Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-326-377/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-02
Bylos Nr.
2-326-377/2018
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02318-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas
R. U.
Atsakovas
I. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-326-377/2018Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02318-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 2 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,sekretoriaujant Militai Balandienei,dalyvaujant ieškovui R. U.,atsakovei I. U., jos atstovui advokatui I. B.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei I. U., išvadą teikianti institucija - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl 2017 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 dėl vaiko materialinio išlaikymo dydžio, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2017 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-799/201 M. U. priteistą 100 Eur materialinį išlaikymą sumažinti per pusę ir skirti 50 Eur materialinį išlaikymą.

I. R. U teisme ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakove santuoka nutraukta 2017 m. spalio 3 d. Sprendimu buvo nuspręsta, kad neveiksnaus sūnaus M. U. išlaikymui mokės po 100 Eur materialinį išlaikymą. Šiuo metu pasikeitė jo šeimos situacija, pablogėjo sveikata, jis dirba pagal verslo liudijimą ir pablogėjus sveikatai sumažėjo darbų. Jis nuo 9 metų neturi vienos akies, todėl jam sunku susirasti gerai apmokamą darbą. Nurodo, kad nutraukiant santuoką sveikata taip pat buvo prasta, tai yra, tokia pat. Santuoka buvo nutraukta labai greitai, spontaniškai, jis nespėjo gerai apgalvoti. Be to, jis išlaiko pilnametę dukrą, kuri mokosi dieniniame skyriuje. Šiuo metu jis pagal teismo sprendimą turi buvusiai sutuoktiniai sumokėti 51000 Eur kompensaciją. Skolinosi pinigų, kad sumokėti bent dalį, tai yra, 31000 Eur. Žino, kad sūnus neįgalus, turi sunkią negalią, tačiau jam mokama 504 Eur pašalpa, sūnus pats vaikšto, sėdi prie kompiuterio, valgo. Atsakovė ir prieš santuokos nutraukimą niekur nedirbo, jis išlaikė visą šeimą, sūnus vis būna vienas namuose, nes atsakovė išeina į renginius. Vaikas ir iki santuokos nutraukimo buvo vežamas į darželį nuo 8 val. iki 17 val. Jo metinės pajamos sudarė apie 5000 Eur, tačiau šiuo metu tiek nebesudaro dėl sveikatos problemų. Dukrai skiria kas mėnesį apie 500 Eur, Mokėjo už vairavimo kursus 350 Eur. Atsakovei dukra nerūpi.

Šalies argumentai

A. I. U su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą sūnų ir dukrą. Dukros buvo pasirinkimas gyventi su tėvu. Sūnus į darželį yra vežiojamas kas dieną kai gera sveikata. Jeigu blogai jaučiasi, į centrą neveža. Yra toks susitarimas su gydytojais. Yra problema ir pas gydytojus vaiką nuvežti. Būna dienų, kad per parą būna 7 epilepsijos priepuoliai, reikia prie jo būti, kilnoti, keisti patalynę, sauskelnes. Jis yra hiperaktyvus vaikas, jo vieno niekur negalima paleisti. Nuo 2013 m. ieškovas išėjo iš namų, gyvena su kita moterimi, nuo to laiko tėvas su sūnumi nebendrauja, prie jo priežiūros neprisideda. Ieškovas turi du namus, viename gyvena ji su sūnumi iki balandžio mėnesio. Kai gaus iš ieškovo likusius pinigus, pirks butą ir išsikels. Ieškovas dar turi žemės sklypų, gyvena naujai pastatytame name, automobilį jam padovanojo mama, jos vardu užrašytas, tačiau važinėja jis. Jai namą padeda išlaikyti jos sūnus, moka visus mokesčius, padeda ir finansiškai. Šiuo metu ji dirba pusę etato, gauna pusę minimumo. Tačiau dirbs tik iki 2018 m. sausio pabaigos. Vaikui yra mokama 504 neįgalumo pašalpa, iš tos sumos yra atskaitoma reabilitacija, lieka apie 300 Eur. Su tėvo sūnui skirta suma gaunasi 400 Eur. Iš tėvo reikėtų prašyti daugiau, o ne mažiau. Ieškovas užsiima mašinų diagnostika, prekyba elektroninėmis prekėmis, naujomis mašinų detalėmis. Dirba garaže, jis pilnai įrengtas. Dukra nenorėjo gyventi su ja, nes blogesnė materialinė padėtis jos. Kiek žino, dukra laisvu laiku dirba manekene. Jai nežinomos dukros pajamos. Po santuokos nutraukimo tėvas sūnaus nelanko, neprisideda prie sūnaus priežiūros. Šiuo metu naikina jos etatą, tai gali likti be darbo. Jos visas turtas yra automobilis ir ieškovo pervesti 30 000 Eur suma būstui įsigyti.

Institucijos, teikiančios išvadą – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta tinkamai (b.l. 26). Institucija atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas R. U. yra pilnamečio neįgalaus vaiko M. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017, 2017 m. spalio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės I. U. bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta jų pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Minėta sutartimi buvo sutarta, kad neveiksnaus sūnaus M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) globėja lieka jo mama I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri paskirta 2014 m. spalio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1571-850/2014, bei neveiksnaus sūnaus M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mokės materialinį išlaikymą neveiksniam sūnui M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 eurų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki neveiksnaus sūnaus pasveikimo arba gyvos galvos. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriama globėja I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) Šią sumą R. U. perveda į globėjos I. U. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke iki dvidešimt penktos einamojo mėnesio dienos, už kurį mokamas materialinis išlaikymas (b.l. 49-52).

Įstatymo imperatyvia forma nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatymas numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties (LR CK 3.201 str.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas R. U. šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, veiklos sritis - variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (b.l. 8). Iš pažymos apie individualios veiklos pajamas matyti, kad jo gaunamos pajamos iš individualios veiklos 2016 m. sudarė 5800 Eur ( b.l. 12). Be to, nustatyta, jog su ieškovu kartu gyvena bei jo išlaikoma pilnametė dukra D. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), (b.l. 5-7). Atsakovės paaiškinimais, dukra D. U. pati savanoriškai pasirinko gyvenimą su tėvu ir nuo 2015 m. vasario 1 d. gyvena su ieškovu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Ieškovo vardu yra registruota nekilnojamojo turto: (duomenys neskelbtini) ( b.l. 32-38). Be to, atsakovės turimais duomenimis, ieškovas savo mamos A. U. vardu valdo transporto priemonę Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis yra pakankami gera ir vien tai, kad pilnametei dukrai skiria išlaikymą dar nereiškia, jog ieškovas nėra pajėgus teismo priteistą mokėti išlaikymą pilnamečiui neįgaliam sūnui M. U. po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki neveiksnaus sūnaus pasveikimo dienos arba gyvos galvos.

Bylos medžiaga nustatyta, be to, ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad prieš sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017, jis jau išlaikė šiuo metu pilnametę dukrą D. U., jo veiklos sritis per tuos metus nepasikeitė - vykdo veikalą pagal individualios veiklos pažymėjimą ir verslo liudijimą, iš ko gauna pajamas. Be to, ieškovas teisme nurodė, kad sveikatos būklė buvo tokia pati kaip ir prieš taikos sutarties sudarymą, kurią 2017 m. spalio 3 d. patvirtino Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu. Be to, ieškovas taip pat nurodė, kad jis žinojo neįgalaus sūnaus sveikatos būklę ir jo gaunamas pajamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turi daugiau nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pilnametis neįgalus sūnus M. U. gauna 504 Eur socialinę išmoką (b.l. 39). Atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog jos turimas turtas sudaro: automobilis For FOCUS, AVALST. Nr. (duomenys neskelbtini) bei piniginė kompensacija (51000 Eur) būstui įsigyti. Šiuo metu ieškovo atsakovei išmokėtos kompensacijos dalis sudaro 31000 Eur. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), 0,5 etato, gauna pusę vidutinio darbo užmokesčio iki 2018 m. sausio 31 d ( b.l. 41, 59). Iš atsakovė paaiškinimų nustatyta, kad iš gaunamos neįgalumo pašalpos dar yra atskaitoma reabilitacijos paslauga, todėl neįgalumo pašalpą realiai sudaro 300 Eur bei 100 Eur materialinis išlaikymas. Neįgalaus nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams būtina pirkti sauskelnes, maisto papildus, vitaminus, vaistus, gydymosi reikmėms, todėl 400 Eur atsakovei nėra pakankamos lėšos neįgalaus sūnaus išlaikymui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, nors ieškovas ir nurodo, kad jo gaunamos pajamos nedidelės, tačiau pilnametei dukrai išgali skirti kas mėnesį po 500 Eur ir daugiau, kai tuo tarpu neįgaliam sūnui 100 Eur kas mėnesį yra per didelė mokėtina suma. Be to, pats ieškovas nurodė, kad atsakovė niekada nedirbo, prižiūrėjo neįgalų sūnų, jis vienas išlaikė šeimą, 2007 m. pradėjo namo(duomenys neskelbtini), statybas, kurias baigė 2013 m., statė namą vienas. Jo darbo pobūdis per tuos metus nėra pasikeitęs.

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo labai neilgas laiko tarpas – išlaikymo neįgaliam vaikui dydis nustatytas tik 2017 m. spalio 3 d., tai yra, nepraėjus nei keliems mėnesiams ieškovas reiškia ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Įvertinus visas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai prašo sumažinti Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-799/2017 priteistą išlaikymą po 100 Eur iki 50 Eur.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalimi, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2017 m. spalio 3 d. jo turtinė padėtis pasikeitė (pablogėjo) ar taip pablogėjo jo sveikata, kad prarado galimybę mokėti priteistą išlaikymą po 100 Eur. kas mėnesį sūnaus M išlaikymui. Pagal pateiktus į bylą rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra sunki ir ji nėra ženkliai pablogėjusi, lyginant su 2017 metų pabaiga, kai šalių santuoka buvo nutraukta ir ieškovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo mokėti po 100 Eur materialinį išlaikymą. Duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pagerėjusi, byloje nėra, atvirkščiai, atsakovei atsirado pareiga išlaikyti neįgalų vaiką, kai tuo tarpu, kaip teigė ieškovas, santuokos metu, tiek neįgalų sūnų, tiek atsakovę, pilnai išlaikė ieškovas. Todėl sumažinus ieškovo teikiamo išlaikymo neįgaliam vaikui dydį, dėl pasikeitusios atsakovės turtinės padėties (jos pablogėjimo) gali nukentėti vaiko interesai.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003 ir kt.). Todėl byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė dokumentus, jog patyrė 500,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (b.l. 56-57) , todėl iš ieškovo, atsakovės naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu, 270 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. U., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė