Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-01 · Byla Nr. ATP-393-380/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-04-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
ATP-393-380/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00863-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-393-380/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00863-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. R. atstovo Žilvino Kiaušo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, jam paskirta 40 Eur bauda. S. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 10.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė kairės pusės įspėjamojo šviesos posūkio signalo. S. R. šį nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi S. R. skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimą.

Šalies argumentai

S. R. atstovas Žilvinas Kiaušas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Teigia, kad nepaisant jauno amžiaus ir nedidelio vairavimo stažo, būdamas eismo dalyviu visada atsakingai elgiasi, laikosi Kelių eismo taisyklių, todėl darydamas manevrą visada parodo posūkį iš anksto, priešingai nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Teigia, kad policijos pareigūnai, žinodami, jog S. R. yra užsienyje ir neturi galimybės tinkamai patvirtinti tėvo atstovavimą, teikiant prašymą dėl bylos atidėjimo, veikė formaliai, nors galėjo šią aplinkybę įvertinti kaip svarbią ir atidėti bylos nagrinėjimo terminą. Taip S. R. buvo atimta galimybė teikti įrodymus, patvirtinančius, jog jis nepadarė pažeidimo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jos nurodyta priežastis yra nesvarbi. S. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik abejotinos kokybės 3 sekundžių trukmės vaizdo įrašu ir liudytojo L. A. parodymais. Teigia, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės spręsti ar posūkio signalas nerodytas, ar mirksėjo su pertraukomis. Nepaneigtas S. R. teiginys, kad vėliau pastebėjo, jog automobilio kairiojo posūkio žibintas yra sugedęs. Šį faktą patvirtino V. K. individualioje įmonėje atliktas remontas. Teigia, kad S. R. nebuvo suteikta galimybė pateikti svarbius ir tinkamus įrodymus, pasikviesti liudytoją. Liudytojas G. Ž. patvirtino, kad S. R. yra drausmingas vairuotojas, įvykio metu matė, jog S. R. įjungė kairiojo posūkio signalą. Policijos pareigūnai priimdami nutarimą ir pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą, ne tik ignoravo S. R. pateiktus įrodymus, turinčius esminės reikšmės įvykio vertinimui ir administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, bet ir vertindami įrodymų ir aplinkybių visumą, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad administracinės teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, nes administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Įrodymai, kad S. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, surinkti ir pateikti administracinio teisės pažeidimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad S. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas, apklausęs S. R., liudytojus R. R., L. A., G. Ž., įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog S. R. vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė kairės pusės įspėjamojo šviesos posūkio signalo. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti surinktus įrodymus kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde keliami tie patys klausimai, kaip ir skunde apylinkės teismui, į kuriuos jau buvo detaliai atsakyta. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad S. R. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad persirikiuodamas rodė posūkio signalą, tik vėliau sužinojo, jog galimai neveikė galinis kairės pusės posūkio signalas. 2015 m. rugpjūčio 8 d. buvo užregistruotas L. A. pranešimas, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su (duomenys neskelbtini), sukeldamas pavojų, nerodydamas posūkio signalų, pavojingai manevravo automobilis „VW Golf“ (b. l. 35). Liudytojas L. A. paaiškinime ir teisme nurodė, kad važiuojant su šeima automobiliu juos aplenkė automobilis „VW Golf“, kuris važiavo dideliu greičiu, apie 80 km/h, prieš persirikiuodamas nerodė posūkio signalo, dėl tokio vairuotojo manevro, turėjo pristabdyti automobilį (b. l. 47). Šiuos liudytojo L. A. parodymus patvirtina vaizdo įrašas. Apeliacinio skundo argumentas, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės spręsti ar posūkio signalas nerodytas, atmestinas, nes iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad automobilis „VW Golf“ persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nerodė kairės pusės įspėjamojo šviesos posūkio signalo. S. R. teigia, kad persirikiuodamas kairės pusės posūkio signalą rodė, tik vėliau sužinojo, jog posūkio signalas galimai neveikė (b. l. 47). Šią S. R. versiją pirmosios instancijos teismas atmetė, vertino, kaip pasirinktą gynybos būdą, kadangi nei 2015 m. rugpjūčio 21 d., nei 2015 m. gruodžio 9 d. (b. l. 13, 28) paaiškinimuose S. R. tokių aplinkybių nenurodė. Tai, kad įvykio metu automobilio posūkio signalas neveikė, nes buvo sugedęs, S. R. nurodė tik 2016 m. vasario 17 d. skunde. Nors ir buvo po savaitės tvarkomas automobilio posūkio signalas, bet tai nepatvirtina, jog įvykio metu posūkio signalas buvo sugedęs ir vairuotojas apie tai nieko nežinojo. Kiekvieno vairuotojo pareiga prieš pradedant važiuoti įsitikinti ar automobilis tvarkingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo G. Ž. parodymais. S. R. paaiškinime nebuvo nurodyti jokie kiti asmenys, važiavę kartu su S. R. automobilyje ir tik teismo posėdžio metu S. R. prisiminė, kad įvykio dieną kartu važiavo G. Ž.. Todėl liudytojas galėjo neprisiminti kurią dieną važiavo S. R. automobilyje ir duoti netikslius parodymus.

S. R. susipažino su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pasirašė, kad jam pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką 2016 m. sausio 11 d., 10 val. Apie paskirtą kitą bylos nagrinėjimo laiką, t. y. 2016 m. sausio 28 d., taip pat buvo informuotas. S. R. dalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo privalomas. Prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė jo tėvas R. R., kuris nebuvo įgaliotas, todėl institucija nagrinėdama bylą S. R. nedalyvaujant nepažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatų. S. R. nagrinėjant skundą, dalyvavo teismo posėdyje, davė parodymus, teismas apklausė jo prašomus liudytojus. Be to, S. R. pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jo teisės buvo pažeistos.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka S. R. kaltei dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo pagrįsti. Todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. sausio 28 d. nutarimas, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. R. atstovo Žilvino Kiaušo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė