Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3

2024 m. gruodžio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, šiuo metu suimta, iki tol neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, neištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) du kartus, iš kurių paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 54 parų arešto bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (atliko arešto bausmę 2024 m. balandžio 19 d.),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1) G. I. 2023 m. spalio 6 d. apie 22.22 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjusi prie J. U., apkabino jį, po to iš striukės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 40 Eur, taip iš asmens drabužių pagrobė svetimą, J. U. priklausantį 40 Eur vertės turtą.

taip apgaule savo naudai iš viso įgijo svetimą, P. Š. priklausantį turtą – 1672,60 Eur.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. I. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.

1) dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje padarė kišenvagystę iš nukentėjusiojo J. U. drabužių (ištraukė piniginę), kurioje buvo 40 Eur ir J. U. vardu išduota banko (duomenys neskelbtini) bekontaktė banko mokėjimo kortelė, kurią vėliau panaudojo inicijuodama finansines operacijas. Tokius kaltinamosios veiksmus patvirtina nukentėjusiojo J. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas; vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje; taip pat pareigūno kūno („BODY“) vaizdo kameros vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole.

G. I. veiksmas, kai ji viešoje vietoje pagrobė iš nukentėjusiojo svetimą turtą, vertinama kaip kišenvagystė.

G. I. pagal kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį inkriminuojama, kad ji pagrobė J. U. piniginėje, be kita ko, buvusį nukentėjusiojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, tačiau šie daiktai nėra vagystės dalykas (pažymėtina, kad G. I. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį inkriminuojamas aptariamos banko mokėjimo kortelės neteisėtas įgijimas). Todėl minėtų daiktų pagrobimas šalinamas iš G. I. pareikšto kaltinimo.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. I. 2023 m. spalio 6 d. apie 22.22 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjusi prie J. U., apkabino jį, po to iš striukės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 40 Eur, taip iš asmens drabužių pagrobė svetimą, J. U. priklausantį 40 Eur vertės turtą, o tai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

Kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip kišenvagystę), neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pagrobė.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes taip pat nustatyta, kad G. I. neteisėtai įgijo J. U. vardu išduotą bekontaktę banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, kurią vėliau panaudojo, todėl jos veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tikslinimas G. I. padarytos nusikalstamos veikos (neteisėto laikymo) pabaigos laikas atsižvelgiant į paskutinę finansinę operaciją, kuri buvo užfiksuota J. U. vardu išduota bekontakte banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele, t. y. 2023 m. spalio 6 d. 22.31 val.. Toks kaltinimo tikslinimas nepažeidžia G. I. teisės į gynybą, juolab ji sutiko su pareikštu kaltinimu.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I., darydama nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, veikė tiesiogine tyčia.

2) dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Z.)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, priėjusi prie nukentėjusiojo B. Z., apkabino jį ir atvirai, jam jaučiant ir matant, iš galinės dešinės pusės kelnių kišenės ištraukė piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 90 Eur. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo B. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, ir jo protokolas–pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką; liudytojos R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą, kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole ir 2024 m. balandžio 26 d.–2024 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo B. Z. parodymus, kad jis juto ir matė, kaip iš jo buvo ištraukta piniginė, G. I. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, neleidžia abejoti, kad kaltinamoji atvirai pagrobė svetimą turtą.

G. I. pagal kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį inkriminuojama, kad ji pagrobė B. Z. piniginėje, be kita ko, buvusius asmens tapatybės kortelę, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, (duomenys neskelbtini) pažymėjimą ir „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę. Pažymėtina, kad asmens tapatybės kortelė ir banko mokėjimo kortelė nėra vagystės dalykas (G. I. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį inkriminuojamas aptariamos banko mokėjimo kortelės neteisėtas įgijimas), o vagystės dalyku yra ekonominę vertę turintys daiktai. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) pažymėjimas ir „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė turi kokią nors piniginę vertę (kaltinime taip pat nenurodyta jų vertė). Atsižvelgiant į tai, iš G. I. pareikšto kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusių su minėtų daiktų pagrobimu.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. I. 2023 m. spalio 13 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie B. Z. (B. Z.), apkabino jį ir atvirai, jam jaučiant ir matant, iš galinės dešinės pusės kelnių kišenės su nenustatyta ranka ištraukė piniginę, 10 Eur vertės, kurioje buvo 90 Eur, ir pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, B. Z. priklausantį 100 Eur vertės turtą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

Kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip atvirą vagystę), neturi reikšmės kokios vertės svetimą turtą jis pagrobė.

Taigi G. I. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3) dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo nukentėjusiojo S. P. vardu išduotą banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, kurią vėliau panaudojo inicijuodama finansines operacijas. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateiki dokumentai, vaizdo įrašai, kurių apžiūros užfiksuotos 2023 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2023 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jų pridėtose fotolentelėse.

Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tikslinimas G. I. padarytos nusikalstamos veikos (neteisėto laikymo) pabaigos laikas atsižvelgiant į paskutinę finansinę operaciją, kuri buvo užfiksuota S. P. vardu išduota banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele, t. y. 2023 m. spalio 16 d. 12.32 val. Toks kaltinimo tikslinimas nepažeidžia G. I. teisės į gynybą, juolab ji sutiko su pareikštu kaltinimu.

Taigi G. I. 2023 m. spalio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paėmusi iš S. P. striukės vidinės kišenės, neteisėtai įgijo jo vardu išduotą banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2023 m. spalio 16 d. 12.32 val.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, G. I. bylai reikšmingais laikais ir vietose neteisėtai panaudojo S. P. vardu išduotą banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę išgrynindama pinigus iš bankomato, atsiskaitydama už prekes ar tikrindama banko sąskaitos balansą. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be to, ji apgaule įgijo išsigrynindama ar atsiskaitydama už prekes (paslaugas) nukentėjusiajam iš viso priklausančius 2063,16 Eur. Ši svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), todėl pripažintina, kad G. I. taip pat padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

4) dėl nusikalstamos veikos, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (epizodas su nukentėjusiuoju A. A.)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE SE“, 250 Eur vertės, telefono kroviklį, 20 Eur vertės, laikrodį „Jaques lemans“, 150 eurų vertės. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, ir jo protokolas–pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką; 2023 m. lapkričio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas; vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. I. 2023 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 1 val. nakties, būdama viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė A. A. (A. A.) priklausančius mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE SE“, 250 Eur vertės, telefono kroviklį, 20 Eur vertės, ir laikrodį „Jaques lemans“, 150 eurų vertės, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą, A. A. priklausantį 420 Eur vertės turtą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

G. I. pagrobtų daiktų vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) vertę, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

5) dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė nukentėjusiajam A. L. priklausančius 2000 Eur. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir jo protokolas–pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką; liudytojos V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas; 2024 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas; 2023 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; 2023 m. gruodžio 22 d. daiktų apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė.

G. I. pagal kaltinimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį inkriminuojama, kad ji pagrobė A. L. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, tačiau ji nėra vagystės dalykas. Atsižvelgiant į tai, iš G. I. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, susijusi su minėto daikto pagrobimu.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. I. 2023 m. gruodžio 19 d. laikotarpiu nuo apie 16 val. iki 18 val. (duomenys neskelbtini), iš miegančio A. L. kairės pusės kelnių kišenės ištraukė piniginę, iš kurios paėmė 2000 Eur, taip pagrobė svetimą, A. L. priklausantį 2000 Eur vertės turtą.

G. I. pagal kaltinimą buvo inkriminuotas galimos nusikalstamos veikos padarymas kaip kišenvagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, byloje nustatyta nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo pagrobtas ne viešoje vietoje, o viešbučio kambaryje. Be to, kaltinamoji pagrobė pinigus iš miegančio A. L.. Todėl pripažintina, kad aptarti G. I. veiksmai negali būti laikomi kaip kišenvagystė. Pažymėtina, kad prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat pakeitė aptariamos nusikalstamos veikos teisinį vertinimą į BK 178 straipsnio 1 dalį.

G. I. pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), todėl pripažintina, kad ji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

6) dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė kaltinime išvardytas prekes. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina liudytojų A. G. ir D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2024 m. sausio 29 d. pavogtų prekių sąrašas ir jų kainos; 2024 m. sausio 29 d.–2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; vaizdo įrašai, kurių apžiūra užfiksuota 2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

G. I. pagrobtų daiktų vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) vertės, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

7) dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su P. Š.)

G. I. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nukentėjusiojo P. Š. vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele, kurią vėliau panaudojo inicijuodama finansines operacijas. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo P. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, ir jo protokolas–pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką; (duomenys neskelbtini) banko pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos išrašas; (duomenys neskelbtini) pateiktos nuotraukos, padarytos bankomato; Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikti G. I. habitoskopiniai duomenys; 2024 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė.

G. I. pagal kaltinimą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį inkriminuojama, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 20 d. 22.52 val. nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo P. Š. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2024 m. vasario 20 d. 22:52:20 val.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kur, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis G. I. įgijo P. Š. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jai pareikštame kaltinime. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto banko mokėjimo kortelės įgijimo aplinkybes, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika, nustatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, šalina iš G. I. pateikto kaltinimo P. Š. vardu išduotos (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės įgijimo požymį. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia G. I. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes ji neteisėtai laikė aptariamą banko mokėjimo kortelę. Akivaizdu, kad, to nedarydama, kaltinamoji negalėtų atlikti finansines operacijas su banko mokėjimo kortele, taip pat išgryninti pinigus ar atsiskaityti už prekes. Taigi byloje įrodytas kitas alternatyvus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymis – (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės neteisėtas laikymas. To pakanka kvalifikuoti G. I. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tikslinimas G. I. padarytos nusikalstamos veikos (neteisėto laikymo) pabaigos laikas atsižvelgiant į paskutinę finansinę operaciją, kuri buvo užfiksuota P. Š. vardu išduota (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele, t. y. 2024 m. vasario 22 d. 23.24 val. Toks kaltinimo tikslinimas nepažeidžia G. I. teisės į gynybą, juolab ji sutiko su pareikštu kaltinimu.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. I. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2024 m. vasario 20 d. 22.52 val., iki ne anksčiau kaip 2024 m. vasario 22 d. 23.24 val. neteisėtai laikė P. Š. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). G. I. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, G. I. bylai reikšmingais laikais ir vietose neteisėtai panaudojo P. Š. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę išgrynindama pinigus iš bankomato, atsiskaitydama už prekes. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Be to, ji apgaule įgijo išsigrynindama ar atsiskaitydama už prekes (paslaugas) nukentėjusiajam iš viso priklausančius 1672,60 Eur. Ši svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), todėl pripažintina, kad G. I. taip pat padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. I. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Be to, pagal BK 49 straipsnio 6 dalį, areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas G. I. bausmes, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. I. tiesiogine tyčia padarė:

1) septynias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), trys priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi nusikalstamos veikos – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis);

2) šešias baigtas nusikalstamas veikas finansų sistemai, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Visos nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (kaltinamosios pagrobto svetimo turto vertes, apgaule įgyto svetimo turto vertes ir kt.).

G. I. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. I. atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė nusikalstamas veikas, išskyrus nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, t. y. nusikaltimus, būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. I. už tyčinių nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta galutinė bausmė – 54 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidėtas 6 mėnesiams. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d. Kita vertus, nesibaigus arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminui, G. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti arešto bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, o kaltinamoji atliko arešto bausmę 2024 m. balandžio 19 d. (4 t., b. l. 65–68). Taigi ji, neatlikusi bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, nusikalto padarydama šioje byloje įrodytus tyčinius nusikaltimus. Todėl tai laikoma recidyvu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl G. I. padarytų nusikaltimų (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. I. anksčiau teista vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Ji taip pat traukta baudžiamojon atsakomybėn 2014 m., priėmus Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 17 d. nuosprendį, tačiau šis pirmas teistumas yra išnykęs (4 t., b. l. 65–68). G. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteista už tokio paties pobūdžio nusikaltimus, už kurių padarymą, be kita ko, ji pripažinta kalta šiuo nuosprendžiu. Kaltinamoji anksčiau ne kartą bausta administracine tvarka – ne tik važiavimą viešuoju be bilieto, bet ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, t. y. už vertimąsi prostitucija, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimą, smulkią vagystę. Ji turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 59–64). „Sodros duomenimis, G. I. paskutinį kartą oficialiai buvo įdarbintą 2021 m. spalio mėn., neregistruota Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 56, 57–58). Taigi ji nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji nusikalsdavo dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (nuolat reikėjo pinigų draudžiamoms medžiagoms). Pagal bylos aplinkybes, G. I. siūlydavo nukentėjusiesiems seksualines paslaugas ir vėliau juos apvogdavo. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji nusikalto ne atsitiktinai. Kaltinamoji, užuot bandžiusi gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, pasirinko priešingą elgesio variantą. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. I. turi keturis (duomenys neskelbtini) vaikus (4 t., b. l. 54). Kita vertus, ši aplinkybė nesustabdė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje pažymėta, kad G. I. trys vaikai auga pas globėjus, o vienas – pas močiutę (4 t., b. l. 27–31). Kaltinamoji neaugina (duomenys neskelbtini) vaikų dėl savo pačios buvusio elgesio. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamoji šiuo metu nėščia, jos nėštumas atsirado jau po nusikalstamų veikų padarymo. Kita vertus, tokia aplinkybė neapibūdina jos asmenybės itin teigiamai. Gynėjo baigiamojoje kalboje buvo akcentuojama, kad dauguma nukentėjusiųjų patys ieškojo G. I. teikiamų nelegalių paslaugų, tačiau akivaizdu, kad tai nepateisina kaltinamosios nusikalstamų veiksmų padarymo ir itin nemažina jos kaltės. Pati G. I., niekieno neverčiama, nusprendė teikti (siūlyti teikti) seksualines paslaugas už pinigus, o tai irgi yra neteisėta veikla pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamų nukentėjusiųjų elgesys, kai jie turi lytinius santykius su prostitucija užsiimančiu asmeniu, nelaikytina rizikingu elgesiu, t. y. kad didelė tikimybė, kad jie neteks savo turto. Pagal bylos aplinkybes, nėra abejonių, kad pirmiausia nusikalstamų veikų padarymą nulėmė G. I. priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, dėl to jai nuolat reikėjo lėšų. Kaltinamoji atitinkamais atvejais kaip pretekstą panaudodavo seksualinių paslaugų siūlymą nukentėjusiesiems, kad galėtų pagrobti svetimą turtą ar vėliau padaryti kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai, kad kokių nors nukentėjusiųjų seksualinių paslaugų turėjimas su kaltinamąja už pinigus taip pat yra neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nesudaro pagrindo skirti G. I. skirti itin švelnias bausmes.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. I. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą – laisvės apribojimo bausmes. Kaip minėta, pagal BK 49 straipsnio 6 dalį, areštas neskiriamas nėščioms moterims, todėl teismas negali skirti tokios rūšies bausmės nėščiai G. I.. Konkretūs bausmių dydžiai už atskirų nusikalstamų veikų padarymą nurodyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. I. skiriant švelnesnes bausmes. Kaltinamajai skirti baudos bausmes nėra tikslinga, nes ji iki suėmimo neturėjo nuolatinio pragyvenimo šaltinio Lietuvoje, nėra sumokėjusi baudų, paskirtų už administracinių nusižengimų padarymą. Įvertinus G. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, gana intensyviai daromas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. I. paskyrus laisvės apribojimo bausmes už nusikaltimų padarymą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad kaltinamoji sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Vien gynėjo manymas dėl jo ginamajai skirtinų bausmių teismo neįpareigoja.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.) ir BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Toks bausmių bendrinimo būdas parinktas, nes kaltinamoji tais pačiais veiksmais tuo pačiu metu pagrobė piniginę, kurioje buvo tiek J. U. priklausantys pinigai, tiek jo vardu išduota banko mokėjimo kortelė. Taigi G. I. padarė nusikalstamą veiką idealia sutaptimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad jau seniai susiformavusi teismų praktika, kad situacijose, kai kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, kaip ideali sutaptis kvalifikuojamos tik veikos, nustatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Tuo metu veika, nurodyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojama kaip sudaranti realią sutaptį su kitomis nusikalstamomis veikomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-(duomenys neskelbtini)/2014, 2A-7-489/2019, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-908/2024).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. A.) ir BK 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“), griežtesne – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.), apimant švelnesnes – laisvės apribojimo – bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. A.) ir BK 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“), ir G. I. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tos bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad apysunkis nusikaltimas, nustatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamieji nusižengimai, nustatyti BK 178 straipsnio 5 dalyje, priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis), taip pat skiriasi labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios subendrintos – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, pridėjus dalį švelnesnių bausmių:

1) po 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) (iš viso 1 metus ir 3 mėnesius);

2) po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Z.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (iš viso 6 mėnesius),

ir G. I. paskirti subendrintą bausmę – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. I. paskirti galutinę bausmę – 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju G. I. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamoji šioje byloje padarė trylika nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ji padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. G. I. darė nusikalstamas veikas arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Taigi kaltinamajai bausmės, nors ir švelnesnės, vykdymo atidėjimas neturėjo jokios teigiamos įtakos. Ji turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kaltinamoji anksčiau taip pat nemažai kartų bausta administracine tvarka. G. I., būdama laisvėje, Lietuvos Respublikoje neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. I. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ji yra pavojinga visuomenės narė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad G. I. šiuo metu yra nėščia. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 skirsnis reglamentuoja nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatumus. Taigi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, kaltinamajai bus užtikrintos BVK nustatytos specialiosios sąlygos. Be to, BVK 90 straipsnis užtikrina nuteistųjų teisę į asmens sveikatos priežiūrą. G. I. turi teisę gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kreiptis į kalėjimo administraciją prašant užtikrinti tokią teisę. Kaltinamosios sutikimas su civiliniais ieškiniais, (duomenys neskelbtini) vaikų turėjimas (kaip minėta, juos augina kiti asmenys) taip pat nesudaro pagrindo taikyti jai BK 75 straipsnio nuostatas.

Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių nuostatų taikymo galimybė negali būti svarstoma, nes G. I. šioje byloje nebuvo nuteista daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Taigi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas iš dalies G. I. negalimas.

V. Civiliniai ieškiniai

1) nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 420 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39);

2) nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 107–108);

3) nukentėjusysis P. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1672,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 167).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 420 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 39). Nors A. A. baudžiamojo proceso metu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pagrobtų daiktų vertės, tačiau pripažintina, kad nurodytos daiktų vertės nėra neproporcingai didelės, pavyzdžiui, nėra abejonių, kad mobiliojo ryšio telefonas „IPHONE SE“ gali kainuoti 250 Eur ar laikrodis „Jaques lemans“ gali kainuoti 150 Eur. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tarp G. I. veiksmų ir nukentėjusiojo A. A. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino. Taigi nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš G. I..

Nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tokia pagrobta pinigų suma yra įrodyta tiek paties nukentėjusiojo parodymais, tiek rašytiniu įrodymu – banko sąskaitos išrašu. Be to, G. I. pripažino civilinį ieškinį. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiojo A. L. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš G. I..

Nukentėjusysis P. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1672,60 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tokia apgaule įgyta pinigų suma yra įrodyta tiek paties nukentėjusiojo parodymais, tiek rašytiniu įrodymu – banko sąskaitos išrašu. Be to, G. I. pripažino civilinį ieškinį. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiojo P. Š. patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Taigi nukentėjusiojo P. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš G. I..

Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo dėl prekių vagystės iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 145). Kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 10 d. rašytiniu pranešimu atsisakė civilinio ieškinio (2 t., b. l. 156). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

G. I. buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. spalio 13 d 17.30 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 13.30 val. (viena diena) (3 t., b. l. 95–96, 119–120), ji taip pat nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. 14.14 val. buvo laikinai sulaikyta ir šiuo metu (nuo 2024 m. rugsėjo 4 d.) taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. G. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nes jai paskirta gana griežta laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas gali būti užtikrintas tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, juolab nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindai, nustatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 3 punktuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. I. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti žalų išieškojimą pagal civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje prokurorės 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. I. turtui – 50 Eur, kurio terminas nustatyta nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. kovo 26 d. (3 t., b. l. 147–148).

G. I. priklausantiems pinigams – 50 Eur – taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir perduoti minėtą turtą turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

1) sunaikinti kaip menkavertį daiktą baltos spalvos paklodę, kuri perduota saugojimui į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrį, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (2024 m. spalio 18 d. nutarimas, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39524-23) (2 t., b. l. 139);

3) voką su kompaktiniais diskais, kuriuos yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-12032 dėl 485,42 Eur už G. I. gynusio advokato Ž. Rutkausko darbo užmokestį (4 t., b. l. 180–183);

Nagrinėjamoje byloje G. I. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes G. I. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

1) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), ir jai paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), ir jai paskirti 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

4) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Z. (B. Z.)), ir jai paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

5) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P. (S. P.)), ir jai paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

6) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P. (S. P.)), ir jai paskirti 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P. (S. P.)), ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

8) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. A. (A. A.)), ir jai paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

a) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

b) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

c) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

9) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

10) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“) ir jai paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

a) įpareigojimu per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

b) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

c) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

11) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š. (P. Š.)), ir jai paskirti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š. (P. Š.)), ir jai paskirti 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

13) G. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š. (P. Š.)), ir jai paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. I. paskirti subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. A.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“), griežtesne – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.), apimant švelnesnes – laisvės apribojimo – bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju A. A.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (epizodas, susijęs su viešbučiu „(duomenys neskelbtini)“), ir G. I. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su likusiomis paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios subendrintos – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių:

1) po 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju J. U.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju S. P.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju P. Š.) (iš viso 1 metus ir 3 mėnesius);

2) po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (epizodas, susijęs su nukentėjusiuoju B. Z.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (iš viso 6 mėnesius),

ir G. I. paskirti subendrintą bausmę – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. I. paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią G. I. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. I. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 13 d 17.30 val. iki 2023 m. spalio 14 d. 13.30 val. (viena diena), taip pat laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2024 m. rugsėjo 3 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

G. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1) nukentėjusiajam A. A. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiajam A. L. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo;

3) nukentėjusiajam P. Š. 1672,60 Eur (tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt du eurus ir šešiasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Bylos procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje (trečia reikalavimų eilė) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo prokurorės 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. I. priklausantiems pinigams – 50 Eur (penkiasdešimt eurų). Apie priimtą procesinį sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir perduoti minėtą turtą turtinei žalai atlyginti pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

1) sunaikinti kaip menkavertį daiktą baltos spalvos paklodę, kuri perduota saugojimui į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrį, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (2024 m. spalio 18 d. nutarimas, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39524-23);

2) grąžinti G. I. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A22“ (IMEI (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrį, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (2024 m. spalio 18 d. nutarimas, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39524-23);

3) voką su kompaktiniais diskais, kuriuos yra vaizdo ir garso įrašai, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš G. I. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (G. I. – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.