Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-06-01 · Administracinė byla Nr. I1-4045-289/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
I1-4045-289/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00536-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4045-289/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00536-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 1 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo laikomas nuo 2020 metų iki 2021 metų. Buvo pažeidžiamos higienos normos. Dušuose nebuvo jokių pertvarų, o vienu metu paslauga naudojosi daug nuteistųjų, taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Persirengimo vieta taip pat nebuvo atskirta nuo dušų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę – moralinę žalą, t. y. sutriko ir pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, nepagrįstai baikštus bei įtarus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Pataisos namų 2-ajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo teiginys, kad jis buvo kalinamas Pataisos namų netinkamomis sąlygomis ginčo laikotarpiu, kur jam nebuvo užtikrinamas privatumas duše, t. y. dušai įrengti visiškai neribojant matomumą nuo kitų besinaudojančių duše nuteistųjų, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato Pataisos namams prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nereglamentuoti.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems savo būrių gyvenamųjų patalpų prausykloje įrengė vandens šildytuvus ir dušo sietelius, su pertvaromis ir varstomomis užuolaidomis, kur būtų užtikrintas nuteistųjų privatumas. Nuteistieji turi galimybę naudotis dušu kiekvieną dieną po darbo valandų ar kitu jiems patogiu laiku. Atsižvelgianti į tai Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis savo būrio gyvenamosios patalpos dušu kuriame užtikrintas privatumas.

Nurodė, kad pateikiami duomenys ir dokumentai patvirtina, jog Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, bei atsakovas nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Dėl persirengimo kambarių prie dušo patalpų įrengimo pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato, kad persirengimo patalpos neatskirtos nuo dušų įrengimo. Teisės aktai nenumato Įstaigai prievolės įrengti nuteistųjų persirengimo kambarius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustato: reikalavimus prieškambario įrengimui sanitarinei švaryklai, o bendra nuteistųjų dušinė nėra laikoma sanitarine švarykla.

Pažymėjo, kad vadovaujantis teismų praktika dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose yra konstatuota, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai. (žr Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4019-423/2019).

Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvinimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo patirti dėl blogų kalinimo sąlygų, t. y. nebuvo užtikrintas privatumas dušuose, nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus išgyvenimus vertinamai kaip nepagrįsti ir neatitinkantys realybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 1 500 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-01-01. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, jog buvo pažeidžiamos higienos normos, dušuose nebuvo jokių pertvarų, o vienu metu paslauga naudojosi daug nuteistųjų, taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas, persirengimo vieta taip pat nebuvo atskirta nuo dušų.

Atsakovės atstovas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (galiojęs iki 2020-12-22) nustatė dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms nebuvo reglamentuoti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojantis nuo 2020-12-22) nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai nuteistųjų dušinėms ir būriuose įrengtoms maudymosi vietoms taip pat nėra reglamentuoti.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo dušinės patalpas visiškai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), taip pat įrengti atskiras persirengimo patalpas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2020-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).

Pareiškėjas dėl privatumo pažeidimo į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo duše ir pertvaros persirengimo kambaryje nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Viena iš būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmai. Nenustačius, valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ar nenustačius, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1 500 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius