Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., dirbantis vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. sausio 17 d., 15 val. 52 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), S. R. būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai P. G., pagalbiniu darbininku. S. R. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. S. R. būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas S. R. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. su administraciniu kaltinimu nesutiko iš dalies. Paaiškino, kad su piliečiu P. G. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią asmuo dirbo. Darbuotojui buvo išduotas šalmas, pirštinė, liemenė, nes tai statybos teritorija. P. G. dirbo vieną dieną, su juo visiškai atsiskaityta. Sutinka su kaltinimu, kad nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovas paaiškino, kad S. R. kaip darbdavio kaltė visiškai įrodyta. Pateikta statybos rangos sutartimi bandoma gintis nuo nelegalaus darbo fakto. Patikrinimo vietoje dirbęs asmuo neminėjo , kad yra pasirašęs tokią sutartį. P. G. patikrinimo metu paaiškino, kad atėjo išbandyti darbo. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad P. G. faktiškai vykdyta veikla neapima jo deklaruotos elektroninės veiklos rūšies.

Liudytojas P. G. parodė, kad pagal pažįstamo rekomendaciją susitarė su S. R. dėl darbo, jei jam patiks toks darbas. Jam buvo išduotos apsaugos priemones. Jis padirbo dieną ir atsisakė šio darbo. S. R. pasiūlė sudaryti statybos rangos sutartį, nors pagal jo veiklos pažymą šių darbų jis atlikti negalėjo. Kreipdamasis dėl darbo, jis tikėjosi, kad bus sudaryta darbo sutartis.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis manė, kad sudaryta sutartis. Darbuotojui parodė, kokį darbą reikia atlikti, neprisimena ar šalmą, pirštines jam pats išdavė, ar pasiėmė iš vagonėlio.

Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir S. R. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad 2018-12-27 Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste - VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas - kad Dariaus ir Girėno stadione Kaune, (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas, reg. Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini)) vykdo statinių griovimo darbus, kuriuos atlieka nelegalūs darbuotojai. Darbus statybvietėje organizuoja E. K.. Vykdant nelegalaus darbo kontrolę, 2019-01-17 apie 15.52 val. buvo atliktas patikrinimas Dariaus ir Girėne stadione, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdomi stadiono rekonstrukcijos darbai. Patikrinimo metu stadione - statybvietėje rasti penki dirbantys darbuotojai. Sutikrinus darbuotojų anketinius duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad keturių darbuotojų duomenys apie valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui yra pateikti, o P. G., gim., darbas įformintas individualios veiklos pagrindu. Patikrinimo metu P. G. statybvietėje iš statybinių atliekų krūvos išrinkinėjo metalo laužą. P. G. žodžiu nurodė, kad statybvietėje dirba pirma diena, apie reikalingus įmonei darbuotojus sužinojo iš skelbimo laikraštyje „Kauno diena“. Skelbime buvo nurodyta, kad įmonė ieško pagalbinių darbininkų. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, jam buvo nurodyta atvykti į statybos objektą — „Dariaus ir Girėno“ stadioną. 2019-01-17 apie 10.30 val. atvykus į stadioną su darbdaviu (vėliau buvo nustatyta, kad tai E. K., gim. 1968-04-08) buvo sutarta, kad pirmą dieną „pasibandys“ dirbti ir jei jam tas darbas tiks, bus įdarbintas. Darbuotojas savo darbą statybvietėje įvardino kaip „bandomąjį“, kuris yra įformintas individualios veiklos pažyma. P. G. pažymėjo, kad prieš darbo pradžią statybvietėje jokių dokumentų nepasirašinėjo ir antrų dokumentų egzempliorių negavo. P. G. taip pat nurodė, kad darbdavys - E. K. jam nurodė rūšiuoti šiukšles, ką jis ir atlikinėjo iki patikrinimo, saugos šalmą pasiėmė iš statybininkų vagonėlio, šis darbas jam nepatiko dėl šlapių pirštinių, blogo oro ir pan., todėl daugiau jis čia nebedirbs, dėl pinigų už darbą statybvietėje nesitarė. 2019-02-07 darbdavį - (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo direktorius S. R. pateiktame paaiškinime raštu nurodė, kad 2019-01-17 P. G. statybvietėje dirbo pagal individualios veiklos pažymą, darbus pradėjo 2019-01-17 apie 9.00 val., statybvietėje dirbo vieną dieną, nes jo šis darbas netenkino. Dėl pinigų už darbą statybvietėje direktorius nurodė, kad nėra sumokėti, nes nepavyksta su juo susitikti ir gauti aktą už atliktus darbus. Atlikus patikrinimą statybvietėje ir susipažinus su patikrinimo metu gautais duomenimis, buvo nustatyta, kad veikoje tarp darbdaviui atstovaujančio asmens - direktoriaus S. R. ir darbuotojo P. G. buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), kurias darbuotojas vykdė darbo metu. Tokia veika, t. y. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, traktuojama, kaip nelegalus darbas. Patikrinimo metu susipažinus su filmuota medžiaga, matyti, kad direktorius S. R. darbuotojo P. G. „susitarimą dėl išbandymo“, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 36 str. l d. įformino individualios veiklos pagrindu ir taip užmaskavo darbo santykius. Direktorius S. R. maskuodamas darbo santykius individualios veiklos pagrindu išvengė pareigos sumokėti mokesčius valstybei ir darbo užmokestį darbuotojui. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad P. G. veikla nebuvo savarankiška. Patikrinimo metu S. R., nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo kaip įmonės vadovo, žinios iš darbuotųjų saugos ir sveikatos srities, yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 2-4), užduoties kortelė (b. l. 5), pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 6), VSDFV sistemos išrašas (b. l. 7), P. G. paaiškinimas (b. l. 8), E. K. paaiškinimas (b. l. 9), VSDFV sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad P. G. nuo 2018-07-26 dirba savarankiškai – vykdo individualią veiklą (b. l. 10), Registrų centro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 11), VMI raštas dėl informacijos apie P. G. pateikimo (b. l. 13), statybos rangos sutartis (b. l. 14-17), Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 863645 kopija (b. l. 18), S. R. paaiškinimas (b. l. 19), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už trejus metus, iš kurio matyti, kad S. R. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 23), vaizdo įrašas (b. l. 24), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad S. R. būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai P. G., pagalbiniu darbininku. S. R. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. S. R. būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas S. R. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas.

Byloje kilo ginčas dėl susiklosčiusių santykių pobūdžio, t. y. ar tai savarankiški civiliniai santykiai ar santykiai, reguliuojami Darbo kodekso ir kitų įstatyminių aktų.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Iš bylos duomenų matyti, kad teikdamas pirminius paaiškinimus (b.l.8) P. G. nurodė, kad atvyko pabandyti darbą, tvarkė teritoriją, darbą parodė. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, P. G. taip pat nurodė, kad tai pirma diena, jokių sutarčių nepasirašė (06.45), jei darbas patiks, įformins kitą dieną.

Teismas pažymi, kad sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. P. G. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Todėl S. R. paaiškinimai pripažįstami tik kaip gynybinė pozicija.

S. R. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. R. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 3 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje ir:

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

-už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19097738025.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.