Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 25-ANR_O-2702-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK 25271595636 teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) tyrėja Laura Ališauskienė 2025 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą (toliau – ir Nutarimas) Nr. Nr. 25-ANR_O-2702-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną S. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2025 m. birželio 17 d. 7.37 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, S. Z. (kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto), iš tolo pradėjo šaukti „Labas, kiaušini“. Šiuo veiksmu S. Z. bandė A. T. pažeminti ir netiesiogiai parodyti, kad anksčiau yra kabintų plakatų autorius.

Į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko. Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Pareiškėjo A. T. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija 2025 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą Nr. 25-ANR_O-2702-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną S. Z. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nenustačius S. Z. veikoje administracinio teisės nusižengimo sudėties (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, atkreiptinas dėmesys, jog šio straipsnio dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kai necenzūriniais žodžiais ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamai kimbama prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. liepos 11 d. Institucija priėmė nutarimą Nr. 25-ANR_O-2702-2025 ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, dėl A. T. pareiškime nurodyto S. Z. elgesio.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2025 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Z. būdamas viešoje vietoje, tai yra kieme šaukė „Labas, kiaušini“, tokiais veiksmais bandė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš skundo turinio Arnoldas nesutinka su nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo S. Z. veiksmuose, kadangi mano, jog jo veiksmuose yra nusižengimo sudėties požymių. Sutiktina su Institucijos argumentu, tai, jog A. T. nesutinka su skundžiamu nutarimu yra tik subjektyvi jo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus, neišsamiai įvertinus surinktus įrodymus. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens veikos žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. parodė, kad jog viskas įvyko prie daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Jam grįžus prie namo, pavedžiojus šunį, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto iš tolo pradėjo šaukti „Labas, kiaušini“, jis yra nufilmavęs ir pridėjęs prie pareiškimo. Nurodė, kad kieme buvo kitų automobilių, tačiau ar tai kažkas galėjo girdėti nenurodė. Tyrimo metu S. Z. parodė, jog 2025 m. birželio 17 d. rytą nepamena, ką veikė, taip pat nepamena, jog ryte būtų sutikęs kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, nepamena situacijos, jog jis A. T. butų sutikęs lauke ir šaukęs „Labas, kiaušini“. Tyrimo metu nenustatyta daugiau asmenų mačiusių minėtą įvykį. Peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, kurį prie pareiškimo pridėjo A. T. įraše yra girdėti vyro balsas kuris nešaukia, o ramiai, negarsiai pasako „Labas rytas, kiaušini“, tada kitas pareiškėjas sako „Kas?“ ir tuomet garsiau vyras pakartoja „Labas rytas, kiaušini“. Nustatyta, kad pasakyti žodžiai viešoje vietoje, tai yra kieme prie daugiabučio namo, tačiau nešaukiant ir žodis „kiaušini“ nėra necenzūrinis žodis. Byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad S. Z. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes žodžiai išsakyti tiesiogiai pareiškėjui A. T.. Byloje pateikta ir nuotrauka, kurioje matoma skelbimų lenta, ant kurios pakabintas lapas su nupieštu kiaušiniu (margučiu) ir parašyta „KIAUŠINI NUSTOK TRANKYTIS NAKTIM (duomenys neskelbtini)“, pastarasis lapas su kiaušiniu buvo pakabinta viešoje vietoje – daugiabučio laiptinėje.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatas taikymo svarbu, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Sutiktina, kad S. Z. pasirinktas emocijų reiškimo būdas nėra tinkamas, tačiau teismo vertinimu, pastarojo veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta. Teisinis reglamentavimas, susijęs su ANK 481 straipsnio inkriminavimu, būtent ir sieja šio nusižengimo padarymą su siekiu straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ko nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Tai suponuoja, kad įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (Kauno Apygardos teismo nutarimas AN2-144-348/2022, 2024-05-27 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-114-634/2024).

Vadovaujantis administracinio nusižengimo kodekso 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veikia atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo kodekso 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save pareiškėjais pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies l punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3O-699/2017).

Nagrinėjamu atveju, vertinant S. Z. galimai atliktų veiksmų kryptingumą, t. y. sprendžiant, ar jie galėjo būti nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir žmonių rimties sutrikdymą, atsižvelgtina į turimus duomenis apie 2025 m. birželio 17 d. įvykusio konflikto prigimtį. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktinė situacija įvyko dėl S. Z. ištartos frazės „Labas rytas, kiaušini“, tai patvirtina tiek byloje esantis vaizdo įrašas, tiek pareiškėjo A. T. skunde išdėstytos įvykio aplinkybės, tiek ir teisme duoti paaiškinimai. S. Z. teigia, kad neatsimena, ką veikė 2025 m. birželio 17 d. rytą, taip pat nepamena, jog ryte būtų sutikęs kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, nepamena situacijos, jog jis A. T. butų sutikęs lauke ir šaukęs „Labas, kiaušini“. Šio įvykio liudytojų nėra, tačiau yra vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad S. Z. pasako „Labas rytas, kiaušini“ du kartus, vieną kartą tyliai, kitą kartą garsiau, tačiau balsas ramus. Taigi, surinkti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog 2025 m. birželio 17 d. rytą įvykęs konfliktas tarp pareiškėjo A. T. ir S. Z. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir S. Z. žodžiai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, nepasitenkinimo dėl keliamo A. T./ar jo šeimos narių triukšmo, minėtas konfliktas yra pakankamai įsisenėjęs ir, kaip patvirtino pareiškėjas A. T. teismo posėdyje, vyksta nuo 2023 metų dėl iš jo buto sklindančio garso, kuris S. Z. atrodo nepriimtinas, tačiau šis konfliktas nėra viešosios tvarkos pažeidimas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad savo veiksmais S. Z. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pabrėžtina, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, spręstina, jog administracinio nusižengimo byloje Institucija pagrįstai sprendė, jog S. Z. veiksmuose nėra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių. Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą nutarimą, skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 25-ANR_O-2702-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo A. T. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Lauros Ališauskienės 2025 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 25-ANR_O-2702-2025, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK 25271595636 teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. T. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.