Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, A. T. skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2019 m. birželio 5 d. (viena para).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkerius metus uždrausta vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš A. T. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, o būtent 15578 eurų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. skundas tenkintinas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo taikymo

5. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. A. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 4 mėnesių.

7. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais ir sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – A. T. padarė baigtą, tyčinį, nesunkų nusikaltimą. Jis būdamas neblaivus automobilį vairavo Vilniaus mieste, kaip pats nurodė, apie 1,5 km, tokiu būdu sukeldamas didelį pavojų tiek sau, tiek visuomenės ir eismo saugumui. Jam nustatytas neblaivumas (1,85 promilės) pakankamai žymiai viršijo ribą, nuo kurios yra galima baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Teismas konstatavo bei atsižvelgė ir į lengvinančią atsakomybę aplinkybę – A. T. teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę, davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertino kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, o būtent, kad A. T. turi tamprius socialinius ir ekonominius ryšius: yra dirbantis, darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir nepilnametį vaiką. Tačiau be šių, nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, yra ir kitos, neigiamos. A. T. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas. 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą, tai yra tos pačios rūšies nusikalstamą veiką, kurios pasėkoje buvo sutrikdyta sveikata net penkiems žmonėms. Šiuo nuosprendžiu jam buvo skirta bauda. Be to, 2016 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Už šias veikas jam skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams su įpareigojimais. Be to, nagrinėjamą baudžiamąją bylą 2019 m. liepos 26 d. perdavus teismui, A. T. 2019 m. rugpjūčio 19 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tikrinimo metu buvo nustatyta dar didesnė, nei nagrinėjamu atveju, o būtent 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Šios aplinkybės buvo nustatytos 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. Be to, A. T. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimas, kai atimta teisė vairuoti, važiavimas esant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nepaklusimas policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustoti ir kiti). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, už minėtas uždraustas veikas A. T. buvo skirtos baudos, net laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas, tačiau bausmės (nuobaudos) teigiamo poveikio nepadarė, joms keliamų prevencinių tikslų nepasiekė, A. T. yra linkęs ir toliau nesilaikyti visuomenės taisyklių ir jas pažeidinėti. Be to, teismas teisingai pažymėjo ir tai, kad ankstesnės baudos buvo sumokėtos tik tuomet, kai teismui buvo perduota ši baudžiamoji byla. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų, nuteistojo paaiškinimų spręstina, kad baudas už A. T. sumokėjo jo tėvas, pats nuteistasis nurodo gaunantis mažas pajamas. Atsižvelgus į šias aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors baudos sumokėjimas ir vertintinas teigiamai, tačiau pavėluotas jų mokėjimas, A. T. sunki finansinė padėtis leidžia spręsti, kad bauda nėra efektyvi bausmė, prevencinių tikslų nerealizuoja, tad nagrinėjamu atveju ši bausmės rūšis nėra tinkama. Įvertinus visumą minėtų aplinkybių yra pritartina ir išvadai, kad nėra tinkama ir trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, nes šiuo atveju norint pasiekti prevencinių tikslų yra būtina imtis griežtesnių poveikio priemonių. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į pateiktus duomenis dėl A. T. sveikatos būklės, gydymosi nuo alkoholizmo, 2013 m. patirtą sūnaus netektį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, alkoholio vartojimas neabejotinai yra reikšmingas veiksnys, įtakojęs nusikalstamą A. T. elgesį. Ir nors nuteistasis ėmėsi veiksmų siekdamas išspręsti šią problemą, priklausomybę nuo alkoholio jis individualiai gydosi nuo 2013 metų, o 2017 – 2019 metų laikotarpiu tai daro pakankamai intensyviai, yra konsultuojamas psichologo, prižiūrimas psichiatro, tačiau šių priemonių nebeužtenka. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, gydymasis nėra tiek veiksmingas, kad būtų užtikrinta, jog A. T. nebedarys įstatyme uždraustų, nusikalstamų veikų. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmė, jos rūšis bei dydis atitinka tai įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, nėra per griežta, BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisingumo principo nepažeidė, todėl nėra keistina.

8. BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos galimybę atidėti skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą sieja, be kita ko, su teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netaikė A. T. BK 75 straipsnio nuostatų, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka. Įvertinus visumą šios nutarties 7 punkte nurodytų aplinkybių spręstina, kad nebėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. T. yra pavojingas visuomenei, tad siekiant jį ne tik nubausti, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, yra būtina kontroliuoti jo elgesį bei izoliuoti nuo visuomenės teismo nustatytam terminui.

Dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos

9. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju netinkamai išsprendė kitą nuosprendžio klausimą, o būtent netinkamai parinko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Tokiu būdu nuteistojo teisės buvo suvaržytos labiau, nei to reikia, šis pažeidimas neigiamai įtakojo nuteistojo teisinę padėtį, todėl taisytinas apeliacinėje instancijoje paties teismo iniciatyva.

10. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalį, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Ginčijamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. T. skirtą laisvės atėmimo bausmę parinko atlikti pataisos namuose, tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka.

11. A. T. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą. Aplinkybės, apibūdinančios jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat nuteistojo asmenybę, aptartos aukščiau. Įvertinus jų visumą, akcentuojant A. T. siekį pašalinti pagrindinę priežastį, sąlygojusią jo nusikalstamą elgesį, o būtent siekį individualiai gydytis priklausomybę nuo alkoholio, kas, įvertinus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnyje apibrėžtus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus, pakankamai efektyviai gali būti tęsiama ir atliekant laisvės atėmimo bausmę šio tipo kolonijoje, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Tokiu būdu prevenciniai tikslai bus įgyvendinami efektyviau.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino

12. Nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo BK 68 straipsnio pagrindu nustatytą maksimalų penkerių metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tuomet, kai asmuo naudodamasis šia teise padaro nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes, akcentuodama tai, kad A. T., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, praeityje yra padaręs vieną nusikalstamą veiką ir daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po nagrinėjamos veikos padarymo naudodamasis minėta teise padarė dar vieną analogišką nusikalstamą veiką, kas leidžia spręsti, kad jis nėra linkęs atsakingai realizuoti minėtą teisę, ja naudodamasis nuolat kelia pavojų sau pačiam bei aplinkiniams, sprendžia, kad skirtas draudimo naudotis minėta specialia teise maksimaliam terminui yra pagrįstas, proporcingas ir teisingas, atitinka siekiamus prevencinius tikslus, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti, o būtent A. T. parinktą skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – pataisos namus – pakeisti į atvirą koloniją.

Kitą 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.