- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- eI2-7727-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00176-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. A. (A. A.) skundu prašo panaikinti 2025 m. sausio 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 25S1915 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau - Sprendimas) kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas skundžiamą Sprendimą grindė nurodydamas, kad turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024 m. gruodžio 20 d. į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2029 m. gruodžio 20 d. Atsakovas pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentas gavo asmens prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytais pagrindais kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir kuriam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi asmuo buvo nurodęs, kad dirbs Bendrovėje pagal darbo sutartį suvirintoju. 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi. 2024 m. rugsėjo 12 d. asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760385467, galiojantis iki 2026 m. rugsėjo 12 d., ir įteiktas 2024 m. rugsėjo 16 d. Tai yra leidimas laikinai gyventi asmeniui buvo išduotas ne dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis buvo priimtas nesant galiojančiam kitos Šengeno valstybės – Švedijos sprendimui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Pažymi, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo priimtas 2025 m. sausio 3 d., tačiau Švedijos Karalystės migracijos tarnyba 2025 m. sausio 2 d., t. y. vieną dieną anksčiau už skundžiamo Sprendimo priėmimą, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje. Taigi, Švedijos Karalystė 2025 m. sausio 2 d. sprendimu faktiškai išbraukė duomenis apie pareiškėją iš SIS sistemos, todėl 2025 m. sausio 3 d. jau neegzistavo teisinis pagrindas leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Kadangi pareiškėjas turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Nr. 760385467, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 12 d. ir skundžiamo Sprendimo priėmimo metu jo atžvilgiu kitos Šengeno valstybės draudimas atvyki ir apsigyventi Šengeno zonoje buvo panaikintas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimui. Kaip teisingai nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 21 d. gyvena Lietuvoje su leidimais laikinai gyventi ir iki šiol dirba Lietuvos bendrovėje, todėl jo leidimo laikinai gyventi pagrindas nėra išnykęs ir jis atitinka visus reikalavimus. Kadangi Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, priėmimo dieną negaliojo sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje, šiuo atveju atsakovas nepagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, negaliojančio sprendimo pagrindu. Akivaizdu, kad Migracijos departamentas nepakankamai įsigilino į pareiškėjo individualią situaciją ir nepagrįstai panaikino jam leidimą laikinai gyventi, nes neįsitikino (galbūt nepatikrino / neatnaujino SIS duomenų bazės), ar sprendimo priėmimo dieną galiojo draudimas atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje, tačiau dėl to pareiškėjui negali kilti atsakomybė. Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Įstatymo viršenybės, kuris įtvirtintas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte, ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2400-756/2020). Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr. pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas be teisinio pagrindo, kadangi jo priėmimo dieną pareiškėjui pritaikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje buvo panaikintas ir negaliojantis, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo, dėl ko jis pripažintinas kaip neišsamus ir nemotyvuotas, pažeidžiantis proporcingumo principą bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.
Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760385467, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 12 d., nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į SIS yra įtraukusi perspėjimą dėl grąžinimo kartu su draudimu atvykti pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui 3 str. Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024 m. gruodžio 20 d. į SIS įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2029 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas priimtas nesant galiojančiam kitos Šengeno valstybės – Švedijos – sprendimui įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nes ginčijamas Sprendimas priimtas 2025 m. sausio 3 d. o Švedijos Karalystės migracijos tarnyba draudimą atvykti ir apsigyventi panaikino 2025 m. sausio 2 d. Informuoja, kad Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 20 d. gavo EUROPOL SIENA Švedijos nacionalinio skyriaus pranešimą, kuriuo informuojama, kad įvestas SIS perspėjimas dėl grąžinimo su draudimu atvykti, o 2025 m. sausio 3 d., prieš priimant ginčijamą Sprendimą, duomenys buvo patikrinti Šengeno informacinėje sistemoje. Taigi, Migracijos departamentas įsitikino, kad perspėjimas dėl pareiškėjo yra SIS ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktas 2025 m. sausio 2 d. dokumentas Migracijos departamente iki šiol nėra gautas, todėl Migracijos departamentas neturi pagrindo pripažinti savo sprendimą netekusiu galios. Nepaisant pradėtos konsultacijos, SIRENE Lietuvos nacionalinis skyrius apie pareiškėjo pateiktą teismui sprendimą nebuvo informuotas. SIRENE Švedijos nacionaliniam skyriui išsiųsta M forma, kuria pranešta apie perspėjimo SIS panaikinimą ir prašoma patikslinti ar dėl asmens vis dar yra įvestas perspėjimas. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo duomenys išbraukiami iš SIS, paliekant draudimą atvykti į Švediją, gavęs Švedijos institucijų patvirtinimą dėl priimto 2025 m. sausio 2 d. sprendimo Migracijos departamentas turėtų pagrindą panaikinti pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, tačiau, nors Švedijos SIRENE nacionaliniam skyriui išsiųsti keli prašymai skubiai pateikti informaciją, kol kas atsakymas nėra gautas. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas priimtas nesant teisinio pagrindo, nes Sprendimo priėmimo dieną perspėjimo įvedimas į SIS buvo panaikintas. Kaip matyti iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, Sprendimo priėmimo dienai turima informacija sudarė pagrindą Migracijos departamentui priimti ginčijamą Sprendimą, nes pareiškėjo duomenys nėra išbraukti iš SIS. Taigi, įvertinęs Sprendimo priėmimo metu buvusią situaciją, Migracijos departamentas priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą Sprendimą. Ginčijamame Sprendime Migracijos departamentas yra išdėstęs aplinkybes, kurias vertino priimdamas Sprendimą, o taip pat motyvus, paskatinusius šį Sprendimą priimti. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas vis dar nėra gavęs Švedijos nacionalinio skyriaus, pateikusio informaciją apie pareiškėjo padarytą pažeidimą bei perspėjimo įtraukimą į SIS, pranešimo dėl perspėjimo įvedimo į SIS panaikinimo. Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Byloje nustatyta, kad ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760385467, galiojantį iki 2026 m. rugsėjo 12 d., nes dėl asmens kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl grąžinimo kartu su draudimu atvykti. Migracijos departamento turimais duomenimis, kita Šengeno valstybė 2024 m. gruodžio 20 d. į Šengeno informacinę sistemą įtraukė perspėjimą dėl asmens grąžinimo (išsiuntimo) pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti, galiojantį iki 2029 m. gruodžio 20 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
5. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.
6. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas arba perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad galima panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavus dvi sąlygas: 1) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti; 2) nėra pagrindo išduoti jam leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų.
7. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo priimtas 2025 m. sausio 3 d., tačiau Švedijos Karalystės migracijos tarnyba 2025 m. sausio 2 d., t. y. vieną dieną anksčiau už skundžiamo Sprendimo priėmimą, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas gavo duomenis iš Švedijos, gautame 2024 m. gruodžio 20 d. dokumente nurodyta, jog Švedijos pasienio policija norėtų Lietuvos institucijas informuoti, kad šiuo metu svarsto sprendimo priėmimo dėl Baltarusijos piliečio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), grąžinimo į kilmės šalį pagal Grąžinimo direktyvos (2008/115/EB) 6(2) straipsnį klausimą. Šis užsienietis turi 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos institucijų išduotą galiojantį leidimą gyventi, kurio galiojimo laikotarpis yra nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2026 m. rugsėjo 12 d. Tačiau buvo nustatyta, jog šis užsienietis be tinkamo leidimo gyvena ir dirba Švedijoje. Buvo prašoma nustatyti, ar esama priežasčių leidimui gyventi panaikinti pagal Reglamento (ES) 2018/1860 11 straipsnį, kuriuo Šengeno informacinė sistema naudojama neteisėtai apsigyvenusiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti. Taip pat Migracijos departamentas teismui pateikė 2024 m. gruodžio 20 d. dokumentą, iš kurio matyti, kad Švedijos pasienio policija (Stokholmo regionas) pranešė, jog kompetentingos institucijos paskelbė sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį (A. A.), turintį Lietuvos išduotą leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą. Taip pat į bylą pateikta informacija, kad pagal patikros duomenis Šengeno valstybė (Švedija) į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi perspėjimą dėl pareiškėjo grąžinimo kartu su draudimu atvykti (duomenys tikrinti 2025 m. sausio 3 d., 09:07 val.). Tuo tarpu pareiškėjas kartu su skundu pateikė Švedijos migracijos tarnybos 2025 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriame nurodyta, kad A. A. apskundė Švedijos policijos (Stokholmo regionas) 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl išsiuntimo iš šalies ir draudimo atvykti į šalį pagal Švedijos užsieniečių įstatymą. Sprendimu Švedijos migracijos tarnyba nusprendė: atmesti skundą dėl sprendimo išsiųsti iš šalies; pakeisti sprendimą dėl draudimo atvykti į šalį taip, kad jis galiotų tik Švedijai.
Teismas pažymi, kad 2025 m. kovo 12 d. teismas nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą pateikti teismui informaciją ar Švedijos nacionalinis skyrius patikslino duomenis dėl asmens įvesto perspėjimo. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 21 d. teismui nurodė, kad Švedijos nacionalinis skyrius nepateikė papildomos informacijos, patikslinančios duomenis dėl A. A. įvesto perspėjimo, taip pat pateikė SIS informacinės sistemos duomenis, kad pagal paieškos parametrus dėl A. A., duomenų, kad SIS būtų įvestas perspėjimas dėl pareiškėjo, nėra (patikrinimo laikas: 2025 m. kovo 21 d., 14:06 val.).
Taigi, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad dėl pareiškėjo A. A. nebėra įvesto perspėjimo SIS. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė sprendimą, kuriuo pareiškėjo duomenys išbraukiami iš SIS, paliekant draudimą atvykti į Švediją, gavęs Švedijos institucijų patvirtinimą dėl priimto 2025 m. sausio 2 d. sprendimo Migracijos departamentas turėtų pagrindą panaikinti pareiškėjo ginčijamą Sprendimą, tačiau, nors Švedijos SIRENE nacionaliniam skyriui išsiųsti keli prašymai skubiai pateikti informaciją, kol kas atsakymas nėra gautas. Darytina išvada, jog Migracijos departamentas sutinka, kad jeigu būtų aplinkybės, jog pareiškėjo duomenys iš SIS yra išbraukti, paliekant draudimą atvykti į Švediją, Migracijos departamentas turėtų pagrindą panaikinti Sprendimą.
8. LVAT savo praktikoje nurodo, kad reikalavimas, jog individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1432-602/2024).
Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus duomenis, Sprendimo priėmimo metu atsakovas neturėjo informacijos apie Švedijos migracijos tarnybos 2025 m. sausio 2 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pakeisti sprendimą dėl draudimo atvykti į šalį taip, kad jis galiotų tik Švedijai, Sprendimo priėmimo dieną patikrinus duomenis SIS, įrašas apie pareiškėją buvo, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad Švedijos migracijos tarnyba 2025 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta pakeisti sprendimą dėl draudimo atvykti į šalį taip, kad jis galiotų tik Švedijai. 2025 m. kovo 21 d. duomenimis, duomenų apie pareiškėją SIS nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad iki Sprendimo priėmimo 2025 m. sausio 3 d., tai yra 2025 m. sausio 2 d. Švedijos migracijos tarnyba priėmė sprendimą dėl pareiškėjo, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimtas ginčijamas Sprendimas negali sukelti pareiškėjui neigiamų pasekmių, tokių, kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimas.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentas gavo asmens prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytais pagrindais kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir kuriam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi asmuo buvo nurodęs, kad dirbs Bendrovėje pagal darbo sutartį suvirintoju. 2024 m. rugsėjo 11 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (asmens profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis) priėmė sprendimą pakeisti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Nuo 2021 m. sausio 21 d. asmuo Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi. Šiuo metu asmeniui yra išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2026 m. rugsėjo 12 d., tarpininkaujant Bendrovei. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, asmuo darbinę veiklą Lietuvos Respublikoje pradėjo 2022 m. sausio 4 d. Bendrovėje, kurioje dirba iki šiol. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje asmuo yra deklaravęs nuo 2022 m. lapkričio 15 d.
Taigi, iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad pareiškėjas teisėtai dirba ir gyvena Lietuvoje, todėl atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas, nesant Įstatyme nustatyto pagrindo, nepagrįstai apribotų pareiškėjo teisėtus interesus, todėl atsakovo skundžiamas Sprendimas naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
9. Pareiškėjas skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas už skundo padavimą teismui yra sumokėjęs 23,00 EUR.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjui iš atsakovo priteistinas pareiškėjo sumokėtas 23,00 EUR žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 40-41 straipsniais, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 25S1915.
Priteisti pareiškėjui A. A. (A. A.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23,00 EUR (dvidešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.