Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2012 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. (2.57) P-47 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; 2) grąžinti jį į Skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) A lygio 11 kategorijos 2 klasės valstybės tarnautojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui pareiginę algą su priedais už visą priverstinės pravaikštos laiką bei 0,06 Lt už kiekvieną vėlavimo dieną nuo pavėluotai išmokėtos sumos už visą vėlavimo laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, priteisimo, vykdyti skubiai.

Skunde nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Teigė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, grubiai pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką bei siekiant su juo susidoroti, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai ir neobjektyviai, nebuvo tiriamos ir vertinamos visos svarbios faktinės aplinkybės, jam nebuvo suteikta teisė aktyviai dalyvauti tyrime, nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga, be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje netinkamai nustatyta tariamo pažeidimo sudėtis, kaltė ir tarnybinio nusižengimo pasekmės, nuobauda parinkta nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, jog jam keršijama už tai, kad jis, atlikdamas darbines funkcijas, vadovavosi įstatymo viršenybės ir teisingumo principu bei siekė apginti viešąjį interesą ir išvengti valstybinio socialinio draudimo biudžetui daromos žalos. Paaiškino, jog jis atliko visas funkcijas, numatytas jo (teisininko) pareigybės aprašyme, o pateikti duomenis apie pareikštus/nepareikštus reikalavimus regreso tvarka iš trečiųjų asmenų dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurie reikalingi ataskaitai, jis neprivalėjo. Teigė, jog šiuos duomenis A. B. galėjo gauti iš pirminių šaltinių – sekretoriato bei finansų skyriaus, todėl nebuvo jokios būtinybės duomenų reikalauti iš jo. Paaiškino, kad dėl šios priežasties jis, 2011 m. sausio 27 d. gavęs Skyriaus vyr. specialistės A. B. elektroninį laišką „Dėl duomenų ataskaitai“, kuriame A. B. nurodė, jog ji nesulaukia duomenų pirmiau minėtai ataskaitai už 2010 metų III ir IV ketvirčius, bei Skyriaus direktoriaus 2011 m. vasario 3 d. raštą Nr. (2.62) P14-3, kuriuo direktorius prašo jo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl duomenų nepateikimo A. B., 2011 m. vasario 4 d. pateikė atsakymą, kuriame išdėstė savo nuomonę ir poziciją apie susidariusią situaciją, nurodydamas, kad kiti Skyriaus darbuotojai tinkamai neatlieka jiems priskirtų funkcijų, kartu pavartojo literatūroje vartojamus išsireiškimus, frazeologizmus bei palyginimus, kurie tikrai neturėtų būti laikomi įžeidžiančiais A. B. ar pažeidžiančiais jos orumą, konstitucines teises ir pan. Teigė, jog jis nesiekė įžeisti ar pažeminti konkretaus asmens, tačiau norėjo atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, nes kreipiantis raštu ar žodžiu į Skyriaus viršininką, į jo keliamą problemą dėl funkcijų perskirstymo tarp darbuotojų nebuvo reaguojama. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – jam paskirta dar už tai, kad jam jau buvo skirtos dvi tarnybinės nuobaudos (tarp jų – griežtas papeikimas), nors jų apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Pažymėjo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu panaikino vieną iš jam skirtų tarnybinių nuobaudų – griežtą papeikimą, sprendimas yra įsiteisėjęs. Teigė, jog teismui panaikinus griežtą papeikimą, neliko pagrindo skirti jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Darė išvadą, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, prieštaraujant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 29 straipsnio 4 daliai.