai – dyzelinis kuras, kurio vertė 9632,22 Lt, kas atitinka 74,09 MGL. V. A. tokiais savo veiksmais nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ 1 skirsnio 5 punkto, 2 skirsnio 12 punkto, 3 skirsnio 18 ir 20 punkto reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 7 dalyje, kadangi 2011 m. liepos 7 d. V. A. jau yra baustas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį.

V. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tačiau šioje byloje apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Priimdamas sprendimą dėl V. A. kaltės padarius ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismas pripažindamas liudytojų L. P. ir E. M. parodymus patikimais, neatkreipė dėmesio, kad šie liudytojai yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl gali būti suinteresuoti veikti kartu ir išvengti administracinės atsakomybės. Todėl formaliai konstatuoti, kad V. A. parodymai vertintini, kaip jo siekimas išvengti atsakomybės ir siekis kaltės naštą perkelti E. M. su L. P., nėra pagrindo, kadangi minėtų liudytojų parodymai taip pat gali būti vertinami, kaip jų siekimas išvengti atsakomybės. Nors yra akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, byloje esančių duomenų nepakanka daryti vienareikšmę išvadą kas kaltas dėl jo padarymo – ar sodybos savininkas, ar nuomininkai. Todėl šiai aplinkybei išsiaiškinti, apylinkės teismas privalėjo papildomai surinkti neginčytinų įrodymų (pvz., išsiaiškinti kokia išankstine informacija disponuodami atvyko pareigūnai į sodybą, išsiaiškinti ūkinio pastato, kuriame buvo laikomas kuras, rakto turėjimo aplinkybes, t. y. ar raktą iš tiesų turėjo E. M., jei taip, nuo kada jo nebeturėjo, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis iš jo šis raktas buvo paimtas, ar tame pačiame ūkiniame pastate taip pat buvo laikomos E. M. ir L. P. priklausančios malkos, apklausti sodybos kaimynus apie kuro, kuro talpų atvežimo aplinkybes, disponavimą kuru ir pan.).

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimas yra naikinamas, V. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta, kad, kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju, V. A. inkriminuotas pažeidimas paaiškėjo 2014 m. sausio 8 d., kas konstatuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas priimtas 2014 m. spalio 20 d. Iš byloje esančios Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties matyti, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui šis buvo motyvuotai pratęstas vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2015 m. sausio 8 d. (nutartyje dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodyta – 2014-01-08). Taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino, nepagrįstas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą ir grąžinti V. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.