- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2-51-853/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02475-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.5.10.1Civilinės atsakomybės samprata
dalyvaujant ieškovei S. D., jos atstovui advokatui G. G., atsakovui R. G., jo atstovui advokatui A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių (skolos regreso tvarka) priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. liepos 17 d. buvo gautas ieškovės S. D. ieškinys atsakovui R. G. dėl nuostolių (skolos regreso tvarka) priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta buto, priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, adresu – (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui. 2015 m. vasario 13 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (butas esantis po ieškovės butu), vonioje per lubas pradėjo lašėti vanduo. Atsakovui neįsileidus į butą žemiau esančio buto savininko, vanduo per lubas lašėjo 2 dienas. Po dviejų dienų sutikus atsakovą bei patekus į nuomojamą butą, vonioje ant grindų pastebėta apie 5 cm vandens. Butas, esantis po ieškovei nuosavybes teise priklausančiu butu, (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ (2014 m. rugpjūčio 9 d. gyventojų turto draudimo sutartis). UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 4 d. pateikė turto žalos įvertinimo skaičiuotę, pagal kurią aplieto buto savininkams išmokėjo 865,59 Eur draudimo išmoką. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Pateikus draudimo bendrovei tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą nuomos sutartį, draudimo bendrovė 2015 m. kovo 31 d. atsakovui pateikė pretenziją. Atsakovo sutuoktinei susisiekus su draudimo bendrove bei nurodžius, jog apliejimo metu, t. y. 2015 m. vasario 13 d. bute, adresu – (duomenys neskelbtini), nebegyveno, draudimo bendrovė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei pakartotiną pretenziją dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Ieškovė sumokėjo draudimo bendrovei žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovo R. G. veiksmų.
Mažeikių rajono apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo gautas atsakovo R. G. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes iš nuomojamo būsto, adresu – (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2015 m. vasario 2 d. ir tai gali patvirtinti liudytojai. Nurodė, kad įsikėlus gyventi į nuomojamą bustą, čiaupą ir žarnas virtuvėje nupirko bei įstatė atsakovas, o išsikraustydamas – nieko nepasiėmė. Nurodė, kad padėdamas persikraustyti A. G. užsuko bendrus vandens čiaupus, todėl jokios žalos nepadarė.
Šalies argumentai
Ieškovė S. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu R. G. sudarė buto nuomos sutartį 2014 m. balandžio 1 d. vieneriems metams. Atsakovas norėjo virtuvėje įsidėti vandens filtrą, tačiau ieškovei nesutikus, atsakovas vis tiek jį įsidėjo. Apie buto užliejimą vandeniu sužinojo iš namo bendrijos pirmininkės. Butas buvo aplietas 2015 m. vasario 13 d., o raktus atsakovo žmona L. G. grąžino 2015 m. vasario 14 d.
Atsiliepimas
Ieškovės atstovas advokatas G. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nuo pat pradžių elgėsi teisingai ir sąžiningai, ko negalima pasakyti apie atsakovą, kuris atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš buto išsikraustė 2015 m. vasario 2 d., nors D. M. butas, buvo aplietas iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) – 2015 m. vasario 13 d. Buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad buvo išsikraustyta anksčiau, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės, apklausus liudytojus, šitos abejonės buvo išsklaidytos ir tapo akivaizdu, jog buto nuomininkas, atsakovas R. G. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. vasario 14 d. kuomet ieškovei buvo perduoti buto raktai, nuomojosi butą – (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 13 d. dėl nesandariai užsuktų žarnelių ar neužsukus vandens iš pagrindinio vamzdžio įvyko nutekėjimas, dėl ko vanduo iš virtuvės pateko į vonią ir pradėjo bėgti į žemiau gyvenančio kaimyno butą. Kadangi kaimynas buvo apsidraudęs, draudimo bendrovė išmokėjo patirtus nuostolius, o vėliau atgręžtinio reikalavimo teise nuostolius išsireikalavo iš buto savininkės ieškovės S. D., nes atsakovas R. G. atsisakė juos padengti, kadangi nurodė, neva nuo vasario 13 d. bute nebegyveno, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą. Prašo teismo vadovautis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas R. G. pripažino dalį ieškinio ir sutiko sumokėti įsiskolinimą už komunalinius mokesčius, tačiau likusios dalies nepripažino. Prašo teismo priteisti iš atsakovo 1064,77 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo S. D. naudai. Nuostolius sudaro 865,59 Eur susiję su kaimyno D. M. užliejimu, kuriuos regreso tvarka išsireikalavo draudimo bendrovė iš ieškovės, 145,23 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas bei 53,95 Eur už sugadintą vandens maišytuvą ir remonto darbus, kuriuos atliko santechnikai. Aplinkybė, kad nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas ir patalpos tinkamai nebuvo perduotos, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas iš buto išsikraustė nesutvarkęs, sugadinęs čiaupus ir vengdamas atsiskaityti. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu paliudijo, kad dirba santechniku. Nurodė, kad atvyko paliudyti dėl (duomenys neskelbtini) name penktame aukšte tiesiai durys esančio buto. Pažymėjo, kad bute kažką keitė, tačiau tiksliai neatsimena. 2015 m. vasario 24 d. darbų akte pažymėta, jog vonioje atliko maišytuvo remontą, t. y. keitė perjungiklį, kuris perjungia dušą į čiaupą, o virtuvėje keitė šlangeles ir maišytuvą. Užpylimas galėjo įvykti dėl perjungiklio, nes iš jo galėjo lašėti vanduo, tačiau laša tik tuomet, kada juo naudojamasi.
Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra kaimynas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 13 d. buvo išvykęs į Šiaulius, kai jam paskambino žmona, kuri pranešė, kad virtuvėje bėga vanduo per sieną. Jai nuėjus pas kaimynus, į butą penktame aukšte tiesiai, jie pasakė, kad vamzdžius užsuko ir vanduo daugiau nebebėgs. Praėjus porai valandų jai vėl nuėjus pas kaimynus jie pasakė, kad dar kartą pažiūrės. Grįžus namo pastebėjo, kad vanduo kaip bėgo taip ir bėga ne tik virtuvėje bet ir vonioje. Nuėjus pas kaimynus, durų niekas neatidarė. Tada klausė kaimynų nuomininkų telefonų numerių, tačiau niekas nežinojo. Skambino namo bendrijos buhalterei, tačiau ji nežinojo atsakovo numerio, namo bendrijos pirmininkės nebuvo, tad ėjo į pirmą aukštą užsukti vandens ir ieškoti nuomininkų. Kitą rytą sužinojęs atsakovo sūnaus numerį bei susisiekus su atsakovo šeima, už kokios valandos atvyko atsakovas. Kartu su atsakovu užėjo į butą, kuriame buvo sausa, tačiau atvėrus vonios duris iš ten išbėgo vanduo. Vanduo bėgo iš virtuvės į vonią, kadangi kriauklės nebuvo, čiaupas buvo nuimtas. Vamzdžiai buvo neužsandarinti. Jog vanduo bėga iš virtuvės nustatė iš to, kad per sieną eina du kranai šilto ir šalto vandens, jie užsilenkia į viršų ir vanduo lašą, sienoje buvo skylė, ir matėsi, kad pagal vamzdį vanduo tekėjo į vonią. Atsakovas siūlėsi jam atlyginti žalą, tačiau jis paaiškino, kad jau pranešė apie įvykį draudimo bendrovei. Savo bute gyvena apie tris metus. Per tą laiką du kartus buvo aplietas butas, tačiau nueidavo pas kaimynus ir iš karto jie susitvarkydavo viską.
Liudytoja Z. P. teismo posėdžio metu paliudijo, kad yra namo pirmininkė, 2015 m. vasario 13 d. buvo darbe, kai jai paskambino kaimynai iš 11 buto ir pasakė, jog yra aplietas jų butas bei kaimynai iš 14 buto neįsileidžia. Ji patarė dar kartelį nueiti, tačiau kaimynas iš 11 buto pasakė, kad jie išsikraustė. Prieš tai dieną ji matė, kaip R. G. nešėsi baldus, paklaustas, ar ruošiasi išsikraustyti atsakė, jog neketina, tačiau keičia baldus. Abejonę sukėlė tai, jog asmuo, kuris padėjo nešti R. G. baldus, kai šis pasakė, jog neketina išsikraustyti, klausiamai pažvelgė į atsakovą. Skambino atsakovo žmonos uošvienei, tačiau susisiekti nepavyko. Tuomet kaimynės sūnus davė atsakovo sūnaus numerį, kuriam paskambinus, liepė tėvus informuoti, jog bėga vanduo bute. Po apipylimo kelis kartus jie buvo atėję ir sakė, jog ne jų kaltė.
P. Š. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovė S. D. yra jo draugės mama. Nurodė, kad 2015 m. vasario 15 d. ieškovė paskambino ir pranešė, kad 2015 m. vasario 14 d. nuomininkai atidavė buto raktus, tačiau liko skoloje. 2015 m. vasario 16 d. nuvykus į butą rado jį prišiukšlintą, visur buvo palikta įvairiausių daiktų, tarsi jie paskubomis būtų išsikraustę. Po poros dienų iš namo bendrijos pirmininkės sužinojo, kad buvo aplietas kaimynų butas. Apžiūrėjus butą, pastebėjo, jog virtuvėje po danga yra drėgna. Kreipėsi į santechnikus, kurie apžiūrėję virtuvę, vonią ir tualetą, sugadinimus rado virtuvėje, kurioje neveikė maišytuvas bei buvo prakiurusi „šlangelė“, o vonioje neveikė dušas. Virtuvėje po kriaukle keitė maišytuvą, nes jis visiškai neveikė ir žarnelę, kuri buvo sutrūkusi, o duše keitė dušo žarną. Virtuvėje matėsi, kad žarnelė praleidžia vandenį.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutarimai su ieškove prasidėjo pastaruoju metu dėl piniginių reikalų. Susiradus naują butą, atsakovas su žmona sumanė kraustytis į naują būstą. Pažymėjo, kad vanduo bėgti negalėjo, nes važiavo į nuomojamą butą kas tris dienas. Praėjus daugiau nei savaitei po išsikraustymo skambino kaimynas D. M. ir pranešė, kad išvakarėse užsuko vandenį. Į butą atvyko kartu su kaimynu D. M., kur pastebėjo, kad vonioje buvo vandens. Buvo žinoma, kad centrinis vonios kranas sugedęs ir apie tai jis buvo informavęs ieškovę. Nurodė, kad vandens filtrais rūpinasi firma „Aqua“, kuri atvyksta iš Klaipėdos, Vilniaus, jie uždeda ir nuima filtrus. Kriauklę, šlangeles viską paliko išsikraustydamas. Kaimynas anksčiau buvo sakęs, jog ne pirmas kartas kuomet yra apliejamas iš šio buto. Raktus žmona nunešė 2015 m. vasario 14 d. ar 16 d. Dokumento, kad išsikrausto ir atiduoda patalpas pasirašyta nebuvo. Nurodė, kad sausio mėnesį nemokėjo už komunalinius mokesčius 145 Eur. Nurodė, kad buvo likusi spintelė bute, kurią vasario 12 d. pardavė, tačiau tuo metu bute buvo sausa. Skambino į draudimo bendrovę, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jam reiškiama pretenzija, jeigu jis tenai negyveno, todėl draudimo bendrovės patirtos žalos nepripažįsta. Nurodė, kad nepripažįsta 53 Eur sumos už sulaužytą vandens maišytuvą. Anksčiau nuomininkei negalėjo atiduoti buto raktų, nes jos nerasdavo. Atėjus gyventi į butą virtuvėje nebuvo nei kriauklės nei maišytuvo, todėl virtuvėje kriauklę įsirengė patys. Virtuvėje vamzdžiai buvo užaklinti. Kai iš buto išsikraustė, virtuvėje paliko pajungtą kriauklę. Filtrai buvo virtuvėje po kriaukle. Filtras buvo pajungtas po kriaukle, tarp žarnelės, kur dedasi trišakis iki vamzdžio. Filtrus pats išėmė vasario 4 d. Išėmus filtrus tiesiogiai pajungė. Kai apžiūrinėjo aplietą butą buvo neaišku, iš kur skverbėsi vanduo. Apie persikraustymą į naują butą ieškovės neinformavo.
Atsakovo atstovas advokatas A. R. nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad nuomotoja turimą butą naudojo tik nuomai, užsiiminėjo kaip ir papildomu verslu, tačiau pasižiūrėjus į sudaromą nuomos sutartį, atrodo, jog nuoma vykdoma bendru susitarimu, kurioje nėra apibrėžta, kuomet nuomininkai turėtų nuomotojai pranešti apie išsikraustymą, atsiskaitymo tvarka. Nurodė, kad kaltės yra ir iš ieškovės pusės, todėl dalis nuo bendros ieškinio sumos apie 20 proc. turėtų būti mažinama, t. y. apie 200,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netvarkingai vykdo nuomą. Taip pat, reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų yra nepagrįstas, kadangi vyksta bylinėjimasis ir šios palūkanos nevisiškai tinka ir prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir mažinant ieškinio sumą 200,00 Eur.
Liudininkė L. G. teismo posėdžiu metu paliudijo, kad yra atsakovo sutuoktinė, o ieškovės bute jie gyveno. Šiuo metu su ieškove nebendrauja, turi priešišką nusistatymą bei norą apkalbėti, už tai, kad ieškovė sakė, jog ji nemoka nuomos. Su sutuoktiniu santykiai normalūs. 2015 m. vasario 2-3 dienomis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris buvo penktame aukšte tiesiai durys, tačiau keli daiktai dar buvo likę, 2015 m. vasario 3 d. atsakovui su jos broliu paėmus paskutinius daiktus jie visiškai išsikraustė. Nurodė, kad ieškovė butą išnuomojo jiems be kriauklės ir vamzdžių. Virtuvėje kai atsikraustė nebuvo kriauklės, vamzdžių ir čiaupo, todėl viską teko pirkti, išskyrus kriauklę, kurią ieškovė davė. Kad aplieti kaimynai sužinojo kitą dieną po išsikraustymo iš sūnaus. Raktus nunešė ieškovei įvykus apliejimui tą pačią dieną, vakare, tačiau savininkės neinformavo, jog yra aplietas kitas butas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnis 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu ištirtų liudytojų duotų parodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ieškovei S. D. (2015-05-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), kuri 2014 m. balandžio 1 d. sudarė (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui su atsakovu R. G.. 2014 m. rugpjūčio 9 d. tarp UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 13 d. buvo aplietas minėtas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ draustas turtas. Minėtas turtas buvo aplietas iš to paties namo 14 buto, kurio savininkė yra S. D., todėl jai nusiųsta pretenzija. Ieškovei nurodžius, kad butas yra išnuomotas ir gyvena nuomininkai, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nusiuntė pretenzija atsakovui R. G. dėl patalpų užliejimo, tačiau atsakovo žmonai L. G. susisiekus su draudimo bendrove, nurodė, kad jų šeima nuomojamame bute nebegyvena ir iš jo galutinai išsikraustė 2015 m. vasario 3 d. Draudimo bendrovė pasinaudojusi subrogacijos teise nukreipė žalos išieškojimą į buto savininkę ieškovę S. D.. Ieškovei apmokėjus draudimo bendrovės paskaičiuotą draudimo išmoką, ji liko patyrusi žalą, todėl kreipėsi į teismą, dėl nuostolių (skolos regreso tvarka) priteisimo iš atsakovo R. G..
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, ką šiam išmokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, būdama buto savininkė, buto nuomos laikotarpiu, kai butas buvo išnuomotas R. G., apmokėjo draudimo bendrovės išmokėtą išmoką D. M., todėl žalą yra patyrusi būtent ji.
Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Kadangi civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti atsakovo veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltė. Kadangi civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Teismas byloje esančių įrodymų visuma besąlygiškai nustatė, kad 2015 m. vasario 13 d. atsakovas R. G. būdamas buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku ir gyvendamas nuomojamame bute, dėl savo veiksmų, t. y. dėl netinkamai išimto vandens filtro bei prakiurusios žarnelės, padarė žalą D. M., kuriam buvo vandeniu aplietas butas. Taip pat nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, t. y. pasyviu elgesiu – nepakankamu ieškovės nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra, nes dėl atsakovo neveikimo buvo aplietas žemiau esantis butas, priklausantis D. M.. D. M., dėl aplieto buto buvo padaryta žala, kurią atlygino draudimo bendrovė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu draudimo bendrovė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą dėl 865,59 Eur draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi į buto savininkę ieškovę S. D., kuri draudimo bendrovei žalą sumoje 865,59 Eur atlygino ir įgijo teisę šios žalos atlyginimo reikalauti iš tiesioginio žalą padariusio asmens, t. y. tuometinio buto naudotojo atsakovo R. G., kadangi neteisėtas atsakovo neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Atsakovo neatidumas, netinkamas pareigų vykdymas be kaltės sukūrė teisines pasekmes ir prievolę ieškovei atlyginti padarytą žalą, kurią ji sumokėjo draudimo bendrovei, išmokėjusiai aplieto buto savininkui draudiminę išmoką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
Teismas iš liudytojų P. Š., E. V., D. M., Z. P., paties atsakovo R. G. parodymų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų daro išvadą, kad 2015 m. vasario 13 d. buvo užlietas D. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl buto nuomininko – R. G. kaltės, kadangi tuo metu R. G. dar buvo nuomininkas, nes tebegyveno minėtame bute ir nebuvo atidavęs buto savininkei S. D. buto raktų bei nepridavęs buto. Dėl užliejimo D. M. turtui buvo padaryta 865,59 Eur dydžio žala. Žalos dydis yra pagrįstas turto žalos įvertinimo skaičiuote, liudytojo D. M. parodymais ir kitais byloje esančiais teismo patikrintais įrodymais.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už buto komunalinius mokesčius – 145,23 Eur bei 53,95 Eur už vandens maišytuvą ir remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bei liudytoja L. G. paliudijo ir pripažino, jog už paskutinį mėnesį už komunalinius mokesčius su ieškove S. D. neatsiskaitė, taip pat byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė už sausio bei vasario mėnesius sumokėjo 145,23 Eur sumą, todėl ši suma už komunalinius mokesčius priteistina iš atsakovo ieškovei. Nors atsakovas nepripažino 53,95 Eur sumos už vandens maišytuvą ir jo remonto darbus, tačiau iš byloje esančio Atliktų darbų akto Nr. 19150 bei liudytojų P. Š., D. M. parodymų, nustatyta, kad ieškovė, tvarkydama virtuvės maišytuvą, dėl kurio įvyko buto apliejimas, patyrė 53,95 Eur išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašymu iš atsakovo priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai bei atsižvelgus į atsakovo atstovo advokato teismo posėdžio metu išsakytas aplinkybes, jog turėtų būti mažintina priteistina suma tik todėl, kad ieškovės nuomos sutartis yra neinformatyvi ir ydinga, tačiau nepateikus jokių šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų, priteistina suma nemažintina. Iš atsakovo ieškovei priteistina 1064,77 Eur nuostolių (skolos regreso tvarka) (145,23 Eur + 53,95 Eur + 865,59 Eur), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagrįstas bylinėjimosi išlaidos sudaro sumokėtinas žyminis mokestis 24,00 Eur ir išlaidos už advokato G. G., dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, procesinių dokumentų parengimą bei konsultacijų teikimą – 450,00 Eur, viso 474,00 Eur. Ieškovei grąžintina 8,00 Eur žyminio mokesčio permokos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės S. D. ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių (skolos regreso tvarka) priteisimo tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
1064,77 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt keturis eurus 77 euro centus) skolos;5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo474,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Lt (aštuonis eurus) žyminio mokesčio permokos.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.