- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- eI2-3946-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00202-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini) “, MB „Aidos“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant pareiškėjos Mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini) “ atstovui – advokatui E. J.,
atsakovės - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021 m. vasario 4 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2021 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyriaus nutarimą Nr. NUĮPB 19729, kuriuo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui/darbdaviui -MB ,, (duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, buvo paskirta finansinė sankcija - 868 Eur bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį;
- nepanaikinus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 5 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19729, finansinę sankciją už padarytą pažeidimą mažinti iki pusės minimalios baudos arba paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiamas Nutarimas priimtas remiantis įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-542-358/2019, kuriame nustatyta, jog 2019 m. sausio 17 d. apie 16 val. statybvietėje pareiškėjos naudai nelegaliai pagalbiniu darbuotoju dirbo P. G.. Atsakovė konstatavo, kad ekonominės sankcijos juridiniam asmeniui tikslai bus pasiekti skiriant pareiškėjai minimalią Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p. sankcijoje numatytą baudą (868,00 Eur). Ginčijamame nutarime nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sunkintų arba lengvintų juridinio asmens atsakomybę. Nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų mažesnės baudos, nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimą.
Pabrėžė, kad nutarimas turi būti panaikintas dėl to, jog finansinė sankcija - tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Ši priemonė turi būti proporcinga siekiamiems tikslams. Šiuo atveju sankcijos skyrimas net beveik po 2 metų, kai pareiškėja per šį laikotarpį nepadarė tokio pobūdžio pažeidimų, nėra nei protinga, nei proporcinga sankcija padaryto pažeidimo atžvilgiu. Be to, nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant pareiškėjos direktoriui S. R., nors toks noras visada buvo aiškiai išreikštas ir akcentuotas. Laiško, kuris informuotų apie sekantį numatytą posėdį, pareiškėja negavo. Dėl to pareiškėja neturėjo galimybių apginti savo pozicijos ir pateikti paaiškinimų. Tiek pareiškėjos, tiek ir direktoriaus deklaruota gyvenamoji vieta yra ne Kauno savivaldybėje, todėl šalyje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki pat šio skundo pateikimo dienos esant karantinui ir ribojimams pateikimui į savivaldybes, net neaišku kaip pareiškėjos direktorius į tokį numatytą posėdį būtų atvykęs.
Nurodė, kad tik 1 iš 5 objekte buvusių darbuotojų neturėjo darbo sutarties. Pareiškėja nesiekė sąmoningai oficialiai neįdarbinti darbuotojų, o nespėjo įdarbinti naujojo darbuotojo, kuris po pirmos darbo dienos atsakė būti įdarbinimas, nes darbas jam nepatiko. Padarytas teisės pažeidimas sukėlė tik menkas neigiamas pasekmes įstatymo saugomiems gėriams ar tretiesiems asmenims, kadangi tiek asmuo dirbo ne daugiau nei 1 darbo dieną. Skundžiamu nutarimu paskirta sankcija yra pakankamai didelė, todėl neabejotinai sukels skaudžias pasekmes bendrijos piniginiams srautams, kurios turėtų būti prilyginamos sunkiai finansinei padėčiai. Palikus nepakeistą skundžiamą nutarimą, bus sutrikdyta pareiškėjos veikla, o tai lems blogą pareiškėjos finansinę padėtį šiuo sunkiu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo laikotarpiu. Be to, pareiškėjos direktorius buvo nubaustas 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-542-358/2019, t. y. beveik prieš 2 metus, paskirtą baudą sumokėjo, o dabar juridinį asmenį siekiama nubausti po labai ilgo laiko tarpo (po beveik 2 metų). Nuo padaryto pažeidimo iki pat šio skundo surašymo dienos nei pati pareiškėja, nei direktorius daugiau nėra bausti dėl nelegalaus darbo. Nagrinėjant direktoriaus administracinį pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta, taip pat nagrinėjant pareiškėjos, kaip juridinio asmens padaryta administracinį nusižengimą dėl UĮ 56 str. 4 d. 3 p., atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta.
Akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Be to, pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. UĮ 55 str. nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 str. numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakovė, vertindama netyčinį, pirmąkart padaryto tokio tipo administracinio pažeidimo pobūdį, neabejotinai turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo padarytas šis administracinis pažeidimas, nesukėlęs didesnių neigiamų pasekmių, jo trukmę, taip pat į kuklią pareiškėjos darbinę patirtį, (įmonė skaičiuoja tik trejus darbo metus). Atsakovė taip pat turėjo atsižvelgti į COVID- 19 pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį, kuris įtakojo ir MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius srautus, taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Pabrėžė, kad pareiškėja nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą. Nėra duomenų apie tai kada ir kokiu būdu buvo siųstas tariamas pranešimas. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad toks pranešimas pareiškėjos būstinėje būtų gautas. Dėl to pareiškėja negalėjo atvykti į nagrinėjimą, neturėjo galimybės pasisakyti. Pareiškėjos atstovas, prašydamas atidėti numatytus posėdžius akcentuodavo, kad nori tuose posėdžiuose dalyvauti, pareikšti savo poziciją, tačiau dėl prašymuose nurodytų aplinkybių (direktoriaus ligos, COVID-19 pandemijos ir kt.), to padaryti negalėjo, o svarbiausia – nėra gavusi jokio pranešimo iš atsakovės, kuriuo būtų siūloma pareiškėjai dalyvauti nuotoliniame arba iš dalies nuotoliniame pažeidimo nagrinėjime, duoti išsamius paaiškinus bei apginti savo poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, atstovas taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad
pareiškėjai administracinė byla dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto UĮ 56 str. 1 d. 1p., pradėta vadovaujantis įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu Nr. A5.-542-358/2019. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui 2020 m. spalio 14 d. Nr. UĮPPJ 0846 – 0009 buvo surašytas darbdavio įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Apie tai, kad 2020 m. spalio 14 d. VDI Kauno teritoriniame skyriuje bus surašomas UĮ pažeidimo protokolas juridiniam asmeniu tinkamai buvo informuotas darbdavį atstovaujantis asmuo – direktorius. 2020 m. gruodžio 18 d. pakartotinai buvo išsiųstas registruotu laišku nurodymas Nr. SD-2-17205, kuriame nurodoma, kad 2021 m. sausio 5 d. 9 val. į VDI Kauno teritorinį skyrių privalo atvykti darbdavio įgaliotas ar darbdavį atstovaujantis asmuo dėl nutarimo priėmimo juridiniam asmeniui už padarytą teisės pažeidimą numatytą UĮ 56 str. 1 d. 1 p. Susipažinus su „Lietuvos paštas“ registru „Siuntų sekimas“ buvo nustatyta, kad nurodymas Nr. SD-2-17205) siųstas 2 adresais ir buvo įteiktas 2020 m. gruodžio 22 d. Darbdavio įgaliotam asmeniui nustatytu laiku neatvykus į VDI Kauno teritorinį skyrių ir negavus prašymų dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo, administracinė byla dėl UĮ pažeidimo buvo išnagrinėta įgaliotam asmeniui nedalyvaujant. Atsakovė, vadovaudamasi UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, pareiškėjai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 868 Eur piniginę baudą (finansinę sankciją) už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. 2021 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. NUĮPBJ 19729 buvo išsiųstas registruotu laišku Nr. SD-2-105. Susipažinus su UAB „Samus“ registru „Siuntų sekimas“ buvo nustatyta, kad nutarimas juridiniam asmeniui buvo įteiktas 2021 m. sausio 9 d.
Nurodė, kad paskelbto karantino metu institucijų (VDI, policijos, teismų ir pan.) darbas nebuvo ir nėra sustabdytas. VDI, nagrinėdama teisės pažeidimus ar skundus, priima individualius sprendimus dėl kiekvieno atvejo. Jei skundo tyrimą galimą atlikti nuotoliniu būdu, tai ir priimamas sprendimas, tai atlikti nuotoliniu būdu. Jei skundo ar pažeidimo nagrinėjimas neįmanomas nuotoliniu būdu, VDI atvykusiems asmenims į skyrių užtikrina maksimaliai saugia aplinką. Jei asmuo gyvena kitoje savivaldybėje, jam išsiunčiamas nurodymas, kuriame nurodoma atvykimo į VDI teritorinį skyrių priežastis, VDI pareigūnų kontaktai, tikslu, kad iškilus klausimui dėl būtinumo vykti į VDI, kontrolę atliekantis policijos pareigūnas, galėtų nurodyme nurodytu telefonu susisiekti su VDI pareigūnu ir įsitikinti ar kviečiamas asmuo nepiktnaudžiauja.
Akcentavo, kad UĮ IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nelegalus darbas. Juridiniam asmeniui už nelegalų darbą yra numatyta atsakomybė ne kaip ANK numatytam subjektui, o kaip finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuris nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turtu). UĮ 60 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad UĮ įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis žmogiškumo principu, darbdaviui nutarimu buvo paskirta minimali 868 Eur bauda (finansinė sankcija) už viena nelegaliai dirbusį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys – konkrečiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-542-358/2019 duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos direktorius buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Administracinės nuobaudos pareiškėjos atstovui buvo paskirtos už tai, kad leido dirbti nelegaliai P. G., pagalbiniu darbininku. Darbdavio atstovas darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. Įmonės direktorius, būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi dirbantys MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Administracinė nuobauda taip pat buvo paskirta ir už tai, kad jos nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2021 m. sausio 5 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą nutarimą Nr. NUĮPBJ 19729, kuriuo už 1 nelegaliai dirbusį asmenį pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjai paskyrė 868 Eur administracinę baudą (ekonominę sankciją).
Teismas akcentuoja, kad Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato, kad už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šių teisės normų analizė ir paminėto bendrosios kompetencijos teismo procesinio sprendimo duomenys duoda pagrindą išvadai, kad darbdavio (pareiškėjos) vadovas 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, o darbdavys tuo atveju buvo juridinis asmuo – MB ,, (duomenys neskelbtini)“. Svarbu ir tai, kad Darbo kodekso 21 straipsnio 1 – 5 dalys apibrėžia, jog darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas ? fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.
Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, jog darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu.
Teismas daro išvadą, kad baudos – ekonominės sankcijos skyrimo darbdaviui (pareiškėjai) procese teismas jokių esminių Užimtumo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų pažeidimų nenustatė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą pareiškėjos atstovas (direktorius), atsakingas už asmenų įdarbinimą, buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, o pagal UĮ bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui (pareiškėjai) - kaip darbdaviui. Pareiškėjos vadovas veikė pareiškėjos vardu, turėjo oficialius įgalinimus įdarbinti asmenis, asmenį nelegaliai įdarbino įmonėje MB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl ir pačios pareiškėjos kaltė akivaizdi. Be to, pareiškėjos atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo taikyta sankcija pagal UĮ, o pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, - nebuvo taikyta bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Iš to seka, kad nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas ir nėra pagrindo taikyti UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatytą išimtį, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje (ABTĮ 88 str. 1 p. ). Teismas pabrėžia, kad jokių esminių Viešojo administravimo įstatymo, ANK, UĮ normų pažeidimų, kurie būtų pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Svarbu ir tai, kad skiriant pareiškėjai minimalią sankciją nebuvo pažeisti jokie esminiai materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimai, o atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, dar labiau švelninti ir taip nedidelę ekonominę sankciją nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie patį juridinį asmenį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.
Teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja apie posėdžio laiką ir vietą institucijoje dėl ekonominės sankcijos skyrimo buvo informuota iš esmės tinkamai. Jokių nenugalimų kliūčių, kurios darė negalimu pareiškėjos atstovo atvykimą į bylos nagrinėjimą institucijoje ar dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nustatyta nebuvo. Pareiškėjos padarytas pažeidimas buvo akivaizdus (esant įsiteisėjusiam 2019 m. balandžio 12 d. nutarimui), jai buvo paskirta minimali ekonominė sankcija, todėl jokie esminiai pareiškėjos teisių pažeidimai ekonominės sankcijos skyrimo procedūroje nebuvo padaryti, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas, skundžiamas nutarimas paliktas galioti, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.