Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-349-322/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu teismo prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. S. jos vaikų E. D., E. D., E. D., E. D. ir E. D. atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2018 m. sausio 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus.

Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, jog Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais E. D., E. D., E. D., E. D. ir E. D. dėl motinos netinkamo rūpinimosi vaikais nustatyta laikinoji globa, vaikų globėja paskirta N. V.. Tačiau ieškinyje nėra nurodytas asmuo ar įstaiga, kurioje (su kuriuo) reikėtų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl ieškovui tikslinga spręsti dėl N. V. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktas ieškinys neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, todėl ieškovui nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigojant patikslinti ieškinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) prašo minėtą nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo esminiu argumentu:

4.1. Teismo nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pasikeitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, keitėsi ir byloje dalyvaujantys asmenys. Ieškovo nuomone, kandidatai į nuolatinius globėjus (rūpintojus) neturėtų būti įtraukti trečiaisiais asmenimis byloje ir nedalyvauti teisminio proceso nagrinėjimo metu dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo (CPK 504 str. 2 d.), o vėliau – iškėlus kitą bylą, įtraukti byloje dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikams bei nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kadangi būsimi kandidatai į globėjus (rūpintojus) yra suinteresuoti šia bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą įtraukti kandidatą į nuolatinius globėjus į bylą suinteresuotu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais iš dalies sutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Pagal CPK 504 straipsnio 2 dalį, tenkinant pareiškimą dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globos ar rūpybos vieta, o dėl globėjo ar rūpintojo paskyrimo – papildomai nurodomi duomenys apie globėją ar rūpintoją. Kai tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, teismas, nustatydamas vaiko nuolatinę globą (rūpybą), nusprendžia, kokie globėju ar rūpintoju skiriamo fizinio asmens duomenys neatskleidžiami tėvams (tėvui ar motinai), kurių valdžia yra apribota.

Iš nurodyto seka, jog, kandidatai į nuolatinius globėjus (rūpintojus) nebūtinai turi būti privalomai traukiami trečiaisiais asmenimis į bylą ir nebūtinai privalo dalyvauti teisminio proceso nagrinėjimo metu dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo (CPK 504 straipsnio 2 dalis), o vėliau – įtraukti byloje dėl nuolatinės globėjo (rūpintojo) paskyrimo. Juo labiau, apeliacinio teismo nuomone, suinteresuoto asmens neįtraukimas į bylą, esant CPK pakeitimams (įsigaliojo nuo 2017-07-01), kai teismas, po sprendimo apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis), nėra esminis trūkumas kliudantis nagrinėti bylą.

Kita vertus, neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovei, tuo pačiu sprendimu turi būti nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (iki globos rūpybos įsiteisėjimo) ir priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (CK 3.183 straipsnis 4 dalis), kas sąlygoja, jog tiek gyvenamoji vieta, tiek išlaikymas valdomas uzufrukto teise yra susijęs su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, dėl kurio dalyvavimo byloje sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi esant situacijai, kai teismas laiko, jog suinteresuotą asmenį įtraukti į bylą yra būtina, jis tai gali atlikti savo iniciatyva.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą šalinti ieškinio trūkumus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.