Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. P. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo ir kt., ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei G. P. dėl santuokos nutraukimo ir kt., išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl santuokos nutrakimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį sūnų V. P. ir J. P. paimti iš mokymo ir ugdymo įstaigų ir pristatyti vaikus ieškovei G. P. jos gyvenamosios vietos adresu 20 val.; kas antrą savaitgalį vaikus paimti iš vaikų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinti vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekančią dieną (sekmadienį) iki 18 val. iki sprendimo įsiteisėjimo byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Atsakovas E. P. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį paima sūnus V. P. ir J. P. iš mokymo ir ugdymo įstaigų ir pristato juos jų motinai G. P. jos gyvenamosios vietos adresu iki 20.00 val.Atsakovas E. P. kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina juos jų motinai, jos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 18.00 val.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nutartis priimta nesant pagrindų, kurie leistų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Teismas neanalizavo, jog vaikų bendravimas su tėvu santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra pažeidžiantis jų teises ir interesus bei yra jiems žalingas, kadangi tėvas siekia manipuliuoti vaikais ir jiems daro neigiamą psichologinį poveikį. Prašydamas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką atsakovas siekia kryptingai nuteikinėti vaikus prieš ieškovę, juos išbalansuoti, kas kenkia vaikų interesams.Atsakovas smurtavo šeimoje, jis yra ūmaus bei agresyvaus būdo, tą matydavo ir nepilnamečiai vaikai, todėl civilinės bylos nagrinėjimo metu jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais pažeistų jų interesus, o ieškovė siekia juos apsaugoti. Atsakovas yra 10 kartų baustas administracine tvarka, kas parodo, jog jis nėra tinkamas pavyzdys nepilnamečiams vaikams. Baudžiamoji byla dalyje dėl smurto prie sutuoktinę jau perduota teismui ir nagrinėjama. Teismas bendravimo su vaikais tvarką nustatė visiškai neatsižvelgdamas į vaikų norus ir išreikštus pageidavimus, nesigilino į esamuoju laiku aktualias aplinkybes. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-01 aktas neatitinka objektyvios tiesos. Teismas neįvertino, kad atsakovas jėga buvo pasiėmęs vieną iš vaikų, o paskui, netgi turėdamas draudimą prisiartinti prie smurtą patiriančios šeimos, šio įpareigojimo nesilaikė ir viduryje gatvės ieškovei, t. y. vaikų motinai iš rankų išplėšė ir kitą šalių vaiką.Atsakovas klaidingai nurodo, kad ieškovės namuose girtaujama. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos nenustatė, jog ieškovės namuose nepilnamečiams vaikams būtų nesaugu gyventi, nei to, jog juose girtaujama. Priešingai, darbuotojos nurodė, jog būtent atsakovo namuose yra jaučiamas psichologinio poveikio vaikams taikymas, jog jie nurodytų, kad nori gyventi su tėvu bei išgalvotas aplinkybes. Atsakovas daro neigiamą poveikį sutuoktinių vaikams, nes patys mažamečiai vaikai to išgalvoti tikrai negalėjo. Teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, todėl nagrinėjant šeimos bylas turi būti aktyvus. Neaišku, kodėl, nustatant prašymą dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovavosi išimtinai 2013-08-01 Atvejo apžiūros aktu, tačiau visiškai nesivadovavo 2014-01-24 Šeimos aplankymo aktu, kuriame išreikšta aiški vaikų nuomonė. Tokie teismo veiksmai kelia pagrįstų abejonių teismo objektyvumu.Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra netinkama, kadangi vaikų pristatymas iki 20.00 val. pažeis vaikų interesus. Vaikams vakare nebeliks laiko tinkamai pasiruošti rytojaus dienai vykstant į mokymo bei ugdymo įstaigą, tokia bendravimo su vaikais nustatyta tvarka gali neigiamai atsiliepti jų mokymuisi.

Ieškovė nori visiškai uždrausti vaikams matytis su biologiniu tėvu, o tai prieštarauja vaiko interesams. Nuo 2014-02-24 (nuo teismo nutarties priėmimo dienos) iki šio atsiliepimo pateikimo dienos nei karto nebuvo įvykdyta nutartis, net pasitelkus antstolės pagalbą. Vaikus atsakovas matė jo priskirtomis dienomis po 5-10 minučių ugdymo (mokymosi) įstaigose kol vyko aiškinimasis su ieškove bei antstolė. Po to vaikus ieškovė išsivesdavo arba net neatvesdavo tomis dienomis sūnaus V. į mokyklą, o sūnaus J. į darželį.Nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas nuslėpė faktą, jog baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00357-13, dalyje yra perduota nagrinėti teismui, o kita dalis nutraukta. Šias aplinkybes atsakovas pažymėjo tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek savo pareikštame priešieškinyje. Dėl dalies baudžiamoji byla yra neišnagrinėta, apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu nepriimtas, todėl šios faktinės aplinkybės visiškai nesusiję su nutartimi dėl nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.Ieškovė piktybiška, impulsyvi, egoistiška ir socialiai nebrandi asmenybė, kuri negali užtikrinti mažamečiams vaikams tinkamos priežiūros. Pati ieškovė nutyli aplinkybę, kad š. m. sausio 17 d. vakarą, atsakovo tėvų namuose, atsakovui iš mokyklos parsivežus vyresnį sūnų V. P., įsiveržė į atsakovo tėvų namus, matant mažamečiui vaikui sukėlė muštynes, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. Ieškovė prieš vaiką naudojo fizinį smurtą, tą vakarą vaiką – pagriebusi už kaklo traukė į save nuo senelio. Ieškovės namuose yra girtaujama, vaikai patys nurodė tas aplinkybes ne tik papasakodami, bet ir parodydami, kaip močiutė, būdama neblaivi, elgiasi. Be to, ieškovė savo atskirajame skunde nurodo netikslų vaikų amžių. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad bendravimo tvarka atsilieps vaikų mokymuisi, kadangi vaikai nepasiruoš kitai dienai. Atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes, kad vaikai būtų lavinami ir ugdomi. Mokykloje yra galimybės vaikui būti popamokinėje veikloje ir paruošti pamokas, tačiau ieškovė vaiko neleidžia dalyvauti veikloje po pamokų, kur vaikas būtų labiau lavinamas ir galėtų paruošti pamokas, pažaisti.Ieškovė dirba pamaininį darbą slenkančiu grafiku, todėl nėra žinoma, kur ir su kuo tuo metu, kai ieškovė važiuoja į darbą, dirba 12 val. ir grįžta iš darbo, būna vaikai, kaip jie yra lavinami, kas jais rūpinasi, ar jiems paduota valgyti, kas su jais ruošia pamokas bei užsiima kita vaikų lavinimui ir ugdymui svarbia veika. Ieškovė dėl savo darbo pobūdžio viena nepajėgi rūpintis vaikais.Nepagrįstos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas 10 kartų buvo baustas administracine tvarka, todėl nėra tinkamas pavyzdys savo vaikams. Atsakovas buvo baustas, tačiau ne už grubius administracinius teisės pažeidimus, šiuo metu atsakovas neturi galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų. Pati ieškovė užfiksuota padarius administracinį teisė pažeidimą, tačiau protokolas surašytas ir bauda paskirta jos motinai, kuri net nevairuoja transporto priemonių. Atsakovas niekada nenuteikinėjo vaikų prieš jų motiną. Tiek pati ieškovė G. P., tiek jos motina – vaikų darželyje, kurį lanko sūnus J. P., auklėtoja dirbanti A. G., manipuliuoja vaikais ir juos nuteikia prieš tėvą, vaikams daro neigiamą poveikį. Ieškovė, panaudodama psichologinį smurtą vaikų atžvilgiu, nevykdo Prienų rajono apylinkės teismo 2014-02-24 nutarties, nuteikinėja vaikus prieš tėvą nevesdama vaikų į ugdymo (mokymosi) įstaigas, kas pagal Konstituciją yra privaloma. Siekia sudaryti tokias sąlygas, kad iki sprendimo priėmimo šioje santuokos nutraukimo byloje atsakovas su vaikais nesimatytų ir nekontaktuotų. Tendencingi ir planuoti ieškovės veiksmai parodo, kad ieškovė visokias būdais stengiasi apriboti atsakovo ir vaikų bendravimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį.

Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti papildomas priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šeimos teisinių santykių byloms teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas specialias laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, kurios šiame sąraše nenumatytos, tačiau, teismo nuomone, yra būtinos siekiant apsaugoti vaiko interesus. CK normos nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, tiesiogiai ir išsiaiškinti jo norus. Jeigu tai padaryti neįmanoma – išklausyti atstovą. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str.). Pagal CK 3.178 straipsnio nuostatas nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, kuri pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Taigi, spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Paminėtos teisės nuostatos yra imperatyvios, todėl privalu jų laikytis ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti ginamas įstatymo.

Atsakovas nurodo, kad nori bendrauti su vaikais, juos išlaiko, o ieškovės elgesys negali užtikrinti mažamečiams vaikams tinkamos priežiūros, jos intervencija į vaikų ir atsakovo tarpusavio asmeninį bendravimą apsunkina ir daro jį visiškai neįmanomu, ieškovės šeimoje girtaujama ir kt. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra tinkamas pavyzdys vaikams, yra ūmaus ir agresyvaus būdo. Taigi matyti, kad šalys palaiko priešingas pozicijas, kiekvienas nurodo kitos šalies neigiamas asmenines savybes, kas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo šalys siekia spręsti remiantis išimtinai asmeniniais interesais, neatsižvelgiant į vaikų interesus.

Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktiniams jau gyvenant skyrium, ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje lankėsi Prienų rajono savavaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (vedėja ir vyr. specialistė) dėl tėvo E. P. bendravimo su vaikais V. ir J.. Iš 2014-01-24 Šeimos aplankymo akto Nr. 7-16 matyti, kad vertintos vaikų gyvenimo sąlygos bei aiškintasi vaikų nuomonė dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėčiu. Akto dalyje Kitos pastabos (tėvų, vaikų paaiškinimai) nurodyta, kad vaikas V. P. nori su tėčiu susitikti, su juo bendrauti, bet nakvoti nori pas mamą, į mokyklą nori eiti iš mamos namų, gyventi nori su mama. Vaikas J. P. nurodė, kad nenori važiuoti pas tėtį, nakvoti ten nenori, kad tėtis pats atvažiuotų taip pat nenori. Teigė, kad iš tėtės nieko nenori. Pažymėtina, kad ginčijamos nutarties priėmimo metu nurodytas aktas, kuriame išreikšta vaikų valia dėl bendravimo su tėvu, buvo priimtas, tačiau pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas. Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-08-01 raštu Nr. (23.28)VTAS-R3-548, atsižvelgdamas į tuo metu vaikų nurodytą norą gyventi su tėvu, kai vėliau priimtame Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-24 Šeimos aplankymo akte atsispindi priešinga vaikų pozicija (ankstesniame nurodo norą gyventi su tėvu, vėlesniame – su motina). Taip pat 2014-03-24 atlikto Atvejo peržiūros metu nustatyta, kad vaikas V. P. nenori, jog po pamokų jį paimtų tėtis, papasakojo, kad iki 12 val. nakties negalėjo užmigti dėl to, kad rytoj tėtis jį pasiims iš mokyklos, ko jis nenori. Vaikas 2014-03-04 į mokyklą neišėjo. Sūnus V. išreiškė norą su tėčiu bendrauti neutralioje aplinkoje, nes nenori vykti į tėčio namus. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, įvertinusi vaiko V. P. išreikštą nuomonę, skambino atsakovui ir siūlė atvykti į skyrių 2014-03-05, 14.30 val., tikslu susitikti su vaikais, tačiau atsakovas atvykti atsisakė nurodydamas, kad negali ir nenori, jam tarpininkai nereikalingi. Esant nurodytai situacijai, išvadose rekomenduota vaikams V. ir J. lankyti psichologo konsultacijas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje teismas nepagrįstai nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, neįvertinęs vaikų emocinės būsenos ir neišsiaiškinęs vaikų valios dėl bendravimo su tėvu. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad vaikai, būdami su tėvu, patiria tam tikrą diskomfortą, nenori likti nakvoti jo namuose, apskritai nenori, kad bendravimas vyktų jo namuose ir kt. Tai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka pasiimant vaikus iš ugdymo ar mokymo įstaigos ar jų gyvenamosios vietos neigiamai veikia vaikus (šiuo konkrečiu atveju V.) patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus S. V. informacinis raštas apie vaiko atsiėmimą nurodant, pagal tėvai informavo vaiką V. P. apie tai, kad jį pagal teismo nutartį pasiima tėtis, tačiau tokią informaciją vaikas priėmė nenoriai, mėgino nuo jų pabėgti, slapstytis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikai šiuo metu nenori (vengia) bendrauti su tėčiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien vaikų nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis, atimanti tėvui teisę ir pareigą bendrauti su vaikais. Tai gali turėti įtakos ne bendravimo faktui, o bendravimo tvarkai nustatyti. Taigi, šiuo atveju, susidarius tokiai situacijai, kai: 1) teismas nustatė bendravimo tvarką pasiimant vaikus iš ugdymo (mokymo) įstaigos ar iš gyvenamosios vietos ir grąžinant juos motinai, 2) vaikas V. P. nori bendrauti su tėvu, tačiau pageidauja bendrauti neutralioje aplinkoje (ne tėvo namuose), nenori likti nakvoti tėvo namuose; vaikas J. P. yra nurodęs, kad su tėčiu bendrauti nenori, 3) vaikas V. P. nenori, kad jį po pamokų pasiimtų tėvas, 4) tėvai įpareigoti suteikti vaikams psichologinę pagalbą, 5) byloje nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicijos dėl atsakovo pasiūlytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga išsiaiškinti pačių vaikų nuomonę laikino bendravimo su tėvu klausimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neįvertinus vaikų emocinės būsenos, vaikų valios dėl bendravimo su tėvu, kas reiškia, kad tokiu būdu pažeistos vaikų interesų apsaugą reglamentuojančios imperatyvios įstatymų nuostatos (vaikai galimai gali tiesiogiai ar per kitus asmenis (psichologą, vaiko teisių apsaugos specialistą ir kt.) išreikšti nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos ir jo intensyvumo, tačiau jos nuomonė sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą neišsiaiškinta). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų išreikštas noras, kokia tvarka jie nori bendrauti su tėvu, būtų esminis kriterijus vertinant laikinųjų apsaugos priemonių nustatymą, užtikrinant vaikų elgesio ir emocinės būsenos stabilumą. Neišklausius vaikų pažiūrų ir neišsiaiškinus vaikų norų, taip pat aplinkybių, kurios betarpiškai susijusios su atsakovo galimybėmis patenkinti vaiko būtinus poreikius ir pritaikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka gali vaikams sukelti neigiamų jausmų, kuomet iš bylos duomenų suprastina, kad vaikai vengia bendrauti su tėvu (patvirtina Šeimos aplankymo aktas, Atvejo apžiūra ir mokyklos direktoriaus informacinis raštas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas atsakovo prašymą tenkino ir laikinąsias apsaugos priemones taikė formaliais pagrindais, ne tik kad neišsiaiškindamas aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir nevertindamas galimybės nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakovu dalyvaujant ieškovei. Kadangi 2013-08-01 raštu Nr. (23.28)VTAS-R3-548 tėvai įpareigoti suteikti nepilnamečiams vaikams psichologinę pagalbą, išsiaiškintina, kokia vaikų psichologinė būsena, ar netikslingas psichologo dalyvavimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra nurodęs galimybę, esant būtinumui ir šalių prašymui, tarpininkauti organizuojant vaikų ir tėvų susitikimus. Kaip minėta, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgiant į vaiko V. P. išdėstytą nuomonę bendravimo su tėvu klausimu (bendrauti neutralioje aplinkoje), susisiekė su atsakovu siūlydamas susitikti su vaikais 2014-03-05, 14.30 val. skyriuje, tačiau atsakovas tokio bendravimo tvarkos būdo atsisakė. Taigi, esant nurodytai aplinkybei, įvertintina vaikų bendravimo su tėvu galimybė tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos skyriui. Remiantis aukščiau nustatytų aplinkybių visetu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netinkamai užtikrino ne tik tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bet ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimą (neužtikrintas vaikų interesas).

Remiantis išdėstytu konstatuojama, kad Prienų rajono apylinkės teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.