Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z. (A. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis 2014 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val. Vilniaus r., kelio Vilnius – Polockas 26 km 200 m, vairuodamas automobilį „O. V.-B-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 127, 129 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,63 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas 70-80 km/h greičiu, viršijo eismo įvykio vietos kelio atkarpoje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko laiku nepastebėjo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, jo kryptimi važiuojančio dviratininko M. T. ir jį partrenkė. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo dviračiu važiavęs M. T., kuris dėl daugybinių kūno sužalojimų, pasireiškusių galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, vidaus organų plyšimais, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų pabrinkimu, 2015-03-11 ligoninėje mirė.

A. Z. kaltu, padaręs šią nusikalstamą veiką, prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b. l. 161, 165) ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną grįžo namo, išgėrė alaus ir tada paskambino žmona bei paprašė, kad ją pasiimtų iš darbo ir parvežtų namo. Važiavo iki 80 km/h, nors ten gyvenvietė ir joje yra leistinas greitis 50 km/h. Galimai paskubėjo, o prieš jį važiavęs vilkikas jį apakino. Tolėliau šone matė, kad yra žiburėliai, t. y. kažkas važiavo, tačiau dviratininkas labai staigiai iššoko ir jis, nespėjęs sustabdyti, jį partrenkė. Dviratininką pastebėjo tik tada, kai iki jo buvo likę 50 m. Išsigando, nežinojo, ką daryti ir, nespėjęs sustabdyti, partrenkė dviratininką. Apakintas net nesuprato, kad priekyje važiuoja dviratininkas. Pavažiavęs 100 m. sustojo, nuėjo pasižiūrėti, pamatė, kad guli partrenktas žmogus. Apdengė jį plėvele, kad nesušaltų. Vėliau atėjo apsiverkusi žmona. Oro sąlygos nebuvo geros: asfaltas šlapias, rūkas. Jeigu būtų blaivas ir važiuotų lėčiau, tikrai pastebėtų dviratininką. Buvo nuvažiavęs pas nukentėjusiąją I. T., siūlė pagalbą ir pinigų. Su ieškiniu sutinka, dėl neturtinė žalos sudarė sutartį su I. T., susitarė, kad jis atlygins 5000 Eur neturtinės žalos ir 1080 Eur už advokato pagalbą, kuriuos mokės kas mėnesį (t. 2, b. l. 35-36).

Byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini) str. sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios I. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 103) ir teisme, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas jos sūnus, kuris nuo padarytų jam sužalojimų 2015-03-11 ligoninėje mirė. Dėl to ji patyrė turtinę ir neturinę žalą. Sūnus ligoninėje iki mirties išbuvo tris mėnesius. Ji kiekvieną dieną važinėjo pas jį. Pati gyvena Vilniaus rajone Slabados k., o sūnus gulėjo Lazdynų ligoninėje, transporto išlaidos - 217,88 Eur. Pirkiniams, susijusiems su sūnaus slaugymu išleido 90,77 Eur. Laidojimo, kapo sutvarkymo ir paminklo išlaidos sudaro: laidojimo reikmenys, karstas – 816,70 Eur; gedulingi pietūs – 105,08 Eur; kunigo paslaugos – 110 Eur; duobės paruošimas – 160 Eur; žvakės – 15 Eur; kapo sutvarkymas -645 Eur. Taip pat po eismo įvykio neatstatomai sugadintas dviratis – 72,40 Eur, žibintuvas – 4,34 Eur. Laidojimo pašalpa jai buvo sumokėta – 304 eur dydžio. Viso turtinę žalą sudaro 2237,17 Eur. Neturtinę žalą įvertino 10000 Eur. Mano, kad tai pagrįsta suma, nes neteko sūnaus, kuris gyveno su ja ir jai labai padėjo. Netektį ji labai skaudžiai pergyveno, teko gerti raminamuosius. Iki šiol jaučia didelį dvasinį skausmą dėl netekties (t. 2 b. l. 47);

Kelių transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes.

Todėl pripažintina, kad veikdamas nusikalstamai nerūpestingai kaltinamasis dėl neatsargumo (BK 16 str. 3 d.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė sąlyga) eismo įvykiui kilti arba dėsninga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė, lemiama) jo priežastis, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas tokiu nelaikomas. Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize, ypač tais atvejais, kai nuo priežastinio ryšio nustatymo priklauso, kuris eismo dalyvis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Byloje nustatyta, kad žuvusysis M. T. važiavo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės. Tuo jis pažeidė KET (akto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) 56 ir 57 punkto reikalavimus, kurie numato, kad <<dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą>>; <<važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį>>. Šių reikalavimų pažeidimai neabejotinai turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui ir tai patvirtina specialisto išvada dėl transporto priemonių susidūrimo eigos, kurioje konstatuota, kad dviračio vairuotojo M. T. veiksmai, o būtent, kad jis tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, važiuodamas dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, sudarė kliūtį jam iš paskos artėjusio automobilio „O. V." vairuotojui A. Z., kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Tačiau teismas sprendžia, kad įvertinus kaltinamojo A. Z. padarytus šiurkščius KET pažeidimus (14, 127 ir 129 p.), žuvusiojo M. T. padaryti KET pažeidimai negali būti laikomi pagrindine ir būtinąja sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Kaltinamasis A. Z. padarė itin grubius KET pažeidimus, numatytus 14, 127 ir 129 punkte, t. y. vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,63 promilių neblaivumo laipsnis, jau praėjus trims valandoms po eismo įvyko), žymiai viršijo gyvenvietėje nustatytą 50 km/val. važiavimo greitį ir važiavo apie 70-80 km/val. greičiu, kas šiuo atveju neabejotinai buvo pagrindinė ir būtinoji eismo įvykio kilimo priežastis. Nors žuvusysis M. T. taip pat buvo vidutinio girtumo (1,83 promilės) būklės, visgi tai negalima laikyti vienintele objektyvia priežastimi, dėl kurios kaltinamasis negalėjo laiku sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo su žuvusiuoju ar kad jo girtumas galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui.

Pažymėtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo tamsiu paros metu, kelio aplinka buvo tamsi, kas sąlygojo mažesnį matomumą dėl aplinkos kontrasto nebuvimo, vairavo neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesulėtino vairuojamos transporto priemonės ir iškilus grėsmei eismo saugumui dėl atsiradusios kliūties – važiuojamąja dalimi važiavusio M. T., šį partrenkė.

Atsižvelgiant į tai, kad vien automobilio artimosios šviesos apšviečia apie 40-50 metrų atstumą, o žuvusysis M. T. buvo partrenktas, atsitrenkus automobiliui tiesiai į galinį ratą, ir nesant stabdymo pėdsakų iki pirmo užfiksuoto pėdsako – megztos žuvusiojo kepurės, pradžioje, kas leidžia manyti, jog nukentėjusiojo jis nepastebėjo net prieš pat susidūrimą su juo, taigi darytina išvada, kad būtent nuteistojo A. Z. girtumas ir didelis jo važiavimo greitis sukliudė jam išvengti susidūrimo su žuvusiuoju. Su šia išvada sutiko ir pats A. Z., teismo posėdžio metu nurodęs, jog net nepastebėjo, iš kur iššoko dviratininkas, nes jį pamatė per arti, nors teigė, kad važiuodamas rūke lyg ir pastebėjo žiburėlius, ir kad nebūtų įvykęs įvykis, jei jis būtų blaivus. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog A. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuomet asmeniui esant neblaiviam, tamsiu paros metu ir esant rūkui, gyvenvietėje tyčia žymiai viršijamas greitis, laikytini šiurkščiais ir piktybiniais, šiuos pažeidimus jis padarė ne dėl neatsargumo, o tyčiniais veiksmais pažeidinėdamas teisės aktais nustatytas privalomas elgesio normas. A. Z. nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Nors žuvusiojo M. T. veiksmai 2015-04-14 Specialisto išvadoje Nr. 11-3032 (14) įvardinti kaip nepriimtini ir kaip sąlygoję eismo įvykio kilimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal LR BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taip pat vertina įrodymus ne atskirai po vieną, o jų visumą. Nagrinėjamuoju atveju minėta specialisto išvada, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paties kaltinamojo paaiškinimus, liudytojų parodymus, taip pat ir specialisto išvadoje nurodomus motyvus, tyrimo metu nustatytus duomenis, nesudaro neabejotino pagrindo manyti, kad žuvusiojo M. T. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Specialisto išvadoje pažymima, kad žuvusysis M. T. tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, važiuodamas dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančių žibintų bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, sudarė kliūtį jam iš paskos artėjusio automobilio „O. V." vairuotojui A. Z.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. T. važiavo transporto priemonių važiavimo kryptimi, o kaltinamasis, nors ir paminėjęs, kad matė rūke žiburėlius, neįsitikino, kad tokiu dideliu greičiu važiuoti yra saugu, nesulėtino jo ir atsitrenkė į pastarąjį, net nebandęs stabdyti ar kaip nors kitu būdu stengdamasis išvengti susidūrimo. Kaltinamasis teigė, kad jis net nepastebėjo, iš kur dviratininkas iššoko prieš jo automobilį, kad tai įvyko staiga, bei kad jį apakino priešpriešiais važiavusio vilkiko šviesos. Tačiau pastarosios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš liudytojų, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai, kuomet jis, būdamas neblaivus, važiuodamas tamsiu paros metu, esant rūkui ir visgi pastebėjęs žiburėlius priekyje, nesulėtino važiavimo greičio, kuris, kaip jis pats teigia, buvo ne mažesnis nei 70-80 km/val. gyvenvietėje, elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai. Teismui nekyla abejonių, jog A. Z. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, dėl ko ir įvyko nagrinėjamas eismo įvykis.

Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams (pvz., Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Nustatytų aplinkybių visuma niekaip nesukuria prielaidos teigti, jog būtent M. T. padaryti KET pažeidimai yra esminiai kilusių padarinių atžvilgiu, kadangi kaltinamajam automobilį vairavus blaiviam (kuomet jo reakcija dėl alkoholio poveikio būtų nesumažėjusi) su įjungtomis automobilio šviesomis, atsižvelgus į važiavimo sąlygas (tamsus paros metas, rūkas, slidi danga), laiką ir vietą (ne labai vėlus vakaras, gyvenvietė, todėl tikėtina, kad kelyje gali būti ir kitų eismo dalyvių) ir važiavus tokiu greičiu, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, šis eismo įvykis nebūtų kilęs, taigi nėra pagrindo abejoti, jog A. Z. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir lemiama priežastis šiam eismo įvykiui kilti.

Byloje neginčytinai nustačius, kad A. Z. 2014 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val. Vilniaus r., kelio Vilnius – Polockas 26 km 200 m, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „O. V.-B-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas 70-80 km/h greičiu, viršijo eismo įvykio vietos kelio atkarpoje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko laiku nepastebėjo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, jo kryptimi važiuojančio dviratininko M. T., kurį partrenkė ir kuris dėl daugybinių kūno sužalojimų, pasireiškusių galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, daugybiniais skeleto kaulų lūžiais, vidaus organų plyšimais, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų pabrinkimu, 2015-03-11 ligoninėje mirė, pagristai konstatuotina, kad jo veika pagal BK 281 str. 6 d. yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo sukeltas pasekmes (žuvo vienas žmogus), į kaltinamojo asmenybę, kuris padėjo žuvusiajam M. T. iš karto po eismo įvykio, dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su I. T. pasirašė žalos atlyginimo sutartį, dalį (1000Eur) neturtinės žalos atlygino, kad pastaroji nurodė nereikalaujanti realios laisvės atėmimo bausmės, administracine tvarka baustas ir nors nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, pažyma apie baustumą patvirtina, kad praeityje yra baustas ne kartą už KET pažeidimus, tame tarpe - ir už vairavimą esant neblaiviu, kas ji charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, neteistas, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55 str., 61 str. 4 d., jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta, tačiau mažesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė. Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymas atidėtinas ilgesniam nei vidutiniam laikui. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus ir praeityje buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, todėl kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam laikui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str.). vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Eismo įvykyje žuvo M. T.. Jo motina, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. T., dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Su kaltinamuoju I. T. pasirašė sutartį, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti 5000 Eur neturtinės žalos ir 1080 Eur proceso išlaidų. Taip pat nukentėjusioji I. T. prašė likusią jos prašomos priteisti neturtinės žalos dalį – 5000 Eur, ir 2237,17 Eur turtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės ,,Ergo Lietuva“. Kaltinamajam jokių pretenzijų nurodė neturinti.

Kaltinamasis pripažino ieškinį visiškai ir sutiko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Draudimo bendrovės atstovas su ieškiniu dėl turinės žalos sutiko dalinai ir prašė iš šios sumos atimti laidojimo pašalpą, sumokėtą valstybės, dviračio vertę ir dalį išlaidų už transportą, kurios nepagrįstos kvitais.

Nukentėjusioji pagrįsti turtinę žalą pateikė PVM sąskaitas faktūras, kvitus, užsakymo lapą (t. 1 b. l. 109-127, t. 2 b. l. 17), kurie patvirtina, kad išlaidos transportui sudarė 123,74 Eur, išlaidos gėrimams ir higienos prekėms – 90,77 Eur, laidojimo paslaugos – 816,70 Eur, gedulingi pietūs – 105,08 eur, kunigo paslaugos – 110 Eur, duobės paruošimas – 160 Eur, žvakės – 15 Eur, paminklas 645 Rur. Byloje pateikti DB ,,E. I. SE Lietuvos filialo“ pranešimas apie draudimo išmoką ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad draudimo bendrovė išmokėjo I. T. 1547,78 Eur draudimo išmoką, tokiu būdu liko neatlygintos transporto išlaidos – 217,88 Eur, iš kurių tik 123,74 Eur patvirtintos rašytiniais įrodymais, išlaidos gėrimams ir higienos prekėms – 90,77 Eur, bei žala už sugadintą dviratį – 72,40 Eur ir žibintą – 4,34 Eur.

Kaip jau buvo minėta, draudimo bendrovės atstovas prašė mažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgus ir į žuvusiojo kaltę eismo įvykio metu, o neturtinę žalą prašė priteisti įstatyme numatytos draudimo sumos dėl neturtinės žalos ribose.

6.282 str. 1 d. numato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (6.282 str. 2 d.).

Svarstydamas šį klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad žuvusiojo M. T. veiksmai vertintini kaip neatsargūs, į tai, kad jis važiavo tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi, o ne eismo įvykio vietos atkarpoje įrengtu dviračių taku, dviračiu, kurio priekyje ir gale nebuvo šviečiančio žibinto, bei nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės ir tuo pažeidė KET 56, 57 p. (punktų reikalavimai išvardinti tekste, aptariant bylos faktines aplinkybes) reikalavimus, kas rodo, kad paties M. T. didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, todėl turtinės žalos atlyginimas mažintinas CK 6.282 str. 1 d. pagrindu, o atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuotina, kad nukentėjusiajai I. T. yra pakankamas draudimo bendrovės išmokėtas turtinės žalos atlyginimas, todėl jos ieškinys dalyje dėl išlaidų, kurios nelaikytinos laidojimo išlaidomis (217,88 Eur transporto, 90,77 Eur higienos prekių ir gėrimų išlaidų , 72,40 Eur sugadinto dviračio ir 4,34 Eur sugadinto žibinto), atmestinas. Kitoje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo procesas dėl ieškinio nutrauktinas, nes šią sumą draudimo kompanija atlygino (atėmus išmokėtą 304 Eur laidojimo pašalpą) ((duomenys neskelbtini) str.), o dėl kitos dalies yra su kaltinamuoju pasirašyta sutartis.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į eismo įvykio pasekmes, patirtą nukentėjusiųjų - žuvusiojo artimųjų: motinos, tėvo ir brolio dvasinį sukrėtimą ir skausmą, išgyvenimus, kiekvieno jų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei sužlugusias svajones, jiems padarytos ir atlygintos turtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir jau atlygintos neturtinės žalos dalį, žalos padarymo ir kitas turinčias reikšmės jos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismų praktiką, bei laikantis protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko bei civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinio suma dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintina ne per didele. Atsižvelgus į tai, kad dėl 5000 Eur neturtinės žalos kaltinamojo su nukentėjusiąja I. T. yra pasirašytas susitarimas, likusios neturtinės žalos dalis – 5000 Eur, priteistina iš draudimo bendrovės ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo.

Daiktinis įrodymas - vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimą, o dviratis DH5 Climber, kuris sugadintas, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintinas.

Pateikti kvitai (t. 2 b. l. 44, 45, 69) patvirtina, kad nukentėjusioji I. T. advokatės pagalbai išleido 1080 Eur, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau dėl jų priteisimo nepasisakytina, nes šis klausimas išspręstas, sudarius 2016-04-25 nukentėjusiajai I. T. ir kaltinamajam žalos atlyginimo susitarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 291 str., 303 str. 2 d.,

nusprendė:

A. Z. (A. Z.), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos (Vilniaus rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. skirti A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Patvirtinti nukentėjusiosios I. T. ir kaltinamojo A. Z. 2016-04-25 susitarimą, pagal kurį A. Z. įsipareigojo atlyginti 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos ir 1080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) Eur nukentėjusiųjų turėtas advokato atstovavimo išlaidas, ir kuriuos įsipareigojo mokėti šia tvarka: 500 Eur - pasirašant sutartį, o likusią sumą po 500 Eur kas mėnesį, pradedant nuo 2016 metų gegužės, pervedant į I. T. sąskaitą, kuri nurodyta susitarime.

Nukentėjusiosios I. T. ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš ,,E. I. SE“ Lietuvos filialo 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Dalyje, kurioje ieškinys atlygintas (dėl 1547,78 Eur draudimo išmokos ir 304 laidojimo pašalpos) ir dėl kurios pasirašyta sutartis su kaltinamuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo (5000 Eur), procesą nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą - vairuotojo pažymėjimą Nr. R0367997, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti institucijai, vykdančiai specialiosios teisės atėmimą, o dviratį DH5 Climber, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.