Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-22 · Administracinė byla Nr. eI3-793-860/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-22
Bylos Nr.
eI3-793-860/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04290-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Atsakovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai
Trečiasis asmuo
Prienų rajono savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
M. S., G. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-793-860/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04290-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei R. G.,

atsakovų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. V., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovams A. S. ir I. A.-K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei D. J. ir V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir G. S. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai M. S. ir G. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. KPD-RM-2528/1 dalyje dėl ribų nustatymo ir patikslintų vertybių – ,,7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, ir ,, 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai - keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.)“ ir įpareigoti Tarybą dar kartą išnagrinėti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini); (toliau – ir Prienų karinis miestelis)) apskaitos dokumentaciją, sumažinanti teritorijos ribas ir / ar kitaip pervertinant Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes.

Skunde nurodo, kad yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai. Teigia, kad ketino minėtame žemės sklype statyti statinį – gyvenamąjį namą, todėl buvo rengiamas gyvenamojo namo projektas, tačiau žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) ir architektas A. A. 2021 m. gegužės 17 d. turėjo su prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį reglamentą) Nr. D-060812 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), kreiptis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, ir KPD) Kauno teritorinį skyrių. Pažymi, kad Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius raštu Nr. (1.29-KE)2K-1784 neleido naujo pastato statybų. Pareiškėjai nurodo, kad nesutiko su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus rašte Nr. (1.29-KE)2K-1784 įtvirtintu sprendimu, todėl pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Pastarasis 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I3-154-414/2022, skundą tenkino, panaikino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (1.29-KE)2K-1784 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. gegužės 17 d. prašymą. Pareiškėjai paaiškina, kad po bylos iškėlimo teisme, 2022 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Tarybos posėdis, kurio metu buvo priimtas aktas Nr. KPD-RM-2528/1 (toliau – ir Aktas) ir nuspręsta patikslinti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre (toliau – ir registras), patikslinant vertingąsias savybes, teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio ribas (jas sumažinant), taip pat patikslinant kompleksinės dalies – Valgyklos pastato (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes ir patvirtintas Lietuvos Kariuomenės V - ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai pažymi, kad nesutinka su Akto dalimi, kuria jiems priklausantis žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją (jos apsaugos zoną) ir taikomi apribojimai pagal nustatytas vertybines savybes 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P; ir 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos.

Pareiškėjų vertinimu, planai buvo priimti nesilaikant jų pildymui ir žymėjimui taikomų taisyklių, nustatytų Tarybos akto formos pildymo apraše, bei nenurodant tokio pažymėjimo motyvų ar priežasčių, paremtų teisės aktų nuostatomis. Kadangi priskiriant žemės sklypą kultūros paveldo objekto teritorijai, yra bandoma sukurti apsauga ir tuo pagrindu neleidžiama vystyti veiklos žemės sklype, tuo neteisėtai apriboja jų nuosavybės teises. Taip pat pareiškėjai mano, kad Taryba nemotyvavo Akto, kodėl jiems priklausantis žemės sklypas yra priskirtas kultūros paveldo objekto teritorijai. Pažymi, kad kultūros vertybės teritoriją patenka tik pats karinis miestelis, tačiau jiems priklausantis žemės sklypas yra už paveldo objekto teritorijos ribų. Nurodo, kad pagal buvusio karinio dalinio kvartalo funkcinio zonavimo brėžinį ir detaliojo plano brėžinį, ginčo teritorija, nebuvo priskirta suformuotam buvusio karinio dalinio kvartalui. Pareiškėjų vertinimu, nėra aiškios kultūros paveldo objekto – karinio miestelio ribos. Pareiškėjai skunde taip pat remiasi 2003 m. gruodžio 31 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. Į-516, pagal kurį, Prienų karinis miestelis (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Urbanizuotų vietovių sąrašą, nurodant, kad teritorijos plotas 6,9 ha ir pagal 2003 m. parengtą Prienų karinio miestelio teritorijų ribų ir vizualinės apsaugos zonos planą, ginčo teritorija, pažymėta kaip vizualinės apsaugos zona ir jokie ribojimai šiai zonai nebuvo nustatyti. Pareiškėju teigimu, tik 2005 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, nustatyta, kad Prienų karinis miestelis ((duomenys neskelbtini)) saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui bei duomenys apie jiems priklausančio žemės sklypo įtraukimą į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo įrašyti tik 2010 m. Pažymi, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-24 „Dėl Prienų miesto bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Prienų miesto bendrasis planas ir pagal jį, žemės sklypas pateko į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zonoje, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių žemės sklypas, buvo įrašytas kaip patenkantys į nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos apsaugos zoną.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjai taip pat nurodo, kad skundžiamas Aktas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, nes Aktas (jo dalis), kuriame yra išdėstytas sprendimas, yra neaiškus, nepakankamas ir nemotyvuotas, t. y. nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u.k.(duomenys neskelbtini)) ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės yra nustatytos tik formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Taryba pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad KPD, atsižvelgdamas į Prienų rajono savivaldybes mero 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. (7.21E)R3-6276 ,,Dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso, kuriame prašoma tikslinti kompleksinio objekto – Prienų karinio miestelio duomenis Kultūros vertybių registre, panaikinant ,,avarinės būkles požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinant teritorijos ribas ir / ar pervertinant Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes“, inicijavo Tarybos 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamąjį posėdį į Prienus. Išvažiuojamuoju posėdžiu buvo siekiama įvertinti Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes ir apibrėžtas teritorijos ribas bei spręsti dėl tikslingumo rengti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl šio kultūros paveldo objekto duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimo. Tarybos 2022 m. vasario 2 d. posėdžio protokolu Nr. VT-5 buvo nuspręsta iš komplekso teritorijos neišbraukti vertingųjų savybių: kapsulių sandėlio liekanų, pirmojo amunicijos sandėlio liekanų, antrojo amunicijos sandėlio liekanų, teritorijos ribas siūloma patikslinti, jei yra pagrindas, remiantis ikonografiniais šaltiniais, tik toje dalyje, kur galimas užstatymas netrukdys kultūros vertybės apžvelgiamumui nuo gatvės ir Nemuno upės (t. y. galimas užstatymas netrukdys apžvelgti į kompleksą įeinančių pastatų). Taip pat buvo siūloma papildyti komplekso teritorijos vertingąsias savybes medžiais ties pirmu ir antru kareivinių pastatais. KPD apskaitos dokumentų parengimą Prienų kariniam miesteliui (u. k. (duomenys neskelbtini)) įtraukė į Kultūros paveldo centro 2022 m. kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planą ir Kultūros paveldo centras 2022 m. kovo 22 d. lydraščiu Nr. (6.1.)2-175 pateikė Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo Tarybos akto projektą, kuris perduotas svarstyti Tarybai 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje. Taryba protokolu Nr. VT-16 nutarė nepritarti nekilnojamojo kultūros paveldo Tarybos akto projektui dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo ir nusprendė klausimą svarstyti pakartotinai. Pakartotinis svarstymas įvyko 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir buvo priimtas skundžiamas Aktas.

Taryba nesutinka, kad Aktas (jo dalis), kuriame yra išdėstytas sprendimas, yra neaiškus, nepakankamas ir nemotyvuotas. Atsiliepime paaiškina, kad sprendimo priėmimo motyvai nėra dėstomi akto formoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“, o įvardinti Tarybos posėdžių protokoluose ir garso įrašuose.

Taip pat nesutinka su pareiškėjais, kad nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos 7 pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)) ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės yra nustatytos tik formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes skundžiamo Akto, kuriuo buvo patikslintos nekilnojamosios kultūros vertybės ribos, priede – apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane buvo apibrėžta nekilnojamosios kultūros vertybės – Prienų karinio miestelio riba, į kurią pateko pareiškėjams priklausantis sklypas. Taryba pažymi, kad žemės sklypas, priklausantis pareiškėjams, į kompleksinio objekto teritoriją pateko ne Tarybos skundžiamu Aktu, o 2017 m. gegužės 2 d. aktu Nr.: KPD-RM-2528. Taip pat pažymi, kad Tarybos Aktu, teritorijos ribos apibrėžtos, remiantis teisės aktų reikalavimais, t. y. pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų aprašas) 17 punktą, objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Teigia, kad tą patį įtvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir NKPAĮ), pagal kurio 11 straipsnio 2 dalį, kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Atsiliepime nesutinka su pareiškėjais, kad nekilnojamosios vertybės plotas nuo 10,2871 ha buvo sumažintas iki 9,6018 ha. Paaiškina, kad nuspręsta mažinti teritoriją, išimant 4 sklypus, atsižvelgus į tai, jog toje vietoje nėra Prienų karinio miestelio vertingųjų savybių. Atsakovė nesutinka ir su kitais pareiškėjų teiginiais, kad Tarybos 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje buvo patikslinta vertybė „7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.) nesuprantama, kas ir kokiais kriterijais vertinant nustatė Nemuno kranto viršutinės terasos vietą. Atsakovė pažymi, kad kritiškai vertintina ir minimą sąvoką „atviras nuolydis“. Teigia, kad vertingoji savybė apibrėžta Tarybos 2017 m. gegužės 2 d. posėdyje, o 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje tik patikslinta jos formuluotė. Žemės ir jos paviršiaus elementai buvo nustatyti, remiantis vizualiniais tyrimais. Taip pat pažymi, jog ši vertingoji savybė apima visą komplekso teritoriją, jos dydis lygus teritorijos plotui ir atskirų elementų vietoms identifikuoti nurodytos pagrindinės horizonto kryptys - „PR dalimi“, „P dalyje“.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat paaiškinama, kad griova negali būti vertinama kaip saugoma vertybė. Atsakovės nuomone, „griova“ yra šalia gatvės, tai yra ne natūrali griova, o gatvės dalis, apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi („Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme“). Pastebi, jog natūrali griova teritorijos P dalyje nėra gatvės dalis. Kelio elementas: kelio griovys nėra Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingoji savybė. Taip pat paaiškina, kad skundžiamu Aktu, kultūros vertybės teritorijos ribos nėra išplėstos, atvirkščiai – jos sumažintos (plotas sumažintas nuo 10 2871 m2 iki 96018 m2). Pažymi, jog kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdis nustatytas 2017 m. gegužės 2 d. aktu Nr.: KPD-RM-2528, o skundžiamu Aktu buvo nustatytos želdynų vertingųjų savybių pobūdžiui reikšmingos vertingosios savybės – želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos. Atsiliepime pabrėžia, jog jos nebuvo nustatomos formaliai, šią vertingąją savybę pasiūlė želdynų specialistas, dr. A. S., kuris dalyvavo 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojame posėdyje ir turėjo galimybę įvertinti medžius vietoje. Atsiliepime atsakovė teigia, kad pareiškėjams nėra apribotos galimybės įgyvendinti nuosavybės teisę, jiems priklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad konkrečiam sklypui nustatytos specialiosios kultūros paveldo objekto teritorijos naudojimo sąlygos nesuvaržo žemės sklypo savininko teisių naudoti šią žemę ir kitiems įvairiems tikslams, tačiau žemės sklypo savininkai turi nesunaikinti, nepažeisti saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto.

3. Atsakovas KPD pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2022 m. kovo 22 d. lydraščiu Nr. (6.1.)2-175 gavęs Kultūros paveldo centro parengtą Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos akto projektą, jį perdavė svarstyti Tarybai 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje. Teigia, kad šiame posėdyje Taryba nutarė (protokolo Nr. VT-16) nepritarti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektui dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo bei nusprendė klausimą svarstyti pakartotinai, patikslinus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą pagal Kultūros paveldo departamento pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje pateiktas pastabas. Pažymi, kad patikslintas Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas pakartotinai svarstytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas Aktas. Teigia, kad atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkcijas, o pagal suformuotą vieningą teismų praktiką bei vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 8 dalimi, nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga, o nusprendus, jog apsauga netaikoma patikslina registre duomenis apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu sutinka.

Atsiliepime nurodo, kad Prienų rajono savivaldybė jau nuo 2010 metų ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl kritinės Prienų karinio miestelio pastatų būklės, informuodama, kad Prienų rajono savivaldybės administracija yra ne kartą įspėjusi pastatų savininkus dėl pastatų nepriežiūros, tačiau padėtis nesikeitė, o metai iš metų jų būklė tampa dar grėsmingesnė, nes teritorijos, priskirtos prie šių pastatų, yra neaptvertos, o pastatų laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės ir prašydama pervertinti Prienų karinio miestelio (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo registre data 2003-12-31, statusas – valstybės saugomas, kodas iki 2005-04-19 – (duomenys neskelbtini)), kurio teritorijos plotas – 69000 kv. m, o vizualinės apsaugos zona – 31900 kv. m , vertingąsias savybes, teritorijos ribas, vizualinės apsaugos zonos ribas, bei informuoti, ar į prašymą bus atsižvelgta ir per kiek laiko būtų pervertintos Prienų karinio miestelio vertingosios savybės, teritorijos ribos, vizualinės apsaugos zonos ribos, tuo pačiu siūlant bendradarbiauti pagal galimybes, suteikiant papildomų duomenų ar reikalingos vaizdinės ar kitos medžiagos tam, kad kuo skubiau būtų atliktos prieš tai rašte minėtos kultūros vertybės pervertinimo procedūros.

Pažymi, kad Prienų rajono savivaldybės meras 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (7.21E)R3-3732 ,,Dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“ kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos su prašymu dar kartą peržiūrėti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentaciją, panaikinti avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinti teritorijos ribas.

Minėtame rašte akcentuota, kad ,,Praplėtus Objekto teritorijos ribas, į ją taip pat pateko (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys 9 privačios nuosavybės teise valdomų kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai, kurie Prienų miesto bendrajame plane, patvirtintame Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T3-293 ,,Dėl pakoreguoto Prienų miesto bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), patenka į funkcinę zoną ,,Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona“ (GG.1), kurioje maksimalus leistinas užstatymo aukštų skaičius – 2, maksimalus leistinas užstatymo tankis – 35 %, maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas – 0,9. Be kita ko, Bendrasis planas yra suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu.“.

Prienų rajono savivaldybės meras 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (7.21E)R3-6276 ,,Dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“ vėl prašė Kultūros paveldo departamento peržiūrėti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso apskaitos dokumentaciją, panaikinti avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinti teritorijos ribas ir / ar pervertinti Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes. Minėtu raštu Prienų rajono savivaldybė taip pat prašė Kultūros paveldo departamento tarnybinės pagalbos, t. y. rasti sprendimą susidariusiai situacijai išspręsti, sumažinant Prienų karinio miestelio teritorijos ribas, išbraukiant iš jos teritoriją, į kurią patenka 9 privatūs kitos paskirties žemės sklypai (naudojimo būdai – vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams), arba nustatyti saugomos teritorijos funkcinį zonavimą su aiškiais ir konkrečiais statybų reglamentais arba siūlyti kitus situacijos sprendimo būdus, nes kategoriškas draudimas statyti privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pažeidžia privačių asmenų konstitucines teises į privačią nuosavybę bei jos valdymą ir disponavimą; ir kt.

Pažymi, kad Prienų miesto bendrasis planas (Prienų rajono savivaldybės teritorijos dalis) yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vykdant ūkinę veiklą planuojamose teritorijose (kuris yra suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu), t. y. ginčijamoje teritorijoje (saugomo objekto teritorijoje) numato galimybę vykdyti statybą, gavus pritarimus projektui, tačiau šio ginčo atveju, dėl skundžiamo akto dalyje numatytų ribojimų, kurie yra neapibrėžti, ir nepagrįsti jų būtinybė nėra pagrįsta jokia faktine informacija ir dokumentais, žemės sklypų savininkai negali naudoti žemės sklypų pagal paskirtį ir naudojimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje:

- pareiškėjų atstovė skundą ir jame išdėstytus argumentus pilnai palaikė;

Šalies argumentai

- KPD atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti;

Atsiliepimas

- Tarybos atstovai nesutiko su skundu ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus;

Šalies argumentai

- Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovai su skundu sutiko, prašė jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Tarybos Akto dalies, kuriuo buvo patikslinti Lietuvos kariuomenes V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupes Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenys Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, teritorijos (jas sumažinant) ir vizualinės apsaugos pozonio ribos, taip pat patikslinant kompleksines dalies – Valgyklos pastato (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad:

7.1. Pareiškėjai yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai.

7.2. Taryba 2017 m. gegužės 2 d. priėmė aktą Nr. KPD-RM-2528, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateko į kompleksinio objekto teritoriją.

7.3. Pareiškėjai minėtame žemės sklype norėjo statyti statinį – gyvenamąjį namą, todėl buvo rengiamas gyvenamojo namo projektas, tačiau žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Todėl architektas A. A. su 2021 m. gegužės 17 d. prašymu išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (laikinąjį reglamentą) Nr. D-060812 gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), turėjo kreiptis į Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinį skyrių.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 31 d. raštu Nr. (1.29-KE)2K-1784 neleido naujo pastato statybų. Šiame rašte Nr. (1.29-KE)2K-1784 nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Taip pat nurodoma, kad kultūros paveldo objekto vertingosios savybės buvo patikslintos Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. gegužės 2 d., aktu Nr. KPD-RM-2528.

7.4. Pareiškėjai nesutikdami su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus rašte Nr. (1.29-KE)2K-1784 įtvirtintu sprendimu, pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Pastarasis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. I3-154-414/2022, skundą tenkino, panaikino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (1.29-KE)2K-1784 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. gegužės 17 d. prašymą.

7.5. Prienų rajono savivaldybės meras 2021 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (7.21E)R3-6276,,Dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso“ (toliau – ir Raštas) prašė Kultūros paveldo departamento peržiūrėti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - iojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) apskaitos dokumentaciją, panaikinti avarinės būklės požymių turintiems pastatams teisinę apsaugą ir sumažinti teritorijos ribas ir / ar pervertinti Prienų karinio miestelio vertingąsias savybes; rasti sprendimą susidariusiai situacijai išspręsti: sumažinant Prienų karinio miestelio teritorijos ribas, išbraukiant iš jos teritoriją, į kurią patenka 9 privatūs kitos paskirties žemės sklypai (naudojimo būdai – vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams), arba nustatyti saugomos teritorijos funkcinį zonavimą su aiškiais ir konkrečiais statybų reglamentais arba siūlyti kitus situacijos sprendimo būdus, nes kategoriškas draudimas statyti privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pažeidžia privačių asmenų konstitucines teises į privačią nuosavybę bei jos valdymą ir disponavimą; ir pan.

7.6. Taryba, spręsdama dėl pateikto Prienų rajono savivaldybės Rašto, surengė Tarybos 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamąjį posėdį, kuris įformintas 2022 m. vasario 8 d. protokolu Nr. VT-5.

Minėtu protokolu buvo nutarta rengti nekilnojamojo kultūros vertinimo tarybos akto projektą sprendimui priimti dėl Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo pagal išvažiuojamame posėdyje vertinimo tarybos pateiktus siūlymus.

7.7. Taryba 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje svarstė Kultūros paveldo centro 2022 m. kovo 22 d. lydraščiu Nr. (6.1)2-175 pateiktą Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą. Taryba minėtame posėdyje išsakė pastabas akto projektui, nepritarė teiktiems siūlymams. Sprendė svarstyti pakartotinai, patikslinus nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą pagal 2022 m. gegužės 10 d. posėdyje pateiktas pastabas.

7.8. Patikslintas Prienų karinio miestelio (u. k. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas pakartotinai svarstytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje. Šiame posėdyje buvo priimtas Aktas ir nuspręsta patikslinti Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), duomenis Kultūros vertybių registre, patikslinant vertingąsias savybes, teritorijos (jas sumažinti) ir vizualinės apsaugos pozonio ribas, taip pat patikslinant kompleksinės dalies – Valgyklos pastato (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes.

8. Pareiškėjai, nesutikdami su priimto Akto dalimi dėl ribų nustatymo ir patikslintų vertybių – ,,7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, ir ,, 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.), - kreipėsi į teismą.

Pareiškėjai pažymi, kad nesutinka su Akto dalimi, kuria jiems priklausantis žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto – Lietuvos kariuomenės V - ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko antrojo bataliono ir III - ojo artilerijos pulko trečiosios grupės Prienų karinio miestelio pastatų komplekso (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją ir taikomi apribojimai pagal nustatytas vertybines savybes 7.1.3.4. žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P; ir 7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos.

Pareiškėjų vertinimu, Akto dalis yra neaiški, nekankama ir nemotyvuota, Prienų karinio miestelio ribos yra nepagrįstai išplėstos, o vertingosios kraštovaizdžio savybės nustatytos tik formaliai, nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis nuspręstas, kad yra keturios lapuočių medžių eilės, neparengta jokia medžių taksacija ir inventorizacija.

9. NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas: 1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; 2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; 3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą.

NKPAĮ 2 straipsnio 21 dalyje nekilnojamoji kultūros vertybė apibrėžiama kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. To paties straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad vertingoji savybė – tai kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia KPD ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. KPD vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami KPD ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, reikšmingumo lygmens nustatymą, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą, nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ar vietovių ribas ir teikiant juos įregistruoti į registrą bei tikslinant duomenis registre įrašytoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms (1 punktas).

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad objektų ar vietovių vertinimas tiesiogiai susijęs su laikmečio kultūriniu tapatumu – poreikiu išsaugoti kultūros paveldo objektą ar vietovę. Vertinimas atliekamas vadovaujantis ne vyraujančiais įsitikinimais, bet remiantis pagarba ir pakantumu kitoms kultūrinio tapatumo formoms. Pagal 6 punktą, vertinimo procesas susideda iš: amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymo, teritorijos apibrėžimo, reikšmingumo lygmens nustatymo. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad amžiaus cenzas yra: vertintiniems archeologinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – iki 1800 m.; vertintiniems povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 100 metų; vertintiniems etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 25 metai; vertintiniems mitologinio, architektūrinio, urbanistinio, želdynų, inžinerinio, memorialinio, dailės, kultūrinės raiškos vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13 punkte nustatyta, kad Tarybų nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio, želdynų (toliau – atitinkamos sritys), nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės kvalifikacinį atestatą ar atitinkamos srities mokslininkai, turintys atitinkamos srities daktaro laipsnį. Tarybų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus.

Nuostatų 33 punktas nustato, kad Tarybų sprendimai atliekant Nuostatų 5.1–5.5 papunkčiuose nurodytas funkcijas įforminami Tarybų aktais, išskyrus atvejus, kai Taryba priima sprendimą nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Šiuo atveju ir atliekant Nuostatų 5.6–5.8 papunkčiuose nurodytas funkcijas priimti sprendimai įforminami Tarybos protokolu.

11. NKPAĮ 8 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: nekilnojamojo daikto įrašymą į registrą, jo buvimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar jų apsaugos zonose, nekilnojamosios kultūros vertybės specialiųjų naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus.

12. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendimus dėl atitinkamo objekto vertingųjų savybių nustatymo, nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimo ir įrašymo į registrą priima Tarybos, kurios sudarytos iš atitinkamos srities specialistų, jų sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu, kuris viešai skelbiamas registre.

13. NKPAĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Remiantis šių tyrimų duomenimis, nustatomas kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumas, apibrėžiamos ar tikslinamos jų teritorijų ribos.

Duomenų, reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį reglamentuoja bei duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas (toliau – Duomenų apimties aprašas).

Šio Duomenų apimties aprašo 4 punkte nustatyta, kad duomenų apimtį apsprendžia jo priede nurodytoms vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių atskleidimui reikalingi duomenys, pagrindžiantys: sukūrimo, pastatymo, įrengimo, suformavimo laiką; pradinę paskirtį ir vėlesnį naudojimo būdą bei trukmę; autorystę, fundaciją; istorinę sudėties, apimties raidą; meninį stilių, kompoziciją; tipologinį, geografinį ir chronologinį paplitimą; medžiagos, konstrukcijos, atlikimo būdo autentiškumą; sąsajas su reikšmingais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais, asmenybėmis ir (ar) literatūros ar kitais meno kūriniais; reikšmingumą religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; sąsajas su tautosakoje minimais senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektais; reikšmingumą etninei kultūrai; gamtinės ir istorinės aplinkos dermę; individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų reikšmingumą; reikšmingumą kultūriniam kraštovaizdžiui; kultūros paveldo objekto kompleksiškumą pagal pradinę paskirtį ir (ar) vėlesnį naudojimo būdą, istorinę sudėties, apimties raidą (4.1–4.15 papunkčiai). Duomenys, nurodyti šio aprašo 4 punkte, pagrindžiami istoriniais ir (ar) fiziniais tyrimais (5 punktas). Tyrimai skirstomi pagal atliekamų darbų pobūdį ir metodų poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms (6 punktas).

Pagal Duomenų apimties aprašo 7.1 papunktį, tyrimas – fiksavimas – tai įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas. 7.2 papunktyje apibūdintas kitas tyrimas – istorinės-meninės raidos tyrimai – patikslinama, detalizuojama ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.

Duomenų apimties aprašo 10 punkte nustatyta, kad konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad Duomenų apimties aprašas reikalauja atlikti reikalingus ir pakankamus objekto kultūrinei vertei nustatyti tyrimus, tačiau nėra pagrindo šio teisės akto nuostatų aiškinti kaip įpareigojančių kiekvienu atveju atlikti visus jame įvardytus tyrimus. Teisė spręsti dėl reikalingų tyrimų rūšies ir apimties yra suteikta nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantiems ir vykdantiems subjektams (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1139/2007; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-1444/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011; ir kt.).

15. Iš skundžiamo Akto dalies, jo priedų bei 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio matyti, kad Tarybai teiktas Akto projektas parengtas remiantis vizualiniais tyrimais, fotofiksacija, ikonografine medžiaga, publikacijomis, valgyklos pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimu ir vadovaujantis Aprašo nustatytais vertinimais, t. y. amžiaus cenzo (7 punktas), autentiškumo požymių patikros (11 punktas), reikšmingumo nustatymo (12 punktas), teritorijos ribų apibrėžimo (17 punktas), reikšmingumo lygmens nustatymo (19 punktas).

16. Pareiškėjai skunde teismui akcentuoja, kad Aktas (jo dalis) yra neaiškus, nepakankamas ir nemotyvuotas.

17. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

18. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuo­jama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui (šiuo metu 10 straipsnio 5 daliai). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015). Tačiau bet kokiu atveju negali būti paneigiama viešojo administravimo institucijos pareiga pagrįsti asmenų atžvilgiu priimamus spren­dimus, t. y. nurodyti konkrečiu atveju pakankamus ir aiškius motyvus, lėmusius spren­dimo priėmimą (2012 m. kovo 5 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I662-5/2012, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, 21–30 p.).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir tai, kas išdėstyta, visų pirma, pažymi, kad skundžiamas Aktas atitinka jo patvirtintą formą, jis užpildytas pagal Akto formos pildymo aprašo reikalavimus, taip pat jį priimant buvo laikytasi kitų minėtų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

20. Aprašo 17 punktas nustato, kad objekto teritorijos ir vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais, atsižvelgiant į objekto užimamą plotą, objekto, jo teritorijos, vietovės nustatytas vertingas savybes ir jų naudojimui reikalingą plotą taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas pateikiamas Aprašo 1 priede.

21. Iš Akto turinio ir Akto priedų bei vykusių posėdžių matyti, kad nekilnojamosios vertybės plotas buvo sumažintas, nes buvo nustatyta, jog 4 sklypuose nėra Prienų karinio miestelio vertingųjų savybių. Teritorijos ribos buvo atitrauktos iki ŠV, PV šių sklypų kraštinių. 2022 m. gegužės 10 d. protokolas patvirtina, kad Tarybos nariai pasisakė, kodėl tikslinga mažinti teritoriją. Priešingai nei nurodo pareiškėjai, Aktu Prienų karinio miestelio teritorija buvo sumažinta ir jos ribos atitrauktos iki minėtų 4 sklypų kraštinių, todėl argumentai, kad neaiškios teritorijos ribos negali būti laikomi pagrįstais.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su Tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pareiškėjams priklausantis žemės sklypas į kompleksinio objekto teritoriją pateko ne Aktu, tačiau 2017 m., kuomet buvo priimtas 2017 m. gegužės 2 d. aktas Nr. KPD-RM-2528. Dar daugiau, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai žemės sklypą įsigijo 2021 m. sausio 14 d., todėl sprendžiama, jog pareiškėjams nustatytos aplinkybės turėjo būti žinomos.

22. Pareiškėjai kvestionuoja Aktu patikslintas vertybes, nustatytas „7.1.3.4. Žemės ir jos paviršiaus elementai – kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje (-; -; IKONOGR Nr. 2, 7-16, 18-28, 30; FF Nr. 1-26, 229-261, 263-274; 2017, 2022 m.)“, ir ,,7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos (-; -; TRP 53-56; IKONOGR Nr. 13; FF Nr. 231-235, 275-279; 2022 m.)“.

Taryba nurodo, kad vertybė „7.1.3.4 Žemės ir jos paviršiaus elementai“ buvo apibrėžta ne 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje, bet 2017 m. gegužės 2 d. posėdyje. Nagrinėjamu atveju, buvo tik patikslinta jos formuluotė. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka. Iš Akto turinio ir jo priedų matyti, kad žemės ir jos paviršiaus elementai buvo nustatyti vizualiniais tyrimais. 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojamame posėdyje lankėsi Tarybos nariai, atliko fotofiksacijas, duomenys buvo sugretinti ikonografiniais šaltiniais. Nurodoma, kad ši vertingoji savybė apima visą komplekso teritoriją, o jo dydis lygus teritorijos plotui (atskiri elementai identifikuoti PR dalimi, P dalyje). Iš 7.1.3.4. punkto matyti, kad jame nurodoma „kairiojo Nemuno kranto viršutinė terasa su neužstatyta, apželdinta terasos PR dalimi ir atviru nuolydžiu link Nemuno upės bei natūralia griova teritorijos P dalyje“. Pasisakant dėl „7.1.3.6. želdynai ir želdiniai – keturios lapuočių medžių eilės teritorijos PR dalyje, vyrauja beržai, liepos“ pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrįstai sprendžia, jog tokiam nustatymui turėjo būti atlikta medžių taksacija ir inventorizacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad Duomenų apimties aprašo 7.1 papunktis nustato, kad tyrimas – fiksavimas – tai įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Pareiškėjai neneigia, kad Tarybos nariai vietoje vykdė apžiūrą ir fiksavo nuotraukomis. Šią vertingąją savybę pasiūlė želdynų specialistas, kuris dalyvavo 2022 m. vasario 8 d. išvažiuojame posėdyje. Taigi, argumentai dėl minėtų platesnių tyrimų atmestini. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys (Duomenų apimties aprašo 10 punktas). Aktas patvirtina, kad nekilnojamoji kultūros vertybė yra įregistruota kaip kompleksinis objektas, kurį sudaro objektai registruojami savarankiškai, tačiau ji nėra įregistruota kaip kultūros paveldo vietovė, todėl pareiškėjų minimas Aprašo 2 priedas nėra aktualus.

23. Be to, LVAT yra konstatavęs, kad proceso šalies argumentai, siekiant teisme paneigti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo akte kompetentingų specialistų padarytas išvadas, turi būti grindžiami ne šalies paaiškinimais, bet kitais įrodymais, specialistų ar ekspertų išvadomis (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020). Taigi, pareiškėjams siekiant paneigti Tarybos, į kurios sudėtį įeina atitinkami specialistai, padarytas išvadas, jie iš esmės turėjo pateikti atitinkamas specialistų ar ekspertų išvadas. Tačiau pareiškėjai to nepadarė, t. y. į bylą nėra pateikę atitinkamų įrodymų, taip pat pareiškėjai neprašė byloje skirti ekspertizės ir pan. Pabrėžtina, kad pareiškėjų į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai negali paneigti atitinkamų specialistų padarytų išvadų.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Akto dalis, priešingai negu teigia pareiškėjai, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ji yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

25. Pareiškėjai skunde teismui teigia, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjams priklausantis žemės sklypas, yra apleista, neprižiūrėta ir nepritaikyta gyventojų poreikiams; dėl Akte nustatytų ribojimų negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, šie argumentai ir aplinkybės apskritai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo Akto dalį.

Pirma, LVAT yra nurodęs, kad kultūros paveldo objektas, atitinkantis teisės aktų kriterijus, gali būti pripažintas nekilnojamąją kultūros vertybe neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas priklauso; tokiam objektui gali atsirasti teisėti suvaržymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2346/2011; ir kt.). Antra, NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo. Trečia, kaip minėta, pareiškėjų sklypas į kompleksinio objekto teritoriją pateko 2017 m., kuomet buvo priimtas 2017 m. gegužės 2 d. aktas Nr. KPD-RM-2528, o pareiškėjai žemės sklypą įsigijo 2021 m. sausio 14 d., todėl sprendžiama, jog pareiškėjams nustatytos aplinkybės turėjo būti žinomos.

27. Tiek pareiškėjai, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjų sklype statyba pagal Prienų miesto bendrąjį planą yra galima; tad šiuo atveju yra nesuderinamumas tarp institucijų sprendimų.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Aktu nėra sprendžiama dėl galimybės pareiškėjų sklype vykdyti statybą. Iš teisinio reglamentavimo išplaukia būtinybė nesunaikinti, nepažeisti saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto. Taryba gali pasisakyti tik dėl vertingųjų savybių, tačiau dėl statybos galimumo / negalimumo nesprendžia. Tad jokio nesuderinamumo nėra.

LVAT 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-1004-492/2017, pažymėta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos turi teisę tikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų ribas, galiojant teritorijų planavimo dokumentui, tačiau nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai savaime nekeičia galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kurie gali būti keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Vertinimo tarybos aktas nėra teritorijų planavimo dokumentas. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų aktai pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas ir yra vienkartiniai teisės taikymo aktai.

Taigi, akivaizdu, kad net ir galiojant teritorijų planavimo dokumentui – nagrinėjamu atveju Prienų miesto bendrajam planui, kuriame pareiškėjų sklype yra galimos statybos, tai nedaro jokios įtakos Tarybos priimtam Aktui, kitaip tariant, tai nebuvo kliūtis priimti skundžiamą Aktą. Šiuo atveju, minėta, nėra jokio nesuderinamumo.

29. LVAT yra nurodęs, kad NKPAĮ 2 straipsnio 21 dalis nekilnojamąją kultūros vertybę apibrėžia kaip kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visumą, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Viešasis interesas reikalauja, kad nepriklausomai nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pobūdžio, būtų užtikrinta nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsauga, jo reikšmingumą lemiančių savybių išsaugojimas ateities kartoms, tuo pačiu ir jo prieinamumas visuomenei, tai reiškia, pasiekti NKPAĮ tikslai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-655-492/2020).

Taigi, dar kartą akcentuotina, kad joks planavimo dokumentas (šiuo atveju miesto bendrasis planas) negali būti nei faktine, nei teisine kliūtimi nustatyti ir tikslinti saugomų vertingų objektų ribas, nes tai reikalinga įstatyme keliamiems tikslams įgyvendinti, atitinka viešąjį interesą, gi itin formalių ribojimų nustatymas a priori neatitiktų įstatymo tikslų, nes galėtų labai apsunkinti jų realizavimą ar juos apskritai paneigtų (kai dėl ribojimų apskritai neliktų galimybės užtikrinti nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugą).

30. Teisėjų kolegija, priešingai negu teigia pareiškėjai, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Akto dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo. Kadangi pagrindinis reikalavimas dėl Akto dalies panaikinimo yra netenkinamas, tad negali būti patenkintas ir pareiškėjų išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

33. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas yra atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, todėl pareiškėjai neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. S. ir G. S. skundą dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė