Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-192/2012 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims AB DNB bankui, AB Swedbank,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės M. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikintoje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas smurtavo prieš ją, neprisideda prie dukters išlaikymo, nepadeda ūkio darbuose, piktnaudžiauja alkoholiu. Į bylą ieškovė pateikė KAVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovados 2011-01-26 raštas, kuriame nurodyta, kad R. B. yra įspėtas dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio, taip pat dėl policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo jam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (t. 1, b. l. 28), tačiau vien iš šio rašto nėra pagrindo padaryti išvadai, kad ieškovė įrodė savo teiginius. Nustatyta, kad byloje nėra duomenų (tame tarpe medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš atsakovę naudojo fizinį ar moralinį smurtą ir besaikiai girtuokliavo. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju atsakovo brolis S. B. parodė, kad atsakovas gyvendamas santuokoje pats savo rankomis padarė kapitalinį remontą bute, tvarkė sodybą, garažą įrenginėjo, mašiną tvarkydavo, pats liudytojas padėjęs atsakovui dėti grindis, bulves kasti. Nurodė, kad atsakovas nėra alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo, jo žiniomis, jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Taip pat liudytojas yra matęs kaip sutuoktiniai vaidijasi, ieškovė yra kvietusi jį ir motiną atvykti, tačiau sutuoktinių smurtaujant liudytojas nėra matęs. (t. 2, b. l. 92). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įrašytas į narkologinio dispanserio sąrašus, kada nors būtų kreipęsis dėl šios priežasties. Kolegijos nuomone, pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko kildavo nesutarimai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Tikėtina, kad šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, pradėjo turėti skirtingas nuomones, dėl ko ir pasidarė sunku ir nebeįmanoma kartu gyventi, o ieškovė, nebenorėdama toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė nutraukti santuoką. Todėl, kolegija, remdamasi byloje surinktais duomenimis, negali daryti išvados, kad šalių santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės, ieškovei neįrodžius, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas būtent vien atsakovas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuoką laikė nutrūkusią dėl abiejų šalių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei nesant įrodymų, kad prieš atsakovę buvo panaudotas psichologinis bei fizinis smurtas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.98 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybės (CK 3.98 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad įsiskolinimai už komunalines paslaugas sudaro 2926,13 Lt, tame tarpe AB „Kauno energija“ – 1300,92 Lt, AB „Lesto“ – 327,28 Lt, UAB „Kauno vandenys“ – 330,20 Lt, 229-ajai GNEB – 967,73 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui daugiau nei metus negyvenant ieškovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) minėti komunaliniai įsiskolinimai priteistini ieškovei. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam paliekant šeimos gyvenamąjį būstą buvo dideli įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Įsiskolinimus už komunalines paslaugas ieškovė apeliaciniu skundu prašo palikti R. B..

CK 3.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros kreditorių procesinės teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Kreditorius turėdamas informacijos, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2009). Byloje nėra duomenų, kad aukščiau paminėtiems kreditoriams buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir kad jiems buvo išsiųstas ieškinio pareiškimas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriai negalėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, nebuvo įvykdyta pareiga pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Šios įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis apeliacinėje instancijoje nėra galimas, todėl šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Sprendimas dalyje dėl bendro sutuoktinių turto nustatymo bei sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini) negyvena daugiau kaip metus, netyrė ir nesiaiškino už kokį laikotarpį yra susidarę komunaliniai įsiskolinimai.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje netyrė ir nepasisakė dėl kokių svarbių priežasčių nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas byloje net neįrodinėjo, jog padalijus santuokoje įgytą turtą, tame tarpe ir įsipareigojimus kreditoriams lygiomis dalimis nukentės jo, nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų interesai. Pažymėtina, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal 2008-05-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-055331 AB bankas „Swedbank“(įsiskolinimas 1000,00 Lt), pagal 2012-06-27 Kreditavimo sutartį Nr. K-2513-2012-36 AB DnB bankui (įsiskolinimas 3000 Lt) bei įsiskolinimus už komunalines paslaugas, kurios sudaro 2926,13 Lt pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantei.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę at turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika įpareigojant vieną sutuoktinį kompensuoti antrajam tenkančio turto dalį pinigais, turi būti įvertinta, ar sutuoktinis, iš kurio priteisiama piniginė kompensacija, turi realias finansines galimybes tokią kompensaciją sumokėti. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji gauna mažas pajamas ir neturi galimybės išmokėti atsakovui teismo nurodytos kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas šio aplinkybės neįvertino. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme šią aplinkybę būtina įvertina parenkant turto padalijimo būdą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas santuokos nutraukimo dalyje paliekamas nepakeistu, o dalyje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bendro sutuoktinio turto nustatymo bei sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi dėl procesinių teisės normų pažeidimo, kurių negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Kadangi byla dalyje perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl prie apeliacinio skundo pateiktų rašytinių įrodymų prijungimo klausimas svarstytinas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalinimo, prievolių kreditoriams, bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.