- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- B2-778-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00464-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Kategorijos
- 3.4.3.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) prašymą „Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) (duomenys neskelbtini) bankroto byloje“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. iškėlė BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, jos nemokumo administratore paskyrė (duomenys neskelbtini).
2. 2020 m. vasario 26 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nemokumo administratorė taip pat prašė netvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) 754,41 Eur kreditorinio reikalavimo, kadangi iš pateikto priedo nėra galimybės nustatyti, ar šis reikalavimas realus.
3. UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorei nurodė, kad remiantis 2019 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, praneša, jog kad BUAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) 754,41 Eur skolos pagal 2019 m. lapkričio 15 d. Įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) prašė įtraukti UAB (duomenys neskelbtini) BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir nustatyta tvarka patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Savo finansiniam reikalavimui pagrįsti pateikė Įsiskolinimų administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) .
4. 2020 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, išskyrė į atskirą bylą pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) ginčijamo finansinio reikalavimo tvirtinimą BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąraše nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją UAB (duomenys neskelbtini) pateikti teismui atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus.
5. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė teismui atsiliepimo į nemokumo administratorės prieštaravimus, papildomų įrodymų, pagrindžiančių reiškiamą finansinį reikalavimą, nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.
7. Nagrinėjamu atveju, t.y. dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.
8. Dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jog administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
9. Pareiškėjai ir nemokumo administratorei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per EPP. Pareiškėja ir nemokumo administratorė teismo posėdyje nedalyvauja.
10. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti be kita ko lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir pareikštus reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis).
11. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
12. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
13. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos teismui Įsiskolinimų administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys sudarė administravimo sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) šia sutartimi paveda UAB (duomenys neskelbtini) administruoti (išieškoti) UAB (duomenys neskelbtini) debitorinius įsiskolinimus pagal pateiktus pavedimus, taip pat be atskiros reikalavimo perleidimo sutarties neatlygintinai perleidžia savo reikalavimo teisę į skolininką (-us) visai išieškojimo išlaidų sumai. UAB (duomenys neskelbtini) šia sutartimi įgalioja UAB (duomenys neskelbtini) atlikti visus veiksmus, susijusius su skolų administravimu (išieškojimu) UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
14. Išanalizavus Įsiskolinimų administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sutartimi įgaliojo UAB (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmus, susijusius su skolų administravimu (išieškojimu) UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pagal šią sutartį UAB (duomenys neskelbtini) suteikė teisę UAB (duomenys neskelbtini) pasilikti iš skolininkų išieškotas pinigines sumas, sumokėtas dėl skolų administravimo (išieškojimo) ir kitas susijusias su skolos išieškojimu išlaidas.
15. Nagrinėjamu atveju, finansinį reikalavimą (jei toks egzistuoja) turėtų teisę reikšti UAB (duomenys neskelbtini), o ne UAB (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių nei UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) 754,41 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB (duomenys neskelbtini).
16. Pažymėtina, kad teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties bankroto administratorės pateiktų tvirtinti finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-371-157/2016). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
17. Be to, paskirtai bankroto administratorei turi būti pateikti ne vien tik patys kreditorių reikalavimai, bet ir juos pagrindžiantys dokumentai, nes tik tokiu atveju gali būti patikrintas reikalavimų pagrįstumas. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus (-ių) reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus (-ių) reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1098-330/2016).
18. Teismas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, 2020 m. kovo 4 d. įpareigojo pareiškėją UAB (duomenys neskelbtini) pateikti teismui atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus, tačiau, kaip minėta, UAB (duomenys neskelbtini) šia teise nepasinaudojo atsiliepimo ir papildomų įrodymų nepateikė.
19. Kaip žinoma, CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
20. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo metu nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti jos nurodomo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja nepateikė patikimų duomenų, grindžiančių jos ginčijamą finansinį reikalavimą, todėl teismas negali teigti, kad realiai egzistuoja 754,41 Eur dydžio pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Pažymėtina, kad šiuo metu prašymo pagrįstumo nepatvirtina nei administratorės dispozicijoje esantys įmonės finansiniai ir kiti dokumentai.
22. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas neįrodytas, nepagrįstas, dėl to netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl 754,41 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.
Nutartį per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.