- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2-510-752/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14022-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- UAB „VGA transportas“
- Advokatai
- Irma Bekerė, Eglė Paulauskytė
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovui B. M., jo atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei, atsakovo UAB „VGA transportas“ atstovams direktoriui Darijui Juodeliui, advokato padėjėjai Eglei Paulauskytei, žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovui UAB „VGA transportas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-09-28 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo UAB "VGA transportas" 8007,18 Lt, t.y. 7407,18 Lt nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų: 331,22 Lt darbo užmokesčio (už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), 6222,29 Lt dienpinigių, 53,67 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 800 Lt kelionės išlaidų grįžtant iš komandiruotės Danijoje), 0,07 proc. delspinigių, pradedant skaičiuoti nuo 2011-07-08 ir baigiant skaičiuoti įskaitant šių išmokų sumokėjimo dieną. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. (b.l. 66-67).
Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo UAB „VGA transportas“ vairuotoju-ekspeditorium. Pagal susitarimą buvo komandiruotas ir dirbo Danijoje. 2011-07-01 dėl kilusių nesutarimų parašė prašymą ir DK 127 str. pagrindu buvo atleistas iš darbo. Pagal darbo sutartį jam turėjo būti mokamas 1041 Lt atlyginimas per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 jam turėjo būti priskaityta 1660,87 Lt darbo užmokesčio. Darbdavys priskaitė tik 1329,64 Lt, liko nepriskaityta 331,22 Lt suma už 2011 m. gegužės mėnesį, t.y. už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), t.y. už 7 darbo dienas. Todėl ši suma priteistina.
Kadangi nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo Danijoje, vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr.lK-123, jam turėjo būti mokami 195 Lt dienpinigiai. Viso komandiruotėje Danijoje prabuvo 47 dienas, todėl darbdavys jam turėjo išmokėti 9165 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt). Tačiau išmokėjo tik 2942,71 Lt. Todėl iš atsakovo prašė priteisti 6222,29 Lt dienpinigių.
Ieškovas taip pat nurodė, kad jis nėra išnaudojęs kasmetinių atostogų už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, todėl jam priklauso 154,11 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas jam apskaitė 100,44 Lt, todėl liko skolingas 53,67 Lt, kuriuos prašo priteisti.
Iš darbo jis buvo atleistas Danijoje, tačiau atsakovas neorganizavo jo parvykimo į Lietuvą, todėl turėjo grįžti 1600 km. savo lėšomis. Parvyko savo transportu, jo kelionės išlaidas sudarė 800 Lt. Todėl šią sumą taip pat prašė priteisti iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal DK 141 str. 1 ir 2 d., darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Įstatymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluoto mokėjimo įstatymas nustato, kad delspinigiai pradedami po 7 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai išmokos, nustatytos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jei jos nėra - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti jų sumokėjimo dieną. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-01-20 įsakymu Nr. Al-28 delspinigių dydis 2011 metams nustatytas 0,07 proc. Todėl nuo 2011-07-08 iki patikslinto ieškinio 2012-01-19 dienos darbdavys jam turi sumokėti 1011, 08 Lt (7407,18 Lt x 0,07 proc. x 195 d.) delspinigių.
Ieškovas taip pat prašė priteisti jam dėl darbdavio patirtą neturtinę žalą, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymus jis turėjo gauti jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodė, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje darbuotojams garantuojama teisingas apmokėjimas už darbą. Teisingu apmokėjimu gali būti pripažintas tik toks apmokėjimas, kuris atitinka faktiškai darbuotojo atliktą darbą pagal nustatytus įkainius bei išmokėtas laiku. Nagrinėjamu atveju, darbdavys grubiai pažeidė jo teises ir laiku neišmokėjo viso jam priklausančio daro užmokesčio, neišmokėjo dienpinigių, nepadengė grįžimo iš komandiruotės išlaidų, neišmokėjo jam iš viso 7407,18 litų su darbo santykiais susijusių išmokų. Dėl šios priežasties jis patyrė didelių finansinių sunkumų svetimoje šalyje, gyveno pusbadžiu, turėjo ieškoti, skolintis pinigų iš artimųjų kad apskritai galėtų sugrįžti namo. Dėl to jautėsi darbdavio apgautas, patyrė stresą. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Atsižvelgiant į tęstinį atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, prašė priteisti iš atsakovo 600 litų dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, jog būdamas Danijoje ieškojo darbo.Su atsakovo atstovu susitarė dėl darbo atsakovo įmonėje, sudarė darbo sutartį ir nuo 2011-05-16 pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovo įmonė savo transporto neturi, vairuotojus siunčia dirbti į įvairias Danijos pervežimo įmones. 2011-05-16 jis pradėjo dirbti Danijoje esančioje Sorenseno įmonėje. Gegužės mėnesį, dirbo pas vieną iš savininkų, o birželį pas kitą savininką. Dirbdamas pas kitą Sorenseną, su kolega važiavo į Italiją, Norvegiją, Olandiją. Įsakymų dėl komandiruotės atsakovas nerašė, tik žodžiu pasakydavo kur važiuoti. Vairuotojų darbą atsakovas koordinavo per automobilyje įrengtą kompiuterį, taip pat bendravo su anglų kalbos nemokančiais vairuotojais telefonu. Kelionės maršrutas būdavo pateikiamas kompiuteryje. Taip pat būdavo duodami kelionės lapai, rašoma kelionės ataskaita, nurodomas laikas, kiek kuro sunaudota. Šiuos dokumentus atiduodavo užsienio įmonei. Atsakovas apie vairuotojo darbą jokių duomenų negaudavo. Kaip buvo apskaitomas jo darbo laikas atsakovo įmonėje nežinojo. Dirbo pagal reglamentą - 5 darbo dienas, 45 val., po to poilsio laikas. Per dvi savaites dirbti galima ne daugiau 90 val. Su atsakovu buvo žodžiu susitarę, kad už dieną jam bus mokama 80 eurų. Atsakovas gegužės mėnesį jam pervedė 250 Lt ir 2940 Lt. birželio mėnesį.
Sudarydamas darbo sutartį į sutarties punktus labai nežiūrėjo, nes jam reikėjo darbo, manė, jog atsakovas sumokės tiek, kiek susitarta, nes jis savo pareigas vykdė. Darbo sutartyje įrašyta tik atlyginimo suma, dar turėjo būti ir dienpinigiai.
Už birželio mėnesį liko neatsiskaityta. Darbo sutartis nutraukta 2011-07-01. Liepos 21 d. gavo 1000 Lt., nes buvo parašytas skundas į Darbo inspekciją. Už kokį mėnesį ši suma jam buvo sumokėta negali pasakyti, nes atsakovo dokumentų nematė. Už 1000 Lt Danijoje galima pragyventi tik savaitę.
Jam neišmokėtas sumas ieškovas prašė vertinti pagal ieškinį, nes ieškinys surašytas pagal tai, kas jam priklauso pagal įstatymus. Jam turėjo būti mokami dienpinigiai, kitos išmokos, kas iš esmės ir atitiko faktinį susitarimą dėl apmokėjimo.
Taip pat ieškovas nurodė, kad po atleidimo iš darbo grįžo į Lietuvą savo automobiliu, kuriuo buvo nuvykęs į Daniją. Automobilis jam priklauso pagal lizingo sutartį. Į Lietuvą grįžo vienas, daugiau Danijoje darbo neieškojo. Prašo priteisti turėtas kelionės išlaidas pagal pateiktus čekius už grįžimui sunaudotą kurą.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad jam padaryta ir neturtinė žala, nes turėjo skolų, laiku negavęs darbo užmokesčio dėl to labai pergyveno, patyrė stresą. Į Lietuvą grįžo liepos 2 ar 3 dieną. Nutraukus darbo sutartį, turėjo sunkumų dėl išgyvenimo Danijoje, taip pat kai reikėjo grįžti namo.
Darbo sutartį nutraukė, nes D. Juodelis minėjo, kad su Sorensenu nutraukta sutartis, kad bus problemų su mokėjimu. Su atsakovu konfliktinių situacijų buvo tik dėl jam nesumokėtų pinigų. Jis atsakovui jokių nuostolių nėra padaręs. Nebuvo jokio kelto, jokių sužalotų žmonių. Danijoje iš viso nėra keltuvo. Kitoje vietoje tokių įvykių, kaip nurodo atsakovas, taip pat nebuvo, jam nieko nėra žinoma apie pradėtą tyrimą. Taip pat nebuvo su atsakovo atstovu tokio susitarimo, kad jis jokių pretenzijų atsakovui neturės.
Tai, kad jis pradėjo dirbti nuo 2011-05-16, duomenys yra išsaugoti jo vairuotojo kortelėje. Jis juos įrašę į disketę. Dėl įrašymo kreipėsi į automobilių centrą „MAN“, esantį Taikos pr. Diskelį turi namuose, o iš diskelio jis savo jėgomis perkėlė duomenis ant teismui pateikto išrašo. Diskelyje yra duomenys už visą darbo pas atsakovą laikotarpį. Jis atspausdino tik vieną dieną, kad įrodyti, jog atsakovas sako netiesą, kad jis nuo 2011-05-16 nedirbo. Jis taip pat turi išrašą iš takografo, nes įdėjus vairuotojo kortelę į bet kurios mašinos takografą galima išsitraukti duomenis. Jis pasinaudojo šiuo metu jo vairuojamo krovininio automobilio takografu „Stonering elektroniks“. Turi gegužės 25 d. takografo duomenis. Pradžioje nurodyta data, kada duomenys imti, paskui kortelės galiojimo laikas, tada duomenys apie gegužės 25 dieną. Šiuo metu jis dirba Vokietijoje, kovo 28 atsispausdino duomenis už gegužės mėn. Tai įrodo, jog atsakovo atstovas sako netiesą, jog duomenys saugomi tik 6 mėn.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus prašė tenkinti, paaiškindama, kad ieškinyje nurodyta ir įrodinėjama, kad ieškovas dirbo UAB VGA transportas nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, buvo susitarimas pagal darbo sutartį dėl 1041 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, šiuos dokumentus ieškovas pasirašė, ir darbdavio nurodymu išvyko dirbti. Kitų dokumentų, kaip žymimas darbo laikas ir apskaičiuojamas darbo užmokestis ieškovas nežinojo. Todėl gavęs pirmą įmoką manė, kad apmokama už gegužės mėn. Tik atsakovui pateiktus duomenis paaiškėjo, kad darbo laikas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki gegužės 24 d. nebuvo apskaitomas ir už šį laikotarpį atlyginimas nebuvo skaičiuojamas ir yra neišmokėtas – susidarė 331,22 Lt nepriemoka. Todėl iškilo būtinybė tikslinti ieškinio reikalavimus. Gegužės mėnesį ieškovas dirbo 12 dienų, jam turėjo būti sumokėta 567 Lt. Ieškovas nesupranta, už kurį laikotarpį jam buvo sumokėti pinigai. Teismas neturėtų vertinti ieškovo paaiškinimų apie žodinį susitarimą, nes tokių įrodymų ieškovas neturi. Prašo priteisti pagal abiejų šalių pasirašytus dokumentus ir tai, kas priklauso pagal įstatymą. Dienpinigius skaičiuoja bendrai, kadangi visas darbo laikas buvo komandiruotėje. Komandiruotpinigius skaičiuoja visomis dienomis, taip pat įskaičiuojant ir poilsio dienas. Ieškovas prabuvo komandiruotėje iš viso 47 dienas, todėl jam priklauso 9165 Lt dienpinigių. Iš šios sumos 2011 m. birželio 23 d. sumokėta 2942,71 Lt.
Taip pat prašo priteisti neišmokėtą dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 53,67 Lt, nes įsiskolinimas susidarė dėl to, kad darbdavys, skaičiuodamas kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neįvertino 7 darbo dienų gegužės mėn. Kadangi dirbta daugiau, tai atitinkamai didėja ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma.
Delspinigius ieškinyje apskaičiavo pagal SADM įsakymą 2011-01-20 dėl delspinigių dydžio. Iš esmės ieškovas prašo taikyti netesybas, kaip pažeistų teisių gynimo rūšį. Tačiau įstatymai numato ir kitas netesybų formas. Todėl jeigu teismas manys, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami, astsižvelgiant į atsakovo atsiliepimą, darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, prašo viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „„VGA transportas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2011 m. gegužės 16 d. tarp atsakovo UAB „VGA transportas“ ir ieškovo B. M. buvo pasirašyta darbo sutartis, kuria ieškovas buvo įdarbintas vairuotoju - ekspeditoriumi. Ieškovas dirbo neatidžiai ir neatsakingai, sugadino daug atsakovo turto. Per darbo laikotarpį ieškovas atsakovui pridarė tiek nuostolių, jog jų pasekmes jaučiamos iki šiol. Nebematydamas kitos išeities, kaip išvengti kasdien vis didesnių patiriamų nuostolių dėl ieškovo kaltės, 2011 m. liepos 1 d. atsakovo direktorius Darijus Juodelis nuvyko į Daniją ir draugiškai susitarė su ieškovu, jog ieškovas savo noru išeina iš darbo ir abi šalys draugiškai sutarė, jog ieškovas nebeturi jokių pretenzijų atsakovui ir darbo sutartis yra nutraukta ieškovo prašymu. Ieškovas su atsakovo pasiūlymu sutiko, tačiau dabar nesąžiningai reiškia ieškinį. Atsakovas manė, jog ieškovas yra supratingas ir pripažindamas, jog dirbo blogai, abipusiu sutarimu išeina iš darbo, nereikšdamas jokių pretenzijų.
Ieškovas pats pripažįsta, jog kilo nesutarimai, tačiau, jog tie nesutarimai kilo būtent dėl ieškovo kaltės ir būtent dėl atsakovo patirtų nuostolių, ieškovas nemini. Paskutinis įvykis, kurį sukėlė ieškovas ir padarė didelių nuostolių atsakovui, ieškovas sunkvežimiu užkliudė kalnų keltuvą, kuris kėlė slidinėti susiruošius sportininkus. Atsitiktinumo dėka žmonės nukentėjo tik nežymiai. Dėl šio įvykio yra pradėtas tyrimas Danijoje. Taigi, toks formalus dalykas kaip darbo sutarties užpildymas atleidimo iš darbo dieną atsakovui neatrodė svarbus, kai reikėjo spręsti ieškovo sukelto įvykio padarinius. Ieškovas dirbo nuo 2011 m. gegužės 16 iki 2011 m. liepos 1 d., ieškovas specialiai elgėsi taip, kad sukeltų atsakovui kuo didesnių nuostolių, važinėdavo keliais, kuriais draudžiama važinėti, sukėlė ne vieną avariją, taip sukeldamas didelių nuostolių atsakovui.
Ieškovas sutiko, jog grįš savo lėšomis iš Danijos ir neturės jokių pretenzijų. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovo visad buvo draugiški, todėl nebuvo manyta, jog reikia raštiškų sutikimų ar patvirtinimų.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, jog liko nepriskaityta 331,22 Lt suma už 2011 m. gegužės mėnesi už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai), t.y. už 7 darbo dienas. Tačiau pagal Kauno miesto apylinkės teismui pateiktą UAB „VGA transportas" 2012-01-03 pažymą dėl B. M. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir remiantis kitais pateiktais buhalteriniais UAB „VGA transportas" dokumentais matyti, jog B. M. 2011 m. gegužės mėnesį išmokėta visa priskaičiuota darbo užmokesčio suma, taip pat 2011 m. birželio mėnesį išmokėta visa priskaičiuota darbo užmokesčio suma. 2011 m. liepos mėnesį taip pat priskaičiuota ir išmokėta 138,77 Lt suma.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovo nurodyta neišmokėta dienpinigių suma. Ieškovo paskaičiavimu, jis nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 dirbo Danijoje, todėl jam vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. 1K-123turėjo būti mokama 195 Lt dienpinigiai už komandiruotėje Danijoje prabūtas 47 dienas, t.y. 9156 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt). Tačiau iš atsakovo pateiktų teismui dokumentų matyti, kad ieškovas pas atsakovą dirbo ne kaip nurodo 47 dienas, o 27 dienas. Pateiktoje avansinėje apyskaitoje Nr. 115 nurodyta, jog ieškovui liko neišmokėta 2907,29 Lt. Ieškovas nesąžiningai reiškia didesnį reikalavimą. Vadinasi, jeigu ieškovas dirbo 27 dienas ir jam buvo priskaityta 5 850 Lt, jam už kiekvieną dieną buvo mokama 216, 67 Lt dienpinigių, t.y. netgi didesnė suma, nei nurodyta LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakyme Nr. IK-123 (5850 Lt/27 d.d. = 216, 67 Lt). Todėl nesutinka, jog atsakovas ieškovui liko skolingas 6222,29 Lt dienpinigių.
Atsakovas taip pat nesutiko dėl prašomų priteisti parvykimo iš Danijos į Lietuvą išlaidų, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neįrodytos. Ieškovas nepateikė informacijos ir tikslių paskaičiavimų, ar mokėjimo kvitų, kiek jam tiksliai kainavo kelionė atgal į Lietuvą.
Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius. Nurodė, kad pagal DK 207 str., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal formuojamą teismų praktiką Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 dalyje numatyta sankcija laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai, todėl, pasibaigus darbo sutarčiai, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Todėl laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovas taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas, kad Teismų praktikoje yra suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais taip pat yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Be to, laikė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra visos būtinos atsakovo atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos, kad tarp ieškovo patirto žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Įrodymų nebuvimas yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl šių ir kitų atsiliepime išdėstytų argumentų, ieškovo ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, atsakovui priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. (b.l 73-77).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas direktorius Darijus Juodelis paaiškino, kad ieškovo atvejis yra išskirtinis. Paprastai žmogus įdarbinamas Lietuvoje, parašomas komandiruotės įsakymas, vyksta į komandiruotę, suderinamas jo nuvykimas Šiuo atveju ieškovas atėjo ieškoti darbo jam būnant Danijoje. Matė, kad ieškovas turi problemų. Danijos darbdavys, su kuriuo tuo metu dirbo, jam sakė, kad negalima priimti ieškovo. Tačiau jis jį priėmė, suteikė nakvynę, o kitą dieną pristatė K. S.. Ieškovas pradėjo dirbti gal po paros, nuvežė jam pasirašyti darbo sutartį, saugumo technikos ir kitus dokumentus. Praėjus 5 ar 6 dienoms, jam paskambino K. S.. Sakė, pasiimti ieškovą, nes jis negali dirbti. K. S. atsisakė suteikti ieškovui darbą. Jis taip pat matė, kad ieškovas yra išsiblaškęs, negali susikoncentruoti. K. S. ieškovo taip pat nenorėjo matyti. Kadangi jam buvo ieškovo gaila, nusižengdamas savo taisyklėm, jis nerodė Sorensenui, kad dirba ieškovas. Jis įlipdavo į mašiną ir išlipdavo, kad nematytų darbdavys. Kai ieškovas vairuodavo su kitu vairuotoju, darbas vyko pakankamai sklandžiai. Bet kai kitas vairuotojas (K.) išvažiavo atostogų ir ieškovas liko vienas, prasidėjo problemos. Kiekviena mašina turi satelitą, yra matoma, kur važiuoja. Jis nuolat gaudavo žinutes, kad su ieškovo mašina nusuko ne ten, kad per daug stovi. Ieškovas per savaitę laiko sugebėjo padaryti eilę įvykių, sutraiškė Mercedes automobilį, paskui sutraiškė kitam sunkvežimiui duris, apgadino vilkiką. kad ieškovas padarė nuostolių yra filmuota medžiaga. Dėl ieškovo kaltės krito pasitikėjimas atsakovo įmone, įmonė buvo nuolat kontroliuojama. Už Mercedes remontą teko sumokėti, taip pat sumokėjo dalį frančizės už sunkvežimį.
Ieškovui už gegužės mėn. sumokėta. Pripažįsta, kad gegužės mėnesį ieškovas dirbo, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra padaryta klaida. Bet dirbtų dienų suma nurodyta teisinga, nes gegužės mėn. pabaigoje buvo tarpas, kai ieškovas nedirbo, laukė kito darbo. Už tą laikotarpį darbo užmokesčio jam nemokėjo, nes buvo toks susitarimas. Todėl laiko, jog už gegužės mėn. pilnai atsiskaityta.
Birželio mėnesį ieškovas dirbo pas F. S.. Ten buvo mokama mažiau, todėl ir darbuotojui buvo mokama mažiau. Darbo sutarties jis neperrašė, tačiau skaičiavo mažiau. Dienpinigius skaičiavo kaip nustatyta. Mėnesio gale iš paslaugos gavėjo gaudavo lentelę, iš kurios matydavo, kiek vairuotojas važiavo, kiek ilsėjosi. Įskaičiavus visas prastovėtas ir nevažiuotas dienas ieškovui išmokėta tiek, kiek jis yra uždirbęs. Abejoja, ar turėjo skaičiuoti dienpinigius už dienas, kai ieškovas nedirbo.
Dėl ieškovo padarytos žalos atsakovui nesumokėjo Sorensenas. Buvo laukiama atsakymų iš Brėmeno, Italijos, atsakovui teko padengti nuostolius. Nors ieškovo darbdavys buvo atsakovas, o ne Sorensenas, tačiau negavus lėšų, negalėjo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovui siūlė dalimis sumokėti padarytą žalą, bet ieškovas nesutiko, sakė nieko nepadarė.
Atsakovas neturtinės žalos ieškovui nepadarė. Ieškovas buvo nepageidaujamas darbuotojas, o jis jį priėmė į darbą, slėpė nuo paslaugų užsakovo. Jeigu būtų nepriėmęs, tuomet gal ir būtų buvusi žala.
Liudytojas A. K. paaiškino, jog atsakovo įmonėje dirbo 6 mėnesius, nuo 2011 m. gegužės 2 iki lapkričio 14. Jam pradėjus dirbti, po kokios savaitės atvažiavo ieškovas. Ieškovas taip pat įsidarbino pas atsakovą, dirbo su Danijos mašinom. Dažniausiai dirbdavo po vieną, bet buvo, kad dirbo kartu. Tris savaites su ieškovu važinėjo kartu. Jokių problemų tarpusavyje nekilo. Problema buvo tik dėl algos nemokėjimo. Ieškovas skambindavo atsakovui, klausdavo, kada perves pinigus. Atsakovas ir su juo neatsiskaitė už 4 mėnesius. Iš atsakovo direktoriaus pasakojimų jam yra žinoma, jog ieškovas padarė žalą. Tačiau jis nematė, kad ieškovas būtų padaręs avariją. Jis tai būtų pastebėjęs, nes kartu gyveno vairuotojų bazėje. Apie įvykį išgirdo tik po to, kai jis ir ieškovas jau nebedirbo. Kiek jam žinoma, ieškovas nutraukė darbo sutartį dėl to, kad atsakovas nemokėjo pinigų, o direktorius kalba, kad nutraukė darbo sutartį, nes ieškovas padarė nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas B. M. pagal 2011 m. gegužės 16 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį (be numerio) nuo 2011 m. gegužės 16 d. pradėjo dirbti UAB „VGA transportas“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Pagal Darbo sutarties 3 punktą, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 1041 Lt dydžio darbo užmokestį, išmokamą vieną kartą per mėnesį paskutinę mėnesio dieną. Ieškovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje duomenų apie darbo sutarties nutraukimą nėra, tačiau iš 2011-07-01 įsakymo Nr. P-46 matyti, kad iš darbo ieškovas atleistas nuo 2011-07-01, pagal Darbo kodekso (toliau - DK ) 127 str., t.y. pačiam prašant. (b.l. 14-15, 49). Ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo nėra, nors kiekviena iš šalių skirtingai aiškina darbo sutarties nutraukimo motyvus. Ginčas kilęs tik dėl atsiskaitymo už darbą ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų.
Šalių paaiškinimai ir liudyto parodymai patvirtina, kad atsakovas „VGA transportas“ vykdė veiklą Danijoje. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas taip pat buvo priimtas dirbti vairuotoju –ekspeditoriumi darbui išimtinai užsienyje, o Lietuvoje jokių darbo funkcijų nevykdė. Darbdavio nurodymu, ieškovas vykdė pervežimus Danijoje ir kitose Europos valstybėse pagal atsakovo susitarimus su užsienio įmonėmis, tų įmonių transportu. Tačiau šalys, pasirašydamos darbo sutartį, ieškovo darbo sąlygų užsienyje neaptarė. Teismo posėdyje bendrovės direktorius pripažino, kad su ieškovu tarėsi dėl darbo užsienyje, kad nuo priėmimo į darbą ieškovas faktiškai gyveno darbo vietoje, vairuotojų apgyvendinimui skirtose patalpose, taip pat kad tik žodžiu su juo buvo aptaręs, jog be atlyginimo bus mokami ir nustatyto dydžio dienpinigiai, tačiau konkrečios jų apmokėjimo tvarkos darbo sutartyje neaptarė. Ieškovui apie darbą ir jo sąlygas paaiškino tik žodžiu.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis). Ši pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimą su jo darbo funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (Darbo kodekso 95 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas nenumato, kad darbuotojas turi būti supažindintas pasirašytinai, tačiau kilus ginčui, pareiga teisme įrodyti supažindinimo fakto buvimą tenka darbdaviui (atsakovui) (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), kuris tokiam faktui įrodyti gali panaudoti visas Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas įrodinėjimo priemones.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai supažindino ieškovą su visomis jo darbo užsienyje sąlygomis, kad aptarė, jog jam nebus mokama už užsienio valstybėse prabūtą nedarbo laiką (kai darbuotojas nedirba dėl to, kad nėra darbo, taip pat švenčių ar poilsio dienomis). Taip pat nepateikė įrodymų, jog su darbuotoju susitarė, jog jo kelionė iš Danijos į Lietuvą nebus apmokama. Bendrovės direktorius pripažino, kad kitiems vairuotojams organizuoja nuvykimą ir parvykimą iš užsienio įmonės lėšomis, tačiau ieškovui kelionės neapmokėjo, nes darbo sutartį su ieškovu laikė išimtiniu atveju, kadangi ji buvo sudaryta ieškovui jau būnant Danijoje. Todėl laikė, jog nutraukus darbo sutartį neprivalo kompensuoti jo kelionės į Lietuvą išlaidų.
Kadangi atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su ieškovu, privalėjo raštu susitarti dėl visų darbuotojo būtinųjų ir papildomų darbo sąlygų, tačiau, kaip matyti, aptarė ne visus įsipareigojimus, tokie atsakovo atstovo argumentai tik patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Įvertinant tai, kad atsakovas, būdamas stipriasniaja sutarties šalimi, nenurodė darbo sutartyje ir neaptarė su ieškovu, kaip bus apmokama neesant darbo arba kai nedirbama poilsio ar švenčių dienomis, o ieškovas visą darbo laikotarpį faktiškai gyveno darbo vietoje, užsienio valstybėse, kur vairuotojų apgyvendinimo sąlygos tik minimalios, o pragyvenimui reikalingos didesnės lėšos, atsakovo argumentai, jog už nedarbo laikotarpį ieškovui neturi būti mokama kaip už komandiruotėje prabūtą laiką, vertintini kaip nepagrįsti. Neesant abiejų šalių rašytinio susitarimo dėl visų darbo sutarties sąlygų, darbdavys negali traktuoti, kai jam tai naudinga, kad jis privalo laikytis tik rašytinės darbo sutarties ir mokėti tik darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o dienpinigių už visą ieškovo užsienyje prabūtą laiką nemokėti, nes tai nėra numatyta.
Aprūpinti ieškovą darbu buvo atsakovo pareiga. Todėl dėl atsakovo kaltės nedirbtas laikas turi būti apmokamas kaip darbo laikas, nes ieškovas visą tą laiką faktiškai praleido darbo vietoje.
Įstatymas reikalauja, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei veiktų sąžiningai, laikantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (Darbo kodekso 35, 93 – 85 straipsniai). Šiuo atveju nustatyta aplinkybė, kurios neneigė ir atsakovo atstovas, kad nutraukus darbo sutartį su ieškovu, su juo nebuvo atsiskaityta, nors atleidimo dieną darbdavys privalėjo atsiskaityti pilnai (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas teigė, jog negalėjo atsiskaityti dėl ieškovo kaltės, nes jis pažeidinėjo darbo drausmę ir padarė žalos, dėl kurios atsakovo įmonei nebuvo pervestos lėšos iš užsienio valstybėse esančių užsakovų. Tačiau šių savo teiginių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Todėl laikytina, kad ieškovas, vykdydamas bendrovės vadovo žodinius nurodymus, tinkamai atliko jam pavestas užduotis dirbdamas užsienyje.
Todėl atsakovas, ieškovo atžvilgiu, privalėjo vykdyti ne tik darbo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus (mokėti jam 1041 Lt), bet ir pilnai atsiskaityti nutraukus darbo sutartį - apmokėti už visą komandiruotėje prabūtą laiką, nepanaudotas atostogas bei kompensuoti kelionės išlaidas.
Dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, neišmokėto darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys darbo sutartimi buvo sulygusios 1041,00 Lt per mėnesį (b.l. 14-15), kuris turėjo būti mokamas paskutinę mėnesio dieną. Duomenų, kad darbo užmokestis būtų keičiamas, nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas iki atleidimo dienos dirbo darbo sutartimi sutartą darbą ir jo kasmėnesinis vidutinis atlyginimas sudarė 1041,00 Lt.
Kaip nurodyta darbo sutartyje bei nustatyta iš vairuotojo kortelės duomenų (b.l.107-109), šalių bei liudytojo paaiškinimų, dirbti ieškovas pradėjo nuo darbo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2011 m. gegužės 16 d. Tačiau kaip matyti iš 2011m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, atsakovas 2011 m. gegužės mėnesį apskaitė ieškovo darbą tik 25 d. - 31 d. laikotarpiu, o už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai) ieškovo darbo neapskaitė, t.y. liko neapskaitytos 7 darbo dienas (b.l. 50-52). Kaip matyti, gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog ieškovas faktiškai dirbo tik 5 dienas, už kurias jam priskaitytas 236,59 Lt darbo užmokesčio (mokėtina suma 215,29 Lt, b.l. 13), kuri išmokėta pavedimu į ieškovo sutuoktinės sąskaitą (b.l. 10-11, 32, 68). Akivaizdu, kad už laikotarpį nuo 2011-05-16 iki 2011-05-24 (imtinai) atsakovas ieškovo darbo neapskaitė ir už 7 darbo dienas jam neapmokėjo nepagrįstai (b.l. 39, 68).
Kad gegužės mėnesį ieškovas dirbo ne 5, o 12 dienų, už septynias darbo dienas atsakovas turėjo ieškovui priskaityti dar 331,22 Lt (1041 Lt : 22 d.d. x 7 d.), t.y. 567,82 Lt iš viso. Todėl 331,22 Lt suma, atskaičius mokesčius, priteistina ieškovui iš atsakovo.
Neteisingai apskaičiavus ieškovo dirbtų darbo dienų skaičių 2011 m. gegužės mėnesį ir ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį, atsakovas neteisingai apskaičiavo ir ieškovo vidutinį mėnesio bei darbo dienos užmokestį (b.l. 57). Kaip nustatyta, ieškovo darbo užmokestis už 2011 m. (priskaityta suma) sudaro 567,82 Lt, o dirbtas dienų skaičius yra 12 dienų.
Kadangi ieškovas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką ir dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 6.4 punktas). Todėl ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 48,85 Lt (1608,82 Lt : 34 d.d.).
Už 2011 m. birželio ir liepos mėnesį (1 d.) ieškovo darbo laikas apskaitytas tinkamai (b.l. 44-49). Už birželio mėnesį ieškovui priskaičiuota 1040,99 Lt suma, priklausanti išmokėti suma - 854,42 Lt (atskaičiuos mokesčius). Tačiau kaip matyti, priskaičiuota išmokėti ir 2011-07-22 išmokėta 993,19 Lt suma, t.y. 138,77 Lt daugiau (b.l. 8-9, 55-56).
Už liepos mėnesį (1 d.d.) ieškovui priskaičiuota 152,49 Lt suma (atskaičius mokesčius -138,77 Lt mokėtina suma) (b.l. 57), kuri, kaip matyti, buvo išmokėta 2011-07-22 kartu su darbo užmokesčiu už birželio mėnesį. Todėl laikytina, jog už 2011 m. liepos mėnesį atsakovas ieškovo darbo laiką ir darbo užmokestį apskaitė tinkamai.
Kaip matyti iš liepos mėnesio darbo užmokesčio lapelio, atsakovas apskaičiavo ir apmokėjo ieškovui už nepanaudotas kasmetines atostogas, t.y. 100,44 Lt, už 2,044 nepanaudotas atostogų dienas. (b.l. 41).
Su tokiu atsakovo paskaičiavimu ieškovas nesutinka, teigia, jog jam iš viso priklausė 154,11 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas privalėjo apskaičiuoti visą jo darbo laikotarpį, t.y. nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01, todėl teigė, kad ieškovui priklauso kompensacija už 4,51 kalendorines atostogų dienas ir turi būti sumokėta už 3,15 darbo dienas, skaičiuojant po 48,85 Lt (b.l. 66-67, 69).
LR DK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas yra paskaičiuojama remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 7 punktu, kuris nustato, kad nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.
Pagal DK 166 str. 1 d. minimali kasmetinių atostogų trukmė lygi 28 kalendorinėms dienoms, todėl vienas darbo mėnuo suteikia teisę į 2,33 kalendorines dienas atostogų (28/12). Ieškovas iš viso dirbo 1 mėnesį ir 10 darbo dienų (b.l.44-48). Šias darbo dienas daliname 21,1, t.y. iš Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatyto 2011 metams metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus esant 5 dienų darbo savaitei. Gauname 0,47 mėnesio. 1,47 darbo mėnesio suteikia 3,43 kalendorines dienas kasmetinių atostogų (2,33 x 1,47), t.y. 2,40 darbo dienų (3,43 dauginant iš metinio darbo dienų koeficiento 0,7 (nustatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministro minėtame įsakyme ir taikomas esant 5 darbo dienų savaitei). Už jas nutraukiant darbo sutartį turėjo būti sumokėta 117,24 Lt (2,40 x 48,85 Lt. (ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis)).
Kadangi atsakovas išmokėjo ieškovui 100,44 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš atsakovo priteistinas 16,8 Lt (atskaičiuos mokėtinus mokesčius) skirtumas už neteisingai apskaičiuotą ir apmokėtą atostogų kompensaciją.
Dėl neišmokėtos dienpinigių sumos ir kelionės išlaidų
LR DK 220 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos.
LR Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“, reglamentuojančiu išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, nustatė, kad tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pasiųstam į komandiruotę asmeniui, be darbo užmokesčio už visas darbo dienas pagal grafiką, nustatytą nuolatinėje darbo vietoje, atlyginamos išlaidos, susijusios su tarnybine komandiruote.
Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, kuri detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija). Šio nutarimo 5.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties šalims keisti nustatytą dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iš šių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje (2008 m. vasario 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2008).
Kaip jau nustatyta, ieškovas nuo 2011-05-16 iki 2011-07-01 (imtinai) dirbo Danijoje, t.y. 47 dienas. Todėl jam vadovaujantis LR Finansų ministro 2008-04-01 įsakymu Nr. lK-123 turėjo būti mokami 195 Lt dienpinigiai, t.y. 9165 Lt dienpinigių (47 d. x 195 Lt). Tačiau kaip matyti iš pateiktos avansinės apyskaitos, dienpinigius skaičiavo tik už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30, t.y. už 30 dienų imtinai, priskaičiuodamas išmokėti 5850 Lt sumą. Aavansinėje apyskaitoje Nr. 115 nurodyta, jog ieškovui liko neišmokėta 2907,29 Lt suma. (b.l. 59). Kad ieškovui 2011-06-23 buvo išmokėta tik 2942,71 Lt dienpinigių suma, patvirtina ir ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas (b.l. 10-11). Todėl teismas sutinka su ieškovo paskaičiavimu, kad atsakovas jam liko skolingas 6222,29 Lt dienpinigių. Todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Ieškovui taip pat priteistinos jo turėtos kelionės iš Danijos į Lietuvą išlaidos. Atsakovas pripažino, kad nutraukus darbo santykius, neorganizavo ieškovo parvykimo į Lietuvą. Todėl ieškovas į Lietuvą turėjo grįžti savo transporto priemone ir savo lėšomis. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad vien išlaidos kurui sudarė 745,13 Lt (b.l. 93-104). Todėl ieškovo prašoma priteisti 800 Lt suma, įvertinant ir automobilio eksploatacines išlaidas, yra reali ir pagrįsta. Kadangi šias išlaidas ieškovas patyrė dėl grįžimo iš darbo komandiruotėje užsienyje, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.
Dėl delspinigių priteisimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas, laiku su juo neatsiskaitydamas, neišmokėdamas viso jam priklausančio daro užmokesčio ir dienpinigių, nepadengdamas jo grįžimo iš komandiruotės išlaidų, iš viso 7407,18 su darbo santykiais susijusių išmokų, privalo sumokėti jam 1011, 08 Lt delspinigių, skaičiuojant nuo 2011-07-08 iki patikslinto ieškinio 2012-01-19 dienos (7407,18 Lt x 0,07 proc. x 195 d.).
Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neesant galimybės priteisti delspinigius, prašo viršyti pareikštus reikalavimus ir taikyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką.
Su tokiu ieškovo atstovės išreikštu reikalavimu teismas iš esmės sutinka.
Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, vadovaujantis LR DK 207 str. kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimo faktas rodo netinkamą darbo sutarties vykdymą, o dėl šių neteisėtų veiksmų numatyta atsakomybė – netesybos delspinigių forma. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. numato, kad tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Tačiau šis įstatymas taikomas tik tada, kai šalis sieja darbo santykiai. Kai darbo santykiai nutrūksta, buvusių darbo sutarties šalių santykiams darbo teisė netaikoma. Kai su atleistu iš darbo darbuotoju uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, tokio darbuotojo teisės apginamos sumokant jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.
Kadangi ieškovo atstovė, neesant galimybės priteisti delspinigius, prašė taikyti alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, teismas sprendžia, jog toks reikalavimas tenkintinas iš dalies.
DK 141 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Formuodamas teismų praktiką dėl DK141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-82/2008, 3K-3-267/2008, 3K-3-284/2009). DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-82/2008). Tokia darbdavio prievolė yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovui buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio, t.y. 331,22 Lt suma (priskaityta suma), taip pat atsakovas jam neišmokėjo jam 6222,29 Lt dienpinigių (priskaityta suma) ir 53,67 Lt (priskaityta suma) kompensacijos už atostogas bei nepadengė 800 Lt turėtų kelionės išlaidų (mokėtina suma). Kadangi neatsiskaityta suma didesnė nei darbo sutartyje numatytas 1041 Lt ieškovo darbo užmokestis, darbuotojo kaltės dėl neišmokėto darbo užmokesčio nenustatyta, todėl taikomos sankcijos pagal DK 141 straipsnio 3 dalį dydį sudaro ieškovo vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas už visą uždelsimo laiką.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2011-07-01 (b.l.49). Taigi, ieškovo paskutinė darbo diena, kurią jis dirbo ir kurią jis turėjo pilnai atsiskaityti, yra 2011-07-01. Atsakovas su ieškovu nėra atsiskaitęs iki šiol. Kadangi su ieškovu uždelsta atsiskaityti 8 mėnesius ir 24 dienas, todėl sankcijos suma iki sprendimo priėmimo sudaro 9158,45 Lt (1041 Lt x 8 + 48,85 Lt x 17 d.d.).
Tačiau DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Nors DK neaptarta galimybė sumažinti už uždelstą atsiskaityti laiką mokėtinos išmokos dydžio, tačiau teismas šioje byloje, sprendžiant priteistinos sumos dydį, t.y. taikydamas darbdaviui sankciją, taiko proporcingumo principą ir atsižvelgia ne tik į darbuotojo, bet ir darbdavio interesus, taip pat į tai, kad ieškovas dirbo tik nepilnus du mėnesius. Be to, tokio dydžio sankcijos pats ieškovas neapskaičiavo ir jos priteisti neprašė, o prašė tik 1011, 08 Lt delspinigių sumos.
Neadekvačios, ieškovo atstovės paprašytos sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Priteisus visą paskaičiuotą sumą, susidarytų nepagrįstai didelis neadekvatumas tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Todėl ieškovui priteistina už uždelstą atsiskaityti laiką suma mažintina iki 2000,00 Lt.
Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 3 dalį, 417, 418 straipsnius teismas turi teisę viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus. Remiantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta ieškinyje, nepažeidžia Civilinio proceso kodekse įtvirtintų rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų bei draudimo peržengti byloje pareikštus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 12, 17, 265 straipsniai).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas, kad dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku jis patyrė didelių finansinių sunkumų gyvendamas svetimoje šalyje, pinigų turėjo prašyti iš artimųjų, skolintis, kad galėtų sugrįžti namo. Dėl to jautėsi darbdavio apgautas, patyrė stresą.
Vertinant nustatytas aplinkybes, kad atsakovas nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, už 2011 m. gegužės mėnesį neišmokėjo dalies ieškovui priklausančio darbo užmokesčio ir visos už šį mėnesį priklausančios dienpinigių sumos, už birželio mėnesį sumokėjo tik dalį dienpinigių, o darbo užmokestį už šį laikotarpį sumokėjo tik nutraukus darbo sutartį, 2011-07-22 (b.l. 8), teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo pagrindą nerimauti, jaustis apgautas. Pilnai tikėtina, kad dėl nesavalaikio atsiskaitymo ieškovas negalėjo tinkamai planuoti savo išlaidų, gyvendamas užsienyje patyrė nepriteklių.
Šiuo atveju atsakovas pažeidė Darbo įstatymų ginamą ieškovo teisę laiku gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, dėl ko ieškovas patyrė ne tik neigiamus išgyvenimus, bet ir turėjo papildomų finansinių sunkumų. Todėl laikytina, kad šiuo atveju vien padaryto pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama satisfakcija už ieškovui padarytą skriaudą. Vertintina, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala yra pagrįsta, jos dydis adekvatus ieškovo patirtiems nepatogumams. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 600 litų padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys iš esmės patenkintas (patikslintas tik atostogų kompensacijos paskaičiavimas), iš atsakovo priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 1800 Lt už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, kadangi išlaidos neperžengia CPK 98 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. (b.l. 82-85), (CPK 98 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo UAB „VGA transportas“ priteistinas 299,11 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą (9970,31 Lt x 3 proc. ? 299,11 Lt ).
Vadovaujantis LR CPK 92 str., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, ieškovui B. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 331,22 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą ir 22 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (priskaityta suma), 6222,29 Lt (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt du litus ir 29 ct) dienpinigių (priskaityta suma), 16,80 Lt (šešiolika litų ir 80 ct) kompensacijos už nepanaudotas atostogas (priskaityta suma), 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo (mokėtina suma), 800 Lt (aštuonis šimtus litų) kelionės išlaidų (mokėtina suma) ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų, priskaityta suma) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011-07-01 d. iki teismo sprendimo priėmimo, bei 1800 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus litų) advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, 299,11 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 11 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kuris yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo UAB „VGA transportas“, į.k. 302432111, valstybės naudai 14,54 Lt (keturiolika litų ir 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.