Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-11 · Civilinė byla Nr. e2-2808-868/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-11
Bylos Nr.
e2-2808-868/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40369-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo
A. Z.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2-2808-868/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40369-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16., 3.2.6.1., (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant K. J.,dalyvaujant ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovei Rasai Jakučionytei,atsakovo ERGO Insurance SE atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Z. (A. Z.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE 2 439,02 Eur žalos dėl nukentėjusiojo M. T. gydymo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VPS Kelių policijos poskyris atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 57-1-02052-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d., dėl apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti: įtariamasis A. Z. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, transporto priemonei (valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurią valdant sukeltas eismo įvykis, galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta su draudiko Ergo Insurance SE Lietuvos filialu (atsakovu). Draudimo liudijimo (sutarties) Nr. ACA6689414.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-84-927/2016, 2016-06-02 priėmė nuosprendį, kuriuo konstatavo, kad 2014-12-07 A. Z., apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to žuvo M. T., ir A. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d.

Nuteistojo nusikalstamais veiksmais sužalotas M. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nukentėjusysis nuo 2014-12-07 iki 2015-03-09 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir nuo 2015-03-09 iki 2015-03-11 Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 5 420,05 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016-07-18 gavo atsakovo 2016-07-12 „Pranešimą apie draudimo išmoką“, kuriuo atsakovas informavo, kad priėmė sprendimą žalos atlyginimą už M. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumažinti 50 %, t. y. vietoj Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2015-09-22 Pretenzijoje Nr. 5960 nurodytų 5 420,05 Eur atlyginti 2 710,03 Eur.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa, įvertinusi Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-927/2016 2016-06-02 priimtą nuosprendį, atsižvelgusi į bylose dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo suformuotą teismų praktiką ir nesutikdama su draudimo bendrovės kompensuojama suma, 2016-07-25 atsakovu išsiuntė raštą „Dėl draudimo išmokos“ Nr. 3S-8138, kuriuo nurodė, kad už nukentėjusiajam M. T. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas žalos atlyginimas galėtų būti pagrįstai mažinamas 5 %, todėl paragino atsakovą per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos atlyginti likusią PSDF biudžetui padarytą žalą – 2 439,02 Eur (5 420,05 Eur x 95 % – 2 710,03 Eur = 2 439,02 Eur).

Atsakovas 2016-09-19 raštu „Informacinis pranešimas žalos atlyginimo byloje Nr. 2633853-2850_1-001“ (Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje gautas 2016-09-23) pranešė, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas neturi pagrindo keisti 2016-07-12 sprendimo, ir likusios 2 710,03 Eur žalos PSDF biudžetui neatlygino.

Kadangi atsakovas atlygino 50 % PSDF biudžetui padarytos žalos, t. y. 2 710,03 Eur, 5 % sumažintos PSDF biudžetui žalos neatlyginta dalis sudaro 2 439,02 Eur (5 420,05 Eur x 95 % – 2 710,03 Eur = 2 439,02).

Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa teikia ieškinį dėl 2 439,02 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 84-927/2016 nustatyta, kad nukentėjusysis M. T.: 1) važiavo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku; 2) važiavo dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų; 3 ) nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės; 4) važiavo be dviratininko šalmo. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad tokiais veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 56 ir 57 punkto reikalavimus, kurie numato, kad: „[...] Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą"; „Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. [...]"

2016 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje taip pat konstatuota, kad minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai neabejotinai turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui ir tai patvirtina specialisto išvada dėl transporto priemonių susidūrimo eigos, kurioje nurodyta, kad dviračio vairuotojo M. T. veiksmai, o būtent, kad jis tamsiu paros metu važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, važiuodamas dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, sudarė kliūtį jam iš paskos artėjusio automobilio Opel Vectra vairuotojui A. Z., kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Be to, kaip nurodyta 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje, M. T. įvykio metu buvo neblaivus (1,83 promilės girtumas). Ši aplinkybė liudija, kad M. T. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą („Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. [...]").

Teismų praktikoje nukentėjusio asmens neatsargumas pripažįstamas dideliu ir leidžiančiu konstatuoti dalį nukentėjusiojo kaltės dėl įvykio tokiais atvejais, kai nukentėjusio asmens veiksmai turi didelę reikšmę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti, neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų. Nukentėjusiojo asmens kaltė kaip didelis neatsargumas pasireiškia tokiais jo veiksmais, kurie rodo, kad nukentėjusysis ignoruoja pakankamai aiškius saugumo reikalavimus, kurie jam turi būti žinomi. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas išvadai, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus.

Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes matyti, kad nukentėjusiojo M. T. elgesys turėjo didelę reikšmę eismo įvykiui kilti, nes jeigu jis būtų paisęs Kelių eismo taisyklių draudimų vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam arba važiuoti keliu, kai yra įrengtas dviračių takas, eismo įvykis iš viso nebūtų įvykęs. Tokiu būdu M. T. automobilio vairuotojui kelyje nebūtų sudaręs kliūties. Antra vertus, važiuodamas dviračiu be šviečiančių žibintų priekyje ir gale, taip pat nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, M. T. esmingai apsukino galimybę jį pastebėti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodyta 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, esant rūkui ir šlapiai kelio dangai. Trečia vertus, jeigu M. T. būtų vykdęs Kelių eismo taisyklių rekomendaciją važiuoti su dviratininko šalmu, jis galėjo nepatirti galvos sužalojimų ar patirti mažiau sunkius.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. Z. 2014 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val. Vilniaus r., kelio Vilnius – Polockas 26 km 200 m, vairuodamas automobilį „Opel Vectra-B-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 127, 129 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,63 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas 70-80 km/h greičiu, viršijo eismo įvykio vietos kelio atkarpoje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko laiku nepastebėjo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, jo kryptimi važiuojančio dviratininko M. T. ir jį partrenkė. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo dviračiu važiavęs M. T., kuris dėl daugybinių kūno sužalojimų, pasireiškusių galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, vidaus organų plyšimais, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų pabrinkimu, 2015-03-11 ligoninėje mirė. 2016-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-84-927/2016 A. Z. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje ( el. b. 1 t., b. l. 8 – 19). Nuosprendyje konstatuota, kad žuvusysis M. T. važiavo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės. Tuo jis pažeidė KET (akto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 56 ir 57 punkto reikalavimus, kurie numato, kad <<dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą>>; <<važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį>>. Šių reikalavimų pažeidimai neabejotinai turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui ir tai patvirtina specialisto išvada dėl transporto priemonių susidūrimo eigos, kurioje konstatuota, kad dviračio vairuotojo M. T. veiksmai, o būtent, kad jis tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, važiuodamas dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, sudarė kliūtį jam iš paskos artėjusio automobilio „Opel Vectra" vairuotojui A. Z., kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. 2016-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad įvertinus kaltinamojo A. Z. padarytus šiurkščius KET pažeidimus (14, 127 ir 129 p.), žuvusiojo M. T. padaryti KET pažeidimai negali būti laikomi pagrindine ir būtinąja sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nukentėjusysis M. T. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose. Nuo 2014-12-07 iki 2015-03-09 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir nuo 2015-03-09 iki 2015-03-11 Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 5 420,05 Eur . Transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią valdant sukeltas eismo įvykis, galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta su atsakovu Ergo Insurance . Draudiko liudijimas (sutarties) Nr. ACA 6689414.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 4 str. 1 d. 2 ir 3 p., 31 str.1 p., 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

2015-04-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodytos tikėtinos transporto priemonių padėtys pirminio kontakto metu, iš kurių matyti, kad dviratininkas važiavo ne kelkraščiu, o dešinės eismo juostos viduriu (el. b. 1 t., b.l. 104). Be to, jis važiavo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės. Taip pat nepaisė rekomendacijų užsidėti ir užsisegti dviratininko šalmą. Be to, buvo neblaivus (1,83 prom.), kas neabėjotinai įtakojo jo elgėsi, t.y. jis negalėjo įvertinti adekvačiai gresiančio pavojaus. Tokius nukentėjusiojo asmens veiksmus teismas vertina kaip didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti ir jai padidėti (Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis).

Tarp šalių nėra ginčo, jog dėl A. Z. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis M. T. patyrė sužalojimus dėl ko buvo gydomas sveikatos gydymo įstaigose. Taip pat nėra ginčo, kad tarp trečiojo asmens A. Z. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tarp šalių yra ginčas dėl priteistinos žalos dydžio.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 95 procentus suteiktų gydymo paslaugų kainos. Atsakovas gi sutinka ir jau sumokėjo ieškovui 50 procentų gydymo paslaugų kainos.

Teismas įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 70 procentus suteiktų gydymo paslaugų kainos.

Tokią išvadą teismas padaro atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes:

Įsiteisėjusiu 2016-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, kad įvertinus kaltinamojo A. Z. padarytus šiurkščius KET pažeidimus (14, 127 ir 129 p.), žuvusiojo M. T. padaryti KET pažeidimai negali būti laikomi pagrindine ir būtinąja sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nors Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu ir trečiojo asmens A. Z., ir nukentėjusiojo M. T. veiksmai buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (el. b. 1 t., b.l. 101-107).

Taip pat teismas pažymi, kad kuomet eismo įvykyje dalyvavo ir dviratininkas, ir automobilio vairuotojas, tai atitinkamai didesnio pavojaus šaltiniu šiuo atveju buvo automobilis, todėl automobilio vairuotojui kyla pareiga sumokėti didesnę dalį ieškovo patirtų gydymo išlaidų, kurias teismas įvertina 70 proc. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 1084,01 Eur žalos dėl nukentėjusiojo M. T. gydymo išlaidų ( 5420,05 x 70 proc : 100 proc.= 3794,03 ; 3794,04 – 2710,03 = 1084,01) (Civilio proceso kodekso 178 strapsnis).

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovei CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimo daliai priteisiama atsakovui 336,14 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (55,56 proc.) (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 24,00 Eur (1084,01 Eur x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 2,90 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 1 084,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo valstybės naudai 24,00 Eur žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 336,14 Eur bylinėjimasi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska