Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui V. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovui P. B. 630 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (630 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 309 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. G.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo prašymu apklausta liudytoja L. L.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas pakeistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 31 d. išnuomojo kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 20 asmenų grupei pagal L. G. užsakymą. 2022 m. sausio 1 d. L. G. ieškovą informavo, kad vienas iš jos draugų sudaužė dušo kabinos duris. Atsakovas V. G. prisipažino, kad jis sudaužė dušo kabinos duris ir žadėjo savo lėšomis sutvarkyti sugadintą turtą. Ieškovas taip pat pastebėjo, kad yra pradurtas (sugadintas) dušo kabinos dugnas (pagrindas).

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nuotraukas, kuriose matomos sodybos vonios patalpos, dušo kabina prieš ginčo įvykį, taip pat po dušo durelių iškritimo ir suskilimo, vonios grindys, padengtos stiklo duženomis, taip pat dušo kabinos vidus su stiklo duženomis, tarp jų ir vieną nuotrauką, kurioje iš arčiau matomas dušo kabinos pagrindas su stiklo duženomis, matoma, kad pagrindas yra pažeistas – įskilęs.

Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jam atidarant dušo dureles, jos užstrigo ir atsakovui stipriau paspaudus, viena jų dalis sudužo. Atsakovas pateikė 2 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame matoma vonios patalpa, dušo kabina su išdužusiomis kabinos durelėmis, stiklo duženos matomos tiek ant vonios patalpų grindų, tiek pačios kabinos viduje, kabinos vidus (pagrindas) iš arčiau nebuvo filmuojamas.

Byloje tarp šalių ginčo, kad atsakovas sugadino ieškovo sodybos dušo kabinos dureles, byloje nėra. Tarp šalių ginčas kilo dėl nuostolių dydžio. Šalys taip pat nesutaria dėl aplinkybės, ar dušo kabinos pagrindas buvo sugadintas to paties įvykio metu ir ar dėl ieškovo nuostolių dėl dušo kabinos pagrindo sugadinimo yra atsakingas atsakovas.

Iš ieškovo ir atsakovo paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš karto po įvykio atsakovas sutiko ieškovui padengti nuostolius arba suremontuoti dušo dureles savo lėšomis, tačiau įvykus konfliktui tarp ieškovo ir atsakovo, kadangi ieškovas pasisavino atsakovo asmens tapatybės kortelę, o ieškovas dėl to kreipėsi į policiją – atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui nuostolius. Atsakovas pateikė 2022 m. sausio 4 d. pranešimo policijai išrašą iš tinklalapio www.epolicija.lt, taip pat trijų kitų asmenų, kartu su atsakovu buvusių ieškovo sodyboje įvykio dieną, pranešimų policijai kopijas.

Atsakovas į bylą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) (kurią atstovauja atsakovo tėvas) 2022 m. sausio 12 d. komercinio pasiūlymo kopiją. Šiame pasiūlyme nurodoma, kad stiklo durelės kainuotų 79,17 EUR be PVM, transporto paslaugos (pristatymas į (duomenys neskelbtini)) – 20 EUR be PVM, iš viso – 120 EUR su PVM. Atsakovas teigia, kad ieškovui netiko atsakovo tėvo pasiūlymas dėl durelių pakeitimo. Ieškovas nurodė atsakovui, jog pastarasis privalo kompensuoti ir dušo kabinos pagrindo pakeitimą, kadangi, ieškovas įsitikinęs, kad dušo kabinos pagrindą tą pačią dieną sugadino atsakovas. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog jis sugadino dušo kabinos pagrindą.

Ieškovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad nauja dušo kabina ieškovui kainavo 340 EUR, sudaužytos kabinos išmontavimo darbai kainuos 110 EUR, naujos dušo kabinos sumontavimo darbai kainuos 140 EUR, montavimo darbus atliekančių darbininkų vykimas į kaimo turizmo sodybą du kartus kainuos 40 EUR. Iš viso dėl turto sugadinimo, ieškovo teigimu, ieškovui padaryta 630 EUR žala. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2022 m. sausio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), UAB „Euroliuksas“ išrašytą 340 EUR sumai už dušo kabiną ir pristatymo paslaugas. Ieškovas taip pat pateikė 2022 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini), UAB „Euroliuksas“ išrašytą 340 EUR sumai, kopiją.

Ieškovas pateikė 2022 m. sausio 17 d. Darbų atlikimo sutarties kopiją, kuria vykdytojas E. M. įsipareigojo iki 2022 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) patalpose išmontuoti sudaužytą dušo kabiną ir sumontuoti naują dušo kabiną prijungiant prie esamų nuotekų ir vandens sistemų už 240 EUR kainą. Ieškovas taip pat pateikė 2022 m. vasario 2 d. Kasos pajamų orderio, patvirtinančio, kad ieškovas sumokėjo 240 EUR E. M. už darbus, kopija. Sutartyje vykdytojo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vykdytojui E. M. atskirai sumokėjo už atvykimą į ieškovo sodybą.

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie faktiškai patirtas 580 EUR išlaidas (340 EUR už dušo kabiną ir jos pristatymą bei 240 EUR už sugadintos dušo kabinos išmontavimą ir naujos dušo kabinos prijungimą). Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie faktiškai patirtas 40 EUR išlaidas už montavimo darbus atliekančių darbininkų atvykimą į kaimo turizmo sodybą (CPK 178 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas nuostolių už sugadintas dušo kabinos dureles ir pagrindą nebuvo atlyginęs.

Atsakovas kartu su prieštaravimais dėl preliminaraus sprendimo pateikė rašytinius įrodymus, kad po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo ir įteikimo atsakovui atsakovas 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo ieškovui 120 EUR iš dalies kompensuodamas ieškovui nuostolius už dušo kabinos dureles. Atsakovas ieškovui atlygino sumą, kuri nurodyta atsakovo tėvo atstovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 12 d. komerciniame pasiūlyme. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad likusios nuostolių dalies nesutinka atlyginti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog tikslina ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo 510 EUR nuostolių atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Byloje turi būti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vieni įrodymai teismo atmetami, nereiškia, kad kiti įrodymai savaime tampa pagrindu daryti išvadą dėl įrodinėjamos aplinkybės ir jų duomenų patikimumas neturi būti vertinamas. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiškai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Įrodymų vertinimas vyksta per visą įrodinėjimo procesą (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus), bet tai tik preliminarus įrodymų vertinimas. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012, ir joje nurodyta praktika).

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad pats atsakovas tiek ieškovui, tiek policijos pareigūnams rašytiniuose parodymuose prisipažinimo, kad jam bandant uždaryti dušo kabinos duris, kabinos dureles iškrito į išorę ir sudužo. Atsakovas policijai nurodė, kad ne jis pažeidė dušo kabinos pagrindą (dugną). Atsakovas į bylą pateikė savo draugų, įvykio metu buvusių ieškovo sodyboje, L. L., I. M. ir L. B. identiško teksto pranešimų policijai kopijas. Pranešimuose teigiama, jog atsakovas sutiko atlyginti ieškovui žalą dėl sudužusių dušo kabinos durelių, patvirtinama, kad dušo kabinos dugnas iki paliekant sodybą 2022 m. sausio 1 d. apie 16.00 val. buvo nepažeistas. Teismo vertinimu, atsakovo draugų pranešimai ir liudytojos L. L. paaiškinimai teismo posėdžio metu, nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų (pvz., užfiksuotų raštu, nuotraukomis, vaizdo įrašais ar kt.), nelaikytini objektyviais nagrinėjamo ginčo kontekste. Byloje nėra kitų įrodymų, kad dušo kabinos pagrindas galėjo būti pažeistas ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl kitų aplinkybių. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad dušo kabinos pagrindas buvo sugadintas ne ginčo įvykio metu, kai dėl atsakovo veiksmų sudužo dušo kabinos durelės, o kitu metu. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad dušo pagrindas buvo sugadintas prieš atsakovui su draugais atvykstant į ieškovo sodybą arba po jų išvykimo, t. y. ne tuo pat metu, kai sudužo dušo kabinos durelės (pvz., nuotraukų ar vaizdo įrašų apie tai, kaip atrodė dušo kabinos dugnas prieš arba po dušo kabinos durelių sugadinimo). Atsakovas galėjo tai daryti visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent ieškovo paaiškinimai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, aplinkybė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog dėl atsakovo veiksmų buvo sugadintos ieškovo sodybos dušo kabinos durelės, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog dušo kabinos pagrindas taip pat buvo sugadintas dėl atsakovo veiksmų 2021 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. sausio 1 d. atsakovui su draugais leidžiant laiką ieškovo sodyboje, o ne dėl kitų aplinkybių. Apibendrinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo metu pateiktus paaiškinimus, liudytojos parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys taip atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio atsakovo kaltė.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki šio sprendimo priėmimo dienos būtų visiškai atlyginęs ieškovo turtui padarytą žalą (CPK 178, 185 straipsnis). Kaip minėta, ieškovas byloje įrodė dėl atsakovo veiksmų patirtus 580 EUR dydžio nuostolius. Atsakovas ieškovui atlygino 120 EUR nuostolių, tačiau ieškovas tikslindamas reikalavimus prašė priteisti iš atsakovo 510 EUR nuostolių atlyginimo dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikslinti ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 460 EUR nuostolių atlyginimas. Likusioje dalyje reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (460 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 9 EUR žyminį mokestį. Ieškovas taip pat patyrė 500 EUR išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 90,2 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 8,12 EUR žyminio mokesčio ir 451 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 459,12 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Byloje patirta 13,44 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovui, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), 12,12 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis valstybės naudai priteisiama iš atsakovo, o ieškovui tenkanti išlaidų dalis (1,32 EUR) nepriteisiama ir dengiama iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 460 EUR (keturių šimtų šešiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (460 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 459,12 EUR (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 12,12 EUR (dvylikos eurų 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sumos, priteistos valstybei, turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.