Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įsakymo panaikinimo

Byloje esanti tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, kad tiriant J. K. galimą tarnybinį nusižengimą bei skiriant jam tarnybinę nuobaudą buvo laikomasi VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytos tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, t. y. gavus informaciją apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą (t. 1, b. l. 69), pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, sudaryta komisija (t. 1, b. l. 70), siekiant išsiaiškinti, ar J. K. padarė tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, pranešime nurodyta, kokiais pažeidimais jis yra kaltinamas, jam suteikta teisė pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 71-72), tačiau pareiškėjas nurodytu terminu paaiškinimo nepateikė, komisija pateikė motyvuotą išvadą bei pasiūlymą skirti tarnybinę nuobaudą (t. 1, b. l. 82-88), priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (t. 1, b. l. 81). Teismas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, konstatuoja, kad nusižengimo tyrimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka pažeista nebuvo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma, kokio nusižengimo padarymu jis yra įtariamas bei, kad jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti nusižengimo tyrime.

Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirtina už tai, kad jis Skyriaus vyr. specialistei (pašalpoms) nepateikė duomenų apie pareikštus/nepareikštus reikalavimus regreso tvarka iš trečiųjų asmenų dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Tuo jis pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nesilaikė Etikos taisyklių 2.3 p. įtvirtinto pagarbos žmogui ir valstybei principo, 8,2 p. įtvirtinto viešumo principo bei 9.3 p. įtvirtinto pavyzdingumo principo. Skyriaus direktoriaus 2007-02-26 įsakymu Nr. V-8 patvirtintame pareiškėjo pareigybės aprašymo (t. 1, b. l. 91-93) 17 p. nustatyta pareiga rengti ir nustatyta tvarka teikti pretenzijas draudimo įstaigoms, vykdančioms privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, dėl lėšų grąžinimo į Fondo biudžetą, o Skyriaus direktoriaus 2009-08-06 įsakymo Nr. V-40 „Dėl nedarbingumo kontrolės prioritetinių krypčių ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės (tėvystės) pašalpų, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo sumų apskaičiavimo bei nedarbingumo taisyklių įgyvendinimo“ (t. 1, b. l. 89-90) 8 punktu pavesta vyr. specialistui (teisininkui) paruošti duomenis apie lėšų išieškojimą iš trečiųjų asmenų ir teikti vyriausiajai specialistei (pašalpoms). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti duomenis apie pareikštus/nepareikštus reikalavimus regreso tvarka iš trečiųjų asmenų dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl toks elgesys pagrįstai konstatuotas kaip tarnybinis nusižengimas.

Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas 2011-02-04 Skyriaus direktoriui siųstame elektroniniame laiške, kuris buvo viešai išplatintas Skyriaus darbuotojams, neetiškai pasisakė apie Skyriaus direktoriaus pavaduotoją, vyr. specialistę (pašalpoms) bei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiais savo veiksmais pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą pareigą valstybės tarnautojui laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nesilaikė Etikos taisyklių 2.1 p. įtvirtinto pagarbos žmogui principo bei 9.4 p. įtvirtinto pavyzdingumo principo. Byloje esanti aukščiau minėto J. K. elektroninio laiško kopija patvirtina, kad jis, reikšdamas nuomonę apie Skyriaus vadovo pavaduotoją bei vyr. specialistę (pašalpoms), juos kritikuodamas bei tam naudodamas žmogaus orumą įžeidžiančius frazeologizmus, palyginimus bei kitus kalbos elementus, nebūdingus kanceliarinei kalbai, nesilaikė aukščiau paminėtų Etikos taisyklėse įtvirtintų principų. Nors pareiškėjas teigia, kad jis siekė atkreipti Skyriaus direktoriaus dėmesį, jog funkcijos tarp darbuotojų paskirstytos netolygiai, kiti darbuotojai neatlieka jiems priskirtų pareigų, tačiau valstybės tarnautojo įsitikinimai turi būti reiškiami neįžeidžiančiai, nežeminančiai, atitikti pagarbaus ir kultūringo elgesio normas. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės tarnautojas savo teisėmis negali naudotis beatodairiškai, todėl neatsakinga, kultūringo ir moralaus elgesio neatitinkanti, kryptingai reiškiama kritika yra nesuderinama su valstybės tarnautojui keliamais tarnybinės veiklos etikos principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-14 nutartis adm. byloje Nr.A-438-2561/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pavartotos frazės, įvardintos Išvadoje, bei jo laiško tonas yra įžeidžiančio bei žeminančio pobūdžio, pažeidžia pagarbos žmogui bei padorumo principą, tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė valstybės tarnautojo etiką bei padarė tarnybinį nusižengimą.

Skyriaus direktorius, atsižvelgdamas į Išvadoje nustatytus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, taip pat į tai, kad J. K. turi galiojančias tarnybines nuobaudas – papeikimą ir griežtą papeikimą, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Tačiau byloje nustatyta, kad Skyriaus direktoriaus 2011-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-168-283-2011 pakeista, paskiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą, LVAT 2012-06-04 nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Pagal VTĮ 29 str. 4 d., tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Iš Išvados bei skundžiamo įsakymo formuluotės galima daryti išvadą, kad tarnybinė nuobauda- atleidimas iš pareigų pareiškėjui paskirta tuo pagrindu, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis minėtomis VTĮ nuostatomis daroma išvada, jog panaikinus pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, išnyko sąlyga, leidžianti taikyti nuobaudą – atleidimą iš tarnybos už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Apie tai, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas atitinka VTĮ 29 str. 5-6 d. nuostatas ir įvertintas šiurkščiu nusižengimu, nei ginčijamame įsakyme, nei Išvadoje duomenų nėra. Tokios pozicijos atsakovas neišsakė ir savo atsiliepime, rašytame teismui 2011-04-29 (b.l.60-64, t.1), neskundė teismo 2011-06-02 nutarties, kuria byla buvo sustabdyta, pareiškėjui teisme ginčijant jam paskirtą tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą (b.l.127, t.2). Ir tik atnaujinus bylą bei pareiškėjui pateikus patikslintą skundą, atsakovas savo atsiliepime į patikslintą skundą pirmą kartą pareiškėjo įvykdytą tarnybinį nusižengimą įvardijo šiurkščiu. VTĮ 29 str. 5 d. apibrėžta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, sąvoka, o to paties straipsnio 6 d. išvardinti nusižengimai, pagal įstatymų leidėją pripažintini šiurkščiais pažeidimais, bet nei vienas iš jų pareiškėjui nėra inkriminuotas. Sąrašas nėra baigtinis, nes pagal VTĮ 29 str. 6 d. 10 p. prie šiurkščių pažeidimų priskirtini ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Pripažintina, jog ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia pažaidos pripažinimą šiurkščia, įgalinančia darbdavį atsisakyti tokio tarnautojo paslaugų. Šiurkščiu laikytinas toks pažeidimas, kai jis yra daromas esant aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui, kurio sąmoningai nepaisoma. Prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Todėl atsakovo atstovo teiginiai, kad Išvadoje ar įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina nurodyti, jog tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu, atmestinas kaip nepagrįstas. LVAT, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pabrėžtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Iš to daroma išvada, jog Išvadoje, nenurodžius, kad konkretus tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip šiurkštus, pažeidžiama tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, tuo pačiu suvaržoma teisė į gynybą. Be to, pažymėtina, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 10 punkto nuostata, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas, negali būti suprantama kaip galimybė konstatuoti tarnybinius nusižengimus, kurie nebuvo ištirti ir nustatyti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

Esant aukščiau minėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pareiškėjo padarytų nusižengimų pobūdį teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui parinko griežčiausią tarnybinės nuobaudos rūšį – atleidimą iš pareigų. VTĮ 29 str. numato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjo neetiškas ir žeminantis elgesys Skyriaus vadovybės ir kitų darbuotojų atžvilgiu kartojasi (dėl tokio elgesio pareiškėjui Skyriaus direktoriaus 2011-03-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, kuri Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-06-09 sprendimu pakeista pastaba ir LVAT 2012-06-04 nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu) (t. 2, b. l. 109, 151-156, 142-150), nusižengimo tyrimo metu taip pat pagrįstai nustatytas dar vienas tarnybinis nusižengimas – pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatlikimas, tačiau iki tarnybinio nusižengimo įvykdymo pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, pats J. K. vertintas kaip kūrybiškai, operatyviai, ekonomiškai, efektyviai dirbantis valstybės tarnautojas (t. 1, b. l.74-77), todėl teismas laiko, kad pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo pobūdį atitinka tarnybinė nuobauda- griežtas papeikimas.

Dėl grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių priteisimo, sprendimo vykdymo skubiai

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš Skyriaus vyr. specialisto (teisininko) A lygio 10 kategorijos valstybės tarnautojo pareigų Skyriaus direktoriaus 2011-03-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant Vyriausybės 2011-07-13 nutarimą Nr. 884 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011-11-29 įsakymu Nr. V-498 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Skyrius buvo reorganizuotas, ko pasekoje buvo įsteigtas Skyriaus Teisės ir personalo skyrius, kuriame neliko pareiškėjo užimtų vyr. specialisto (teisininko) A lygio 10 kategorijos pareigų, iš kurių J. K. buvo atleistas skundžiamu įsakymu (t. 2, b. l. 169-171). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėją grąžinti į ankstesnį darbą trukdo organizacinės bei kitos priežastys, todėl tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Darbo kodekso (toliau – DK) 297 str. 4 d. numatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Vadovaujantis DK 140 str. 1 d., išeitinė išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, šiuo atveju – į pareiškėjo nepertraukiamąjį stažą Skyriuje. Remiantis bylos duomenimis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 940 „Dėl darbo stažo skaičiavimo tvarkos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose aprašo patvirtinimo“, pareiškėjo nepertraukiamąjį stažą Skyriuje sudaro 204 mėnesiai, nes į pareigas pareiškėjas priimtas 1995 m. rugpjūčio 7 d. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, toks tarnybos stažas sudaro sąlygas priteisti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 14 838,60 Lt (2 967,72 Lt x 5 mėn.).

Pareiškėjui taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Vadovaujantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, pareiškėjo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra 2 967,72 Lt, o vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 140,65 Lt (t. 2, b. l. 159). Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad vidutinis darbo užmokestis pareiškėjui turi būti priteisiamas tik iki Skyriaus reorganizacijos dienos. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo atleidimui pagal VTĮ 44 str.1 d. 9 p. taikomos įstatymu nustatytos procedūros ir garantijos, todėl konstatuoti, kad pareiškėjas besąlygiškai būtų buvęs atleistas nuo 2012-01-01 pagal VTĮ 44 str.1 d. 9 p. negalima.

Pareiškėjas, pateikdamas reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, prašo šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. DK 299 straipsnyje 1 dalyje reglamentuota, kad teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą. VTĮ 5 straipsnyje reglamentuota, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. VTĮ minėtos DK numatytos papildomos garantijos nėra reglamentuojamos, tad nagrinėjamu atveju taikytinas DK 299 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies ir sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo nukreiptina vykdyti skubiai.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti delspinigius. Šį reikalavimą J. K. grindžia Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuota, kad delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Pagal DK 207 str. 1 d., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Šios nuostatos prasmė leidžia teigti, kad darbuotojas turi teisę į atitinkamo dydžio delspinigius tik tuo atveju, jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai nėra pasibaigę. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams delspinigiai nebeskaičiuojami, nes vadovaujantis minėto kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis, t. y. taikoma kitokio pobūdžio sankcija. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT jurisprudencijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 88 str. 4 p. ir 127 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą tarnybinę nuobaudą –atleidimą iš pareigų – pakeisti tarnybine nuobauda – griežtu papeikimu.

Laikyti J. K. atleistą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) A lygio 10 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų teismo sprendimu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti J. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus po 140,65 litų už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti J. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, sumoje 14 838,60 Lt.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sumoje 2 967,72 Lt, priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.