Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L.J. (ieškovo A.K. teisių ir pareigų perėmėjos) ieškinį atsakovams J.V., V.V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 39-asis notaro biuro notarė E,P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nutrauktina. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

Atsakovo atsiliepimo teiginiai, kad V.V. neturi jokių pajamų, išskyrus senatvės pensiją, todėl reikalavimas mokėti už sūnų verslininką, kuris pilnai gali atsikaityti tiek turtu, tiek pinigais, yra neteisingas, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad atsakovui J.V. tinkamai įvykdžius įsiteisėjusį 2014-12-17 teismo sprendimą už akių, ieškovas neturėtų pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį. Todėl pats atsakovas J.V. yra atsakingas už tokius savo veiksmus (neveikimą) ir jų teisines pasekmes.

Dėl ieškinio senaties termino

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas dovanojimo sandoris, todėl, sprendžiant dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį, teismas įvertina faktą, jog atsakovas turtą perleido tėvui neatlygintinai, t.y. jį padovanojo. Tokio pobūdžio duomenys neabejotinai patvirtina, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti 2013-12-20 dovanojimo sutarties. Be to, ginčijamą sandorį šalys sudarė laisva valia, nesant būtinybės, pareiga sudaryti dovanojimo sutartį nebuvo nustatyta nei įstatymu, nei teismo sprendimu, nei kitomis aplinkybėmis, kuomet būtų ribojama sutarčių sudarymo laisvė (Civilinio kodekso 1.2 str. 1 dalis, 6.156 str.). Pažymėtina ir tai, kad pareiga sudaryti sandorius su kitais kreditoriais atskirtina nuo skolininko noro, taip apribojant skolininko diskreciją, pasirinkti, kuriam kreditorių (esant jų daugetui) jis pirmiau įvykdys prievolę. Teismas konstatuoja, kad J.V. neturėjo teisinės prievolės sudaryti dovanojimo sandorį su savo tėvu V.V. Atsakovo argumentai, kad J.V. gavo iš savo tėvo pinigų statyboms, todėl skolą jam atidavė padovanodamas du butus, nesudaro pagrindo spręsti, kad J.V. privalėjo sudaryti dovanojimo sutartį, o V.V. turėjo teisę reikalauti, kad ginčo sutartis būtų sudaryta.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutą, ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi spręsti tik dėl skolininko (J.V.) nesąžiningumo.

Kaip minėta, kai ginčijamas neatlygintinis sandoris nustatomas tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kadangi ginčijama dovanojimo sutartis, kuri yra neatlygintinė, tai spręstina tik dėl skolininko nesąžiningumo, o 2013-12-20 dovanojimo sandoris gali būti nuginčytas nepaisant V.V. sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Tačiau ir bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovas V.V., priimdamas butą pagal dovanojimo sutartį, buvo sąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2013). Vertinant įgijėjo sąžiningumą, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. Pukelio individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007).

Pažymėtina, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir priimdamas butą pagal dovanojimo sutartį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Juolab, kad atsakovas V.V. yra atsakovo J.V. tėvas, juos sieja artimi santykiai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog atsakovas V.V., kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir, atlikdamas nurodytus veiksmus – priimdamas butą pagal dovanojimo sutartį, prisiėmė galimas šio veiksmo pasekmes. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio teiginiai, kad V.V. sūnaus statyboms davė dalį pinigų, kuriuos pasiskolino iš KU „Vilniaus taupomosios kasos“, tai skolą jam atidavė natūra – padovanodamas du butus, kuriuos V.V. pardavė skolai Unijai padengti, nepatvirtina J.V. sąžiningumo. Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, jog abu atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai.

Įvertinęs visumą įrodymų, konstatavęs actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, teismas daro išvadą, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas atsakovų sudarytą 2013-12-20 dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. EP1686, pripažinti negaliojančia (CK 6.66 str., CPK 178, 185 str.).

Teismui nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, kiti šalių teiginiai ir įrodymai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, todėl papildomai neaptariami.

Dėl restitucijos taikymo pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 d. ir 5 dalyje yra įtvirtinti restitucijos ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio 4 d. įtvirtinta actio Pauliana institutui būdinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Taigi tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą, sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).

Nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, taikytina restitucija. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V.V. pagal dovanojimo sutartį priimto buto nuosavybės teisę yra perleidęs kitiems asmenims. Nenustatyta jokių įrodymų apie tai, kad minėto buto pirkėjai būtų nesąžiningi ir kaip nors susieti su atsakovais. Teismo vertinimu, restitucijos taikymas natūra, atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas atsakovo V.V. buvo perleistas tretiesiems asmenims, nagrinėjamu atveju nėra įmanomas, todėl restitucija taikytina sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.).

Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė sudaro 27 398 EUR (1 t., b.l. 93-95). Šio turto vertės realumas ir adekvatumas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas. Teismas neturi duomenų apie kitokią turto vertę. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu už akių priteisė ieškovo naudai iš atsakovo J.V. 30 000 Lt skolą, 9 450 Lt sutartinių palūkanų, 4 750 Lt kompensacinių palūkanų, iš viso – 44 200 Lt, t. y. 12 801,21 EUR (1 t., b.l. 8-9). Taigi ieškovo reikalavimo suma pagal 2014-12-17 teismo spendimą už akių sudaro 12 801,21 EUR, dėl to teismas sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas ieškovo reikalavimų mastas. Tai reiškia, kad ieškovo turtinis interesas šioje byloje yra išreikštas konkrečia suma – 12 801,21 EUR. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti tik savo interesus, todėl, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-543/2007; kt.). Kaip minėta, pagal CK 6.66 str. kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Tiek skolininkui, tiek asmeniui, kuriam perleistas turtas ir kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą (bylos atveju – atlyginti turto vertę pinigais, nes turto grąžinimas natūra negalimas), sandorio pripažinimas negaliojančiu taip pat sukels teisinius padarinius tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad restitucija sumokant ekvivalentą pinigais taikytina tik toje apimtyje, kiek būtina ieškovo reikalavimui patenkinti ir dėl to restitucija taikytina tokiu būdu – iš V.V. atsakovo J.V. naudai priteistina 12 801,21 EUR suma, įvykdyti išieškojimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo J.V. priteistos 30 000 Lt skolos, 9 450 Lt sutartinių palūkanų, 4 750 Lt kompensacinių palūkanų, iš viso – 44 200 Lt, t. y. 12 801,21 EUR. Tokiu būdu atsakovo J.V. naudai iš atsakovo V.V priteistina 12 801,21 EUR (CK 6.66 str., 6.146 str., 6 .147 str.). Būtent iš šio turto galės būti patenkinti ieškovės reikalavimai pagal įsiteisėjusį 2014-12-17 sprendimą už akių, dėl kurio 2015-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-45091-845/2014. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).

Dėl ieškinio dalies dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo atsisakymo

Ieškovas 2015-12-01 teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2 t., b.l. 16). Pagal LR CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio dalies atsisakymas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atitinka LR CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl priimtinas, o civilinė byla dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, patenkinęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Kadangi pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą, laikytina, kad ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 30 EUR (1 t., b.l. 141), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovas buvo atleistas (1 t., b.l. 142). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinas 30 EUR žyminis mokestis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 15 EUR (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma sudaro 12 801,21 EUR, už ieškinį mokėtinas 384,04 EUR žyminis mokestis. Kadangi nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovas buvo atleistas, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiama 354,04 EUR žyminio mokesčio, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 177,02 EUR (CPK 96 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1184,43 EUR bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą (2 t., b.l. 10-11). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 2014-10-30 pinigų priėmimo kvitą (1 t., b.l. 139) 1500 Lt sumai, 2015-04-28 pinigų priėmimo kvitą 750 EUR sumai (b.l. 140).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas 2014-10-30 pinigų priėmimo kvitas (1 t., b.l. 139) 1500 Lt sumai, tuo tarpu atstovavimo sutartis ieškovo ir advokato padėjėjo sudaryta 2015-03-05 (1 t., b.l. 138), o ieškinys teismui pateiktas 2015-04-28. Taigi teismas sprendžia, kad 2014-10-30 pinigų priėmimo kvitas (1 t., b.l. 139) 1500 Lt sumai (kas sudaro 434,43 EUR) nepatvirtina ieškovo išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant šią bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pagalbą, nes šios išlaidos patirtos 2014-10-30, t.y. gerokai anksčiau iki actio Pauliana ieškinio pateikimo teismui dienos ir atstovavimo sutarties sudarymo dienos. Dėl to teismas vertina, kad 2014-10-30 kvitas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos bylinėjimosi išlaidomis ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti patenkintas. Likusioje dalyje ieškovo prašymas dėl 750 EUR išlaidų priteisimo yra pagrįstas, nes išlaidos realiai patirtos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiama 750 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 375 EUR (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje susidarė 13,26 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270, 279 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. EP1686, kuria atsakovas J.V., a.k. (duomenys neskelbtini), perleido atsakovui V.V., a.k. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti atsakovui J.V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V.V., a.k. (duomenys neskelbtini), 12 801,21 EUR (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus vieną eurą ir 21 euro centą), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-45091-845/2014 kreditoriui iš atsakovo J.V.priteistos 30 000 Lt skolos, 9 450 Lt sutartinių palūkanų, 4 750 Lt kompensacinių palūkanų, iš viso – 44 200 Lt, t. y. 12 801,21 EUR išieškojimui įvykdyti.

Priimti ieškovės L.J. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei civilinę bylą dalyje dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nutraukti.

Priteisti iš atsakovų J.V. ir V.V. lygiomis dalimis ieškovės L.J. naudai 780 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 390 EUR.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J.V. ir V.V. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 367,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 183,65 EUR. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.