Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Svetlanai Naidenko, atsakovo atstovui Petrui Pinevičiui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Daliui Baranauskui ir S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios IĮ „Silava“ savininko V. B. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bankrotas“, S. G. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau ir - Departamentas) 2012-09-13 sprendimu Nr. (6.16)A2-3411 atsakydamas į pareiškėjo 2012-07-17 prašymą “Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jos įgalioto atstovo S. G. veiklos tyrimo atlikimo, neteisėtų veiksmų“, 2012-08-16 prašymą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jos įgalioto atstovo S. G. veiklos tyrimo atlikimo, neteisėtų veiksmų“ nusprendė, kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“ (toliau – ir Administratorius) nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procedūras, nuostatų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Svetlana Naidenko palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Administratorius vilkina bankroto procesą siekdamas didesnio atlyginimo, reikšdamas teismuose nepagrįstus reikalavimus, nurodė, jog buvo patvirtintas fiksuotas Administratoriaus atlyginimas už visą įmonės bankroto proceso laikotarpį, taip pat nėra įrodyta, jog Administratorius neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus, kreipiasi į teismus, teismuose kelia nepagrįstus reikalavimus, taip vilkindamas įmonės bankroto procesą. Pareiškėjas Departamentui nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginį, kad Administratorius pažeidė reikalavimą suderinti tiek pačios įmonės, tiek įmonės kreditorių interesus ir nebūti šališku nė vieno kreditoriaus, akcininko ar kito asmens atžvilgiu. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų Administratoriaus įgalioto asmens negalėjimą vykdyti įmonės bankroto procedūras.

Nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad atsakovas priėmė domėn tik vieno iš kreditorių (kreditorių susirinkimo pirmininko) A. T. nuomonę, nes bankroto administratoriaus veiklą bei jo atliktus veiksmus (arba neveikimą) vertina ne tik Departamentas ir vienas iš kreditorių, bet visi kreditoriai, dalyvaudami ir balsuodami kreditorių susirinkimuose, taip pat balsuodami dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo. Tik tuomet, jeigu kreditoriai nepatvirtintų bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, reikėtų nustatyti (aiškintis) tokio kreditorių susirinkimo nutarimo priežastis. Todėl mano, kad tai, jog Departamento prašymu nuomonę dėl bankroto administratoriaus veiksmų administruojant bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“ pareiškė tik kreditorių susirinkimo pirmininkas, nepatvirtina V. B. teiginio, kad atsakovas yra neobjektyvus.

Dėl Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 40 punkto pažymėjo, kad Departamentas tiria skunde nurodytus galimus pažeidimus, galimai padarytus per 6 mėn. laikotarpį iki skundo padavimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens bendrovės „Bankrotas“ atstovai advokatas Dalius Baranauskas ir S. G. teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2012-09-13 sprendimo Nr. (6.16) A2-3411 „Dėl bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiksmų“ (I t., b. l. 38-48), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo pateiktus 2012-07-17 ir 2012-08-16 prašymus.

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklės , kurios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 buvo panaikintos ir patvirtintos naujos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau - Taisyklės).

Pareiškėjas kaltina bendrovės „Bankrotas“ vadovą S. G. dėl netinkamos veiklos, kurią jis vykdė nuo 2010-12-10 iki šiol, administruodamas V. B. IĮ „Silava“. Taigi pareiškėjui pateikus skundus galiojo naujos Taisyklės, o administratorius S. G. kaltinamas neteisėtais veiksmais, kai galiojo buvusios Taisyklės.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies nuostatas, administratoriaus veiklą kontroliuoja ir duomenis apie įmonės bankroto procesą skelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai - Departamentui. Šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką bei bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi ĮBĮ, 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją patvirtinti Taisykles (2006-10-10 įsakymu Nr. 4-377), kurių 3.4 punktas nustatė, kad įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę turi vykdyti Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (5 p.). Vadovaujantis Departamento nuostatų 6.7 punktu, bankroto administratorių veiklos kontrolė yra viena iš šios įstaigos funkcijų. Taisyklių 3 punkte numatytos kelios administratorių veiklos kontrolės formos – Departamento vykdomas administratorių konsultavimas, planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai, gautos informacijos apie administratorių veiklą vertinimas. Taisyklių 5 punktas nustato, kad administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija.

Taigi, administratorių veiklos tikrinimas yra Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 3.1 p.). Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą (Taisyklių 17.1 punktas); viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje (Taisyklių 17.2 punktas). Taisyklių 7 punktas numato, kad pagrindas administratoriaus veiklos tikrinimui pradėti yra Departamente gautas skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos. Administratoriaus veiklos tikrinimo būdai numatyti Taisyklių 8 punkte. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir atsakovo argumentų matyti, kad atsakovas, tikrindamas administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiklą, taikė Taisyklių 8.1 punkte numatytą būdą, t. y. prašymų ir administratoriaus pateiktos informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų nagrinėjimą ir vertinimą. Atsakovui administratorius pateikė paaiškinimus, informaciją ir tą informaciją pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išnagrinėjo atsakovas. Įvertinus pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas ir savo veiksmais pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pasirinko administratoriaus veiklos tikrinimo būdą, numatytą Taisyklių 8.1 punkte, t. y. pareiškėjo prašymuose nurodytų duomenų netikrino administruojamoje įmonėje, administratoriaus buveinėje (Taisyklių 8.2, 8.3 punktai).

Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtino naujas Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisykles. Įvertinus naujas Taisykles matyti, kad teisinis reglamentavimas dėl bankroto administratorių veiklos priežiūros esmingai nepasikeitė. Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę vykdo Departamentas (1 p.). Taisyklių 3 punkte numatytos kelios administratorių veiklos kontrolės formos – Departamento vykdomas administratorių konsultavimas, planiniai ir neplaniniai administratorių veiklos patikrinimai, gautos informacijos apie administratorių veiklą vertinimas, poveikio priemonių administratoriams ir administratorių padėjėjams taikymas Įmonių bankroto įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklės numato planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus (III ir IV skyriai), administratorių veiklą Departamento direktoriaus pavedimu tikrina Departamento valstybės tarnautojai arba Departamento direktoriaus įsakymu paskirta Administratorių veiklos tikrinimo komisija. Taigi, administratorių veiklos tikrinimas yra Departamento veikla siekiant nustatyti, ar administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taisyklių IV skyrius numato neplaninius administratorių veiklos patikrinimus. Pagrindas administratoriaus neplaniniam veiklos tikrinimui pradėti turi būti gautas Departamente skundas, prašymas, pareiškimas ar kita informacija dėl netinkamos administratoriaus veiklos. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir atsakovo argumentų matyti, kad atsakovas, tikrindamas administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiklą, vadovavosi Taisyklių IV skyriaus nuostatomis, t. y. gavęs pareiškėjo skundus dėl administratoriaus veiklos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Administratorius atsakovui pateikė paaiškinimus, informaciją ir tą informaciją pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išnagrinėja atsakovas. Tarnautojas ar komisija, atlikę neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą, surašo išvadą dėl neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatų (toliau – išvada) ir perduoda ją Departamento direktoriui. Išvadoje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant skundą, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengta išvada, pateikiamas siūlymas dėl poveikio priemonių administratoriui taikymo, siūloma poveikio priemonė ir išvados parengimo data. Išvadoje taip pat gali būti pateikiamos rekomendacijos administratoriui. Administratorius su išvada supažindinamas elektroniniu ar kitu tikrinant jo veiklą administratoriaus nurodytu būdu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados parengimo. Administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo jo supažindinimo su išvada Departamentui raštu arba elektroniniu būdu pareikšti savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Patikrinimas laikomas baigtu, kai administratorius pareiškia savo nuomonę dėl išvados ir (ar) pateikia papildomus paaiškinimus ir dokumentus arba pasibaigus 3 darbo dienų terminui nuo administratoriaus supažindinimo su išvada, jeigu administratorius nepareiškia savo nuomonės ir nepateikia papildomų paaiškinimų ir dokumentų. Administratoriaus raštu pareikšta nuomonė ir pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai perduodami Departamento direktoriui. Departamento direktorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimo pabaigos priima sprendimą dėl nuobaudų administratoriui skyrimo šių taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka (Taisyklių 42 p.). Taisyklių VI skyrius numato poveikių priemonių taikymą administratoriams. Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta poveikio priemonė – nuobauda. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, administratoriaus raštu pateiktą nuomonę ir papildomus paaiškinimus ir dokumentus, jeigu jie pateikti, priima sprendimą skirti (neskirti) administratoriui nuobaudą. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo (neskyrimo). Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo (neskyrimo) turi būti motyvuotas. Departamento direktorius gali skirti administratoriui vieną iš Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų (Taisyklių 46 p.). Už vieną pažeidimą gali būti skiriama viena nuobauda. Departamento direktoriaus sprendimas skirti nuobaudą įforminamas Departamento direktoriaus įsakymu, o sprendimas neskirti nuobaudos – Departamento atsakomuoju raštu administratoriui ir, prireikus, kitiems susijusiems asmenims (Taisyklių 46-50 punktai).

Įvertinus pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas ir savo veiksmais pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai pasirinko neplaninį administratoriaus veiklos tikrinimą, numatytą Taisyklių IV skyriuje, surinko paaiškinimus, informaciją ir tą informaciją pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išnagrinėjo, vertino, surašė išvadą (I t., b. l. 52-61), ją perdavė Departamento direktoriui, kuris pateikė atsakymą (I t., b. l. 38-48) pareiškėjui dėl atlikto administratoriaus veiklos patikrinimo. Išvadoje akivaizdžiai ir aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos nagrinėjant skundą, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengta išvada, konstatuota, kad administratorius teisės aktų reglamentuojančių bankroto procedūras nepažeidė.

Pareiškėjas ginčija Departamento sprendimą, teigdamas, kad Departamentas, tikrindamas 2012-07-17 ir 2012-08-16 prašymus (I t., b. l. 64-67, II t., b. l. 61-64), pažeidė buvusių iki 2012-03-30 Taisyklių 40 punktą, nes netikrino ir nepasisakė dėl administratoriaus S. G. neteisėtų veiksmų. Departamentas netyrė aplinkybės dėl žemės sklypo (21,4000 ha žemės) išdalinimo arba kitokio realizavimo kreditoriams, netyrė aplinkybių dėl S. G. veiksmų 2012-01-12 kreditorių susirinkime, jo pareigų neatlikimo tvarkant finansinius dokumentus, prašė skirti administratoriui nuobaudą. Teigė, kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“, tikrindamas ir teikdamas tvirtinti teismui UAB „Vilniaus bohema“ kreditorinį reikalavimą, nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, neinformavo savininko, pasamdė advokatą, taip be pagrindo didindamas įmonės administravimo išlaidas, vilkina įmonės bankroto procesą, siekdamas didinti savo nustatytą atlyginimą ir keldamas teismuose nepagrįstus reikalavimus, į kreditorių sąrašą įtraukė ir mirusius asmenis, nepatikrinti bei nenustatyti jų perėmėjai, ar jie turi teisę būti įmonės kreditoriais, į kreditorių sąrašą įtrauktos įmonės, kurios jau yra bankrutavusios ir likviduotos. Pažymėjo, kad bankroto administratorius S. G. veiksmuose yra aiškūs pažeidimai, administratorių elgesio kodekso reikalavimų nesilaikymas, administratorius neteisėtai savo iniciatyva kreipėsi į AB DNB banką, su kuriuo pareiškėją ir N. B. sieja paskolos sutartis dėl banko naudai įkeisto namo (duomenys neskelbtini). Mano, jog sprendimas surašytas biurokratiškai, formaliai.

Tačiau Departamentas su tuo nesutinka, teigdamas, jog kreditorinių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimas yra teismo kompetencija. Departamentas nevertina teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, pranešimai apie 2012-03-15 kreditorių susirinkimą pareiškėjui ir N. B., pareiškėjo atstovei išsiųsti 2012-03-06, administratorius nevilkina bankroto proceso, buvo patvirtintas fiksuotas administratoriaus atlyginimas už visą įmonės bankroto proceso laikotarpį, nėra įrodyta, jog administratorius neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus, kreipiasi į teismus, teismuose kelia nepagrįstus reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė Departamentui konkrečių ir objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginį, kad administratorius pažeidė reikalavimą suderinti tiek pačios įmonės, tiek įmonės kreditorių interesus ir nebūti šališku nė vieno kreditoriaus, akcininko ar kito asmens atžvilgiu. Departamentas nenustatė pažeidimų požymių Administratoriaus vykdomose procedūrose, susijusiose su kreditorinių reikalavimų tenkinimu.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog Departamento 2012-09-13 sprendimas Nr. (6.16) A2-3411 yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pagrįstai atliko neplaninį administratoriaus veiklos tikrinimą, numatytą Taisyklių IV skyriuje, surinko paaiškinimus, dokumentus, kuriuos išnagrinėjo, vertino, surašė išvadą, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, kuriais vadovaudamasis vyriausias specialistas parengė išvadą.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-12-10 nutartimi V. B. IĮ „Silava“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas“ (I t., b. l. 177-180). Iš 2011-08-05 administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiklos ataskaitos matyti, kad administratoriaus įgaliotas asmuo yra S. G. (II t., b. l. 36-40). Vilniaus apygardos teismo 2011-11-23 nutartimi V. B. individuali įmonė „Silava“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (I t., b. l. 175-176).

2012-09-03 Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiasis specialistas R. L. surašė išvadą dėl bankrutavusios V. B. individualios įmonės „Silava“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ veiksmų, kurioje konstatavo, kad nenustatyta, jog administratorius pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procedūras, nuostatas (I t., b. l. 52-61).

Departamentas, 2012-09-13 sprendimu Nr. (6.16)A2-3411, atsakydamas į pareiškėjo 2012-07-17 ir 2012-08-16 prašymus “Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jos įgalioto atstovo S. G. veiklos tyrimo atlikimo, neteisėtų veiksmų“ nusprendė, kad bankroto administratorius UAB „Bankrotas“, taip pat bendrovės darbuotojas S. G. nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procedūras, nuostatų.

Pareiškėjas V. B. prašymais „Dėl bankroto administratoriaus“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištirti bankroto administratoriaus atliekamą procedūrą ir veiksmus, įvertinti jų teisėtumą. Pareiškėjas šiame pareiškime nurodė aplinkybes, susijusias su UAB „Bankrotas“ vadovo S. G. veiksmais valdant V. B. IĮ „Silava“. Atsakovas dėl šių pareiškėjo prašymų pareikalavo iš UAB „Bankrotas“ paaiškinimų ir visos medžiagos, administruojant bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“(I t., b. l. 84-90). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamentas pilnai, objektyviai bei išsamiai ištyrė pareiškėjo prašymuose keltus klausimus, surinko visą su ginču susijusią medžiagą, ją tinkamai vertino, taip pat vertino administratoriaus darbuotojo S. G. veiksmus. Savo atsakyme pareiškėjui Departamentas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimu (I t., b. l. 171-173) V. B. ir N. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią padalintas visas santuokoje įgytas bendras turtas ir finansiniai įsipareigojimai AB DNB bankui pagal su juo sudarytą paskolos sutartį. Administratoriaus ir kreditoriaus A. T. prašymais (I t., b. l. 186-191) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-10 nutartimi nutarė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalį, kuria patvirtintas V. B. ir N. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, kuriuo minėti asmenys pasidalijo turtą ir kreditorinius įsipareigojimus; 2) pasiūlė V. B. ir N. B. pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išspręsti turto ir finansinių įsipareigojimų pasidalijimo klausimus taip, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai; 3) Civilinę bylą Nr. A2-11481-127/2011 sustabdė. Įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-23 nutarčiai, Administratoriaus prašymu, atstatant teisinę padėtį, buvusią iki neteisėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo, Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu įregistruota ¹/₄ 0,12 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ¹/₄ bendro ploto 231,55 kv.m. pastato - sodybinio gyvenamojo namo, N. B. vardu įregistruota ¹/₄ to paties žemės sklypo ir pastato - sodybinio gyvenamojo namo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi sustabdytą bylą atnaujino. Pareiškėjo ir N. B. turto pasidalijimo klausimai nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-172-127/2012 (LITEKO). Administratorius Vilniaus apygardos teismui pateikė 2012-02-27 prašymą, kuriuo prašė Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą nukreipti į N. B. ir Pareiškėjo turtą. Administratorius pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikė 2012-06-18 patikslintą prašymą, kuriuo prašė Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą nukreipti į N. B. ir pareiškėjo turtą, nurodydamas konkretų turtą, prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bankroto bylos Nr. B2-1005-560/2012 prijungti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. A2-172-127/2012. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-04 nutartimi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama bankroto byla Nr. B2-1005-560/2012 sujungta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civiline byla Nr. A2-172-127/2012, paliekant bylai Nr. B2-1005-560/2012 (LITEKO). Visi klausimai, susiję su įmonės bankroto byla, įmonės dalyvių turto padalinimu nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-24 nutartimi patikslino įmonės kreditorių sąrašą, į jį įtraukiant kreditorių AB DNB banką su hipoteka užtikrintu 61 536,04 Lt finansinių reikalavimų. Pareiškėjui apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-11-24 nutartis palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-31 nutartyje konstatavo, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo teiginį, kad nutraukiant pareiškėjo ir N. B. santuoką, įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, sudarytą su AB DNB banku, atiteko N. B., dėl ko teismas neturėjo tvirtinti AB DNB banko kreditorinio reikalavimo Įmonės bankroto byloje. Esant aplinkybei, kad 2011-11-23 nutartimi nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-24 sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalį, kuria patvirtintas pareiškėjo ir N. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, kuriuo pareiškėjas ir N. B. susitarė, jog N. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka likusieji finansiniai įsipareigojimai pagal AB DNB banko paskolos sutartį, sutarties sąlygos nesikeičia ir N. B. bei pareiškėjo prievolės lieka solidarios iki visiško prievolės įvykdymo, teismas nusprendė, kad prievolė AB DNB bankui tarp buvusių sutuoktinių liko nepadalinta ir jie AB DNB bankui už tinkamą prievolių įvykdymą atsako solidariai, todėl AB DNB bankas turėjo teisę pareikšti finansinį reikalavimą, kildinamą iš apelianto solidariosios prievolės įmonės bankroto byloje. Administratoriaus pateikta informacija, kreditorinių reikalavimų suma įmonės bankroto byloje sudaro 325 859,64 Lt. Išnagrinėjus aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su įmonės kreditorinių reikalavimų tenkinimu, pažeidimų požymių Administratoriaus veikloje nebuvo nustatyta.

Atsakovas pagrįstai sprendime teigia, kad įmonės 2012-01-12 kreditorių susirinkime 2 - uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo (įkeisto ir neįkeisto turto pradinės pardavimo kainos varžytynėms nustatymo)“ priimtas AB DNB banko ir BUAB „VILNIAUS BOHEMA“ pasiūlytas nutarimo projektas. Šiuo nutarimu administratorius, be kita ko, buvo įpareigotas atlikti „<...> nepriklausomą įkeisto nekilnojamojo turto (¹/₂ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¹/₂ pastato - sodybinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio N. B. ir V. B., esančio (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (paskirtis - miškų ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą“. Įmonės 2012-03-15 kreditorių susirinkime 1 - uoju darbotvarkės klausimu pritarta administratoriaus pateiktam nutarimo projektui ir nutarta, be kita ko, „Nekilnojamam turtui - ¹/₂ žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¹/₂ pastatui - sodybiniam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam N. B. ir V. B., esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti 450 000 Lt <...> pradinę pardavimo kainą varžytynėms“. Pareiškėjas turėjo teisę apskųsti minėtų kreditorių susirinkimų minėtais darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, jei manė, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovas atsakė į visus kitus pareiškėjo prašymuose keltus klausimus, tame tarpe paaiškino, kad Administratorius nevilkina bankroto proceso, nesiekia didesnio atlyginimo, nes administratoriaus atlyginimas buvo patvirtintas fiksuotas už visą įmonės bankroto proceso laikotarpį, nėra įrodyti administratoriaus neteisėti veiksmai, administratorius veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Be to kreditorių susirinkimo pirmininkas A. T. 2012-08-08 pateikė Departamentui paaiškinimą (I t., b. l. 78-80), kuriame paaiškino, kad kreditoriai pritaria bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir įgalioto asmens S. G. veiksmams administruojant bankrutavusią V. B. IĮ „Silava“, bankroto administratorius jokios žalos kreditoriams nepadarė, nusiskundimų dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir veiklos kreditoriai neturi.

Departamentas pareiškėjo prašymuose keltus klausimus išnagrinėjo, juos vertino, atsižvelgdamas į visą surinktą medžiagą, 2012-09-03 surašė tyrimo išvadą ir 2012-09-13 surašė atsakymą pareiškėjui. Iš pareiškėjui pateikto atsakymo akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad atsakovo išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atsakovas patikrinimą atliko, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, pareiškėjo nurodomas Taisyklių nuostatas.

Ginčydamas atsakymą, pareiškėjas skunde teismui paaiškino aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad Administratorius, jos atstovas S. G. bankroto procedūrą atlieka aplaidžiai, nerūpestingai, neteisingai ir neteisėtai. Pareiškėjas skunde teismui iš esmės nurodo atliekamus ar neatliekamus administratoriaus veiksmus, kurių teisėtumo negali vertinti Departamentas, nes tai yra ne jo kompetencija. Bankroto procedūras, administratoriaus veiksmus, vykdant bankroto procedūras, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, o bankroto proceso teisėtumą, administratoriaus veiksmų teisėtumą ir bylos eigą kontroliuoja teismas (LAT civilinės bylos: 3K-3-476/2011; 3K-3-476/2011). Bylas dėl bankroto nagrinėja ir vykdo bankroto proceso kontrolę bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines bylas (CPK 25 str., 27 str. 4 p.). ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatomos bankroto administratoriaus funkcijos. Viena iš įstatyme nustatytų administratoriaus funkcijų yra ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Vadinasi, bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas, taip pat jis gina visų kreditorių interesus. Atlikdamas bankroto proceso darbus, administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį. Taigi, nors teismas skiria administratorių bankrutuojančiai įmonei administruoti (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.), tačiau tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami kreditorių susirinkimo pirmininko ir administratoriaus pasirašyta pavedimo sutartimi. Jos pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), o administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai. Tokios nuostatos įtvirtintos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte, kuriame nurodoma, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris formuoja praktiką bylose dėl bankroto, yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar juos ginčija administratorius, ar su jais sutinka, tvirtina teismas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis), o nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti yra skundžiama atskiruoju skundu (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su jų skolininkės – bankrutuojančios įmonės – veikla susijusiais klausimais bei kontroliuoti administratoriaus veiklą, yra kreditorių susirinkimas, kuris savo funkcijas vykdo ĮBĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Administratorius apie kreditorių susirinkimą (2012-03-15) pranešė pareiškėjui ir N. B. ir advokatei Svetlanai Naidenko, taip pat išsiuntė šio susirinkimo protokolo kopijas (I t., b. l. 117-125). Kreditorių susirinkimo protokolo ir priedų (kopijos) buvo pateiktos teismui (I t., b. l. 126-129). ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-490/2011). V. B. IĮ „Silava” kreditorių susirinkimas patvirtino Informacijos teikimo tvarką, iš kurios matyti, kad yra nustatyta, kam ir kokiu būdu administratoriaus įgaliotas asmuo teikia informaciją apie bankroto proceso eigą. Departamentas, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų, atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, ją patikrino bei pareiškėją tinkamai informavo apie patikrinimo rezultatus, nepažeidė pareiškėjo teisės į jo skundų nagrinėjimą ir atsakymo jam pateikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas yra suinteresuotas, jog bankroto administratorius būtų nubaustas ar kai kurie jo veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau tai nėra toks suinteresuotumas, kuris gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms administracinio ginčo prasme, todėl Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus, t. y. grąžinti pareiškėjo prašymus nagrinėti iš naujo atsakovui ir įpareigoti atsakovą patikrinti administratoriaus S. G. visus veiksmus, dėl kurių pateikti 2012-07-17 ir 2012-08-16 prašymai.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas, pažeidė teisės aktuose nustatytas procedūras arba netinkamai atliko jam teisės aktais nustatytą funkciją tikrinti bankroto administratoriaus veiklą, administratorius visapusiškai ištyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, todėl Departamento ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai, kad kreditorių susirinkimas reiškė ar reiškia nesutikimą su administratoriaus atliktais ar atliekamais veiksmais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos bankrutavusios IĮ „Silava“ savininko V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.