- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- A-461-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02972-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Alsveta“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsveta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alsveta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20148 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu atsakovas paskyrė pareiškėjui piniginę baudą (finansinę sankciją) – 200 Eur. Nutarimas nepagrįstas, neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Nutarimu konstatuota, kad pareiškėjas, atstovaujamas komercijos direktoriaus D. M., 2021 m. gegužės 10 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) piliečius A. K., A. K., N. S. ir A. V., turinčius D tipo nacionalines vizas, išduotas tarpininkaujant kitai įmonei. (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K., N. S., A. V. buvo įdarbinti 2021 m. gegužės 10 d. nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y. turint nacionalines vizas, išduotas pagal MB „Dagvilė“ kvietimą, todėl laikytina, kad minėti darbuotojai dirbo nelegaliai nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki birželio 14 d. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 3 straipsnio 2 dalimi, šis pažeidimas perkvalifikuojamas į užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjas nesutiko su tokiomis atsakovo išvadomis. Pareiškėjo nuomone, atsakovo konstatuotos aplinkybės negalėjo būti kvalifikuojamos kaip nelegalus darbas, kadangi iki 2021 m. birželio 14 d. galiojusioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų redakcijoje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, galiojusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų redakcija nenumatė atvejo, kai įdarbinamas užsienietis yra gavęs leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau jis dirba ne toje įmonėje, kurioje dirbti buvo gautas leidimas. Pareiškėjas atitinka iki 2021 m. birželio 14 d. galiojusioje Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų redakcijoje numatytą sąlygą, kai darbdavys nelaikomas pažeidusiu Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl atsakovas neturėjo teisės kvalifikuoti pareiškėjo veiksmus kaip nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir kaip pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi minėta teisės norma įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 14 d.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydamas išduoti leidimą įdarbinti Nutarime išvardintus užsieniečius. Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsakė pareiškėjui, kad „Pagal pateiktus prašymus asmenų turimos profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Jiems leidimų nereikia. Galite darbinti be leidimo. (duomenys neskelbtini) piliečiams nereikės gauti leidimą dirbti, jei jų turimos profesijos yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju daugkartinę nacionalinę vizą turintis asmuo iš karto su pasirinktu darbdaviu galės sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti Lietuvoje. Pateikite prašymą dėl nepanaudotos rinkliavos grąžinimo“. Šios aplinkybės taip pat patvirtinamos 2021 m. gegužės 13 d. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento raštu, kuriame Užimtumo tarnyba nurodė, kad „UAB „Alsveta“ 2021 gegužės 3 d. sumokėjo žyminį mokestį už leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje užsienio piliečiams išdavimą (įmokos kodas 5801, mokėta 112,00 Eur valstybės rinkliava už Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas paslaugas), 2021 gegužės 6 d. sumokėjo 360,00 Eur žyminį mokestį už leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje užsienio piliečiams išdavimą (įmokos kodas 5801, mokėta 360,00 Eur valstybės rinkliava už Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas paslaugas), tačiau sumokėta suma nebuvo panaudota. Mokėjimo nurodymo Nr. 459, Nr. 456, Nr. 457, Nr. 458, AB Swedbank, 2021 m. gegužės 3 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 464, Nr. 465, Nr. 466, Nr. 467, AB Swedbank, 2021 m. gegužės 6 d. Prašome grąžinti UAB „Alsveta“ 2021 m. gegužės 3 d. sumokėtą sumą 472,00 Eur už nepanaudotą žyminį mokestį. Pateikiama įmonės sąskaita (duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu pareiškėjas nėra kaltas dėl Nutarimu nurodytų veiksmų. Pareiškėjas raštu kreipėsi į leidimų užsieniečiams įdarbinti išdavimui įgaliotą instituciją, gavo rašytinį atsakymą, šiuo atsakymu vadovavosi. Pareiškėjas turėjo teisę vadovautis Užimtumo tarnybos nurodymais remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintu vieno langelio principu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo pagal Mokesčio administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Ši teisės norma taikytina pagal įstatymo analogiją.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius Nutarimu, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, už nustatytą pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį paskyrė pareiškėjui minimalią baudą – 200 Eur. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 17 d. skundu prašė panaikinti šį Inspekcijos priimtą Nutarimą kaip neteisėtą ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Inspekcijos Šiaulių teritoriniame skyriuje 2021 m. spalio 6 d. buvo gautas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kauno skyriaus raštas Nr. 10K-30172 „Dėl įmonės, įdarbinusios užsieniečius su kitos įmonės kvietimu išduotomis nacionalinėmis vizomis“ apie galimai padarytus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai A. K., A. K., N. S. ir A. V., turėdami nacionalines vizas, išduotas pagal MB „Dagvilė“ kvietimą, įdarbinti UAB „Alsveta“. Inspektavimo metu konstatuota bei bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Alsveta“ – Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, būdamas darbdaviu, atstovaujamu pagal įgaliojimą direktoriaus pavaduotojo komercijai D. M., padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Alsveta“ dirbo šie (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. K. (turėdamas nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 9 d., dirbo nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. spalio 8 d.), A. K. (turėdamas nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., dirba nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki šiol), N. S. (turėdamas nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., dirbo nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d.) ir A. V. (turėdamas nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., dirbo nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d.). Tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams (A. K., A. K., N. S. ir A. V.) išduotas kito juridinio asmens MB „Dagvilė“ (reg. (duomenys neskelbtini)) kvietimu. Darbdavį atstovaujantis asmuo pagal įgaliojimą direktoriaus pavaduotojas komercijai D. M. laiku nesikreipė į Migracijos departamentą dėl sprendimo pakeisti darbdavį. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai jis buvo įdarbintas pas tą darbdavį, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Buvo pažeistos Įstatymo 62 straipsnio 2² dalies, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos, kurių privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio. Tokio pobūdžio bylose formuojama analogiška teismų praktika (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. el2-7603-505-2021). Įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K., N. S., A. V. buvo įdarbinti 2021 m. gegužės 10 d. nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, t. y. turint nacionalines vizas, išduotas pagal MB „Dagvilė“ kvietimą, laikyta, kad minėti darbuotojai nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki birželio 14 d. dirbo nelegaliai. Tačiau, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pažeidimas perkvalifikuotas į užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Įvertinant tai, kad UAB ,,Alsveta“ 2021 m. liepos 2 d. įdarbino A. K., turintį nacionalinę vizą, išduotą MB „Dagvilė“ kvietimu, nustatyta, kad A. K. buvo įdarbintas nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, numatytos Įstatymo 62 straipsnio 2², ir tokiais veiksmais pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies punkto nuostatas. ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Pabrėžė, kad Užimtumo įstatymo 56 (atitinkamai su kitomis numatytomis institucijomis), 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK (Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d.). Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją buvo akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl būtina nuoroda į kitą teisės aktą, reglamentuojantį užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo požymius. Šiame kontekste atsakovas atkreipė dėmesį, jog Įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Inspekcija, skirdama baudą (finansinę sankciją) UAB „Alsveta“, atstovaujamai pagal įgaliojimą komercijos direktoriaus D. M., atsižvelgė į atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad juridinis asmuo pažeidimą pripažino ir dėl jo gailėjosi, sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Atsakovas darė išvadą, kad, paskyrus sankcijoje numatytą vidurkį, bauda būtų per griežta ir neatitiktų padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirties. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nenustatytos sunkinančios aplinkybės, UAB „Alsveta“ paskirta minimali piniginė bauda (finansinė sankcija) – 200 Eur.
6. Atsakovo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius pažeidimo požymius, o būtent tai, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už teisės aktuose nustatytą tinkamą užsieniečių įdarbinimą, nekontroliavo ir neužtikrino, kad užsieniečiai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K., A. K., N. S. ir A. V. būtų įdarbinti teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas pripažino Užimtumo įstatymo pažeidimo juridiniam asmeniui protokole jam inkriminuotą bei Nutarime nustatytą pažeidimą, tačiau jį laikė formaliu, vienkartinio pobūdžio, atsitiktiniu, sukeliančiu neadekvačias ir neproporcingas pasekmes – sankcijas (Migracijos departamente neišduodami leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar turimi leidimai panaikinami). Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius nepasisakė dėl Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento elektroninio susirašinėjimo su UAB „Alsveta“, Migracijos departamento pareiškėjui taikytinų sankcijų pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas, kadangi tai nepriskiriama Inspekcijos kompetencijai. Pareiškėjui atstovaujantis asmuo pagal įgaliojimą direktoriaus pavaduotojas komercijai D. M. turėjo iš anksto imtis priemonių ir kontrolės, kad užsienietis būtų įdarbintas, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Įstaigos vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų organizuojama tinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro tai, ką privalėjo padaryti. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktuose nustatyta tvarka. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Alsveta“ skundą ir panaikino Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20148. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir priteisė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Alsveta“.
9. Teismas nustatė, kad Nutarime nurodoma, jog UAB „Alsveta“, atstovaujamas komercijos direktoriaus D. M., būdamas darbdaviu darbuotojų atžvilgiu, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K., A. K., N. S., A. V. būtų įdarbinti, turėdami nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbui UAB „Alsveta“, ir tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0708-1745 nurodoma, kad Inspekcijos Šiaulių teritoriniame skyriuje 2021 m. spalio 6 d. buvo gautas Migracijos departamento Kauno skyriaus raštas „Dėl įmonės, įdarbinusios užsieniečius su kitos įmonės kvietimu išduotomis nacionalinėmis vizomis“ apie galimai padarytus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
10. Teismas atsižvelgė į Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagal kurias ūkio subjektui, kuris vadovaujasi klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan. Nustatė, kad Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. 2021 m. gegužės 7 d. 09:15 val. elektroniniu laišku nurodė pareiškėjui, kad pareiškėjas gali darbinti iš (duomenys neskelbtini) atvykusius piliečius be leidimo dirbti, nes jų turimos profesijos yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad Užimtumo tarnyba išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Migracijos departamento veiklos tikslas yra užtikrinti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitų užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų, tarnybinio paso išdavimą.
11. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą, tačiau kreipėsi į Užimtumo tarnybą, t. y. instituciją, kuri priima sprendimus Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 7 d. Užimtumo tarnybos elektroniniu laišku nebuvo informuotas, kad Užimtumo tarnyba pagal kompetenciją negalėtų pateikti atsakymo, konsultacijos dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų klausimų, kad tam tikru aspektu pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjimas (ir) Migracijos departamente.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Teismas akcentavo, kad Užimtumo tarnyba Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pagrindu nepersiuntė pareiškėjo prašymo kitam kompetentingam subjektui (Migracijos departamentui), nenurodė, kad Užimtumo tarnyba pagal kompetenciją negali pateikti atsakymo, konsultacijos dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų klausimų.
13. Teismas nustatė, kad atsakovas Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius 2021 m. spalio 6 d. gavo iš Migracijos departamento Kauno skyriaus raštą „Dėl įmonės, įdarbinusios užsieniečius su kitos įmonės kvietimu išduotomis nacionalinėmis vizomis“ apie galimai padarytus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, kurio pagrindu buvo pradėtas patikrinimas UAB „Alsveta“. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. paaiškinime atsakovui nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl keturių (duomenys neskelbtini) piliečių A. V., N. S., A. K., A. K. įdarbinimo įmonėje. Pareiškėjas atsakovui paaiškino, jog kadangi tai buvo pirmieji užsieniečiai, kuriuos norėjo įsidarbinti, dėl šios priežasties kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Paaiškinime atsakovui taip pat nurodoma, kad buvo nusiųsti visi (duomenys neskelbtini) piliečių dokumentai, sumokėtas mokestis už leidimą dirbti už kiekvieną asmenį (121 Eur) bei jų buvusios darbovietės darbo sutartis. Taip pat paaiškinime pareiškėjas akcentavo, kad tai buvo pirmas kartas, kai bendrovė priėmė dirbti užsieniečius, bendrovė pasitikėjo Užimtumo tarnybos atsakymais laiškuose.
14. Teismas darė išvadą, kad Užimtumo tarnybos darbuotojos K. S. 2021 m. gegužės 7 d. 10:35 val. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateiktas atsakymas pareiškėjui galėjo būti laikomas konsultacija ir atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ANK 21 straipsnį. Iš skundžiamo Nutarimo buvo matyti, kad, nagrinėjant Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, nebuvo atsižvelgta į šias aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė UAB „Alsveta“ 200 eurų dydžio baudą už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, todėl Nutarimas naikintinas.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išlaidas už žyminio mokesčio (30 Eur) sumokėjimą (2021 m. gruodžio 15 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 38). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteista 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
16. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Užimtumo tarnybos laiške pateikta informacija pareiškėjui nėra klaidinga, buvo kreiptasi dėl leidimo dirbti ir leidimas dirbti neišduotas, nes jo nereikia. Užimtumo tarnybos kompetencijos ribos – tik leidimai dirbti ir sprendimai dėl darbo atitikties. Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui atsakė, kad „Pagal pateiktus prašymus asmenų turimos profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Jiems leidimų nereikia. Galite darbinti be leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas galimai neatskleidė visų įdarbinimo aplinkybių elektroniniame paklausime (t. y., kad minimi užsieniečiai turi dokumentus – iškvietimus, išduotas vizas tarpininkaujant kitam darbdaviui ir kad dirbo pas kitą darbdavį), gavo jį tenkinančią informaciją, kuri neapima visų įdarbinimo sąlygų, kurios yra itin reikšmingos ir teisiškai būtinos, laikantis visų galiojančių teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo. Pareiškėjas neklausė apie tai, ar reikia kreiptis į Migracijos departamentą dėl sprendimo pakeisti darbuotojams darbdavį, todėl Užimtumo tarnybos specialistė, neturėdama visos informacijos, pateikė atsakymą pagal Užimtumo tarnybos kompetenciją.
17.2. Pareiškėjas nepateikė viso susirašinėjimo su Užimtumo tarnyba nei teismui, nei Inspekcijai. Susisiekus su Užimtumo tarnybos Šiaulių miesto 2-ojo skyriaus vyresniąja specialiste K. S., ji paaiškino, kad pareiškėjas teiravosi tik dėl asmenų įdarbinimo pagal trūkstamų profesijų sąrašą ir ar jiems reikalingi leidimai dirbti. K. S. teigimu, pareiškėjas, prieš rašydamas elektroninį laišką, konsultavosi telefonu (nurodė, kad negali pateikti pokalbio aplinkybių, kadangi jų neatsimena). Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokių patvirtinančių duomenų, galinčių teigti, kad administracinėje byloje esantis elektroninis Užimtumo tarnybos atsakymas pagal savo turinį būtų laikomas oficialia ir visapusiška konsultacija dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo.
17.3. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius pažeidimo požymius, o būtent tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog yra atsakingas už teisės aktuose nustatytą tinkamą užsieniečių įdarbinimą, nekontroliavo ir neužtikrino, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
17.4. Inspekcija, priimdama Nutarimą, iš esmės apsvarstė visus byloje esančius įrodymus, jų visumą, pakankamumą, nuoseklumą, įvertino visus bylos duomenis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui teismo sprendime nurodytais motyvais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atstovas neprašė, kad jam būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, pats samdėsi advokatą, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, nes nėra galimybės priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas (analogiška teismų praktika tokio pobūdžio bylose, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis byloje Nr. 2AT-51-1073/2018).
18. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas nurodo, kad jis inicijavo užsieniečių įdarbinimo procedūras pirmą kartą, šią aplinkybę patvirtino faktas, kad pareiškėjas kreipėsi telefonu ir raštu į Užimtumo tarnybą. Pareiškėjas nebuvo detaliai susipažinęs su Užimtumo tarnybos administracinėmis procedūromis, be to, praktiškai taikant teisės aktus, yra užpildomos teisės spragos, todėl pareiškėjas kreipėsi konsultacijos į kompetentingą instituciją, Užimtumo tarnybą. Pareiškėjas teigia, kad priešingai, nei nurodo atsakovas, Užimtumo tarnybos darbuotojai 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) persiuntė A. K. darbo sutartį su MB „Dagvilė“, iš kurios matyti, kad A. K. buvo sudaręs darbo sutartį ne su pareiškėju, todėl darbdavys turėjo būti pakeistas. Be to, pareiškėjas kreipėsi į instituciją – Užimtumo tarnybą, kuri iki pakeičiant Įstatymą buvo įgaliota spręsti pareiškėjo nurodytą klausimą. Užimtumo tarnybos darbuotojai, būdami kompetentingi spręsti su užsieniečių įdarbinimu susijusius klausimus, privalėjo pranešti pareiškėjui, jeigu pareiškėjo paklausimas nepriskirtinas institucijos kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20148, kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Ginčijamame Nutarime Inspekcijos Šiaulių teritorinis skyrius nurodė, kad darbdavys UAB „Alsveta“, atstovaujamas komercijos direktoriaus D. M., neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai A. K., A. K., N. S., A. V. būtų įdarbinti turint nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi darbui UAB „Alsveta“, ir pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo tenkino skundą ir panaikino Nutarimą, įvertinusi Užimtumo tarnybos veiksmus ir jų galimą reikšmę pareiškėjo elgesiui.
23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius pažeidimo požymius, o būtent tai, kad pareiškėjas, žinodamas, jog jis yra atsakingas už teisės aktuose nustatytą tinkamą užsieniečių įdarbinimą, nekontroliavo ir neužtikrino, kad užsieniečiai būtų įdarbinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
24. Pirmiausiai pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
25. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
27. Inspekcija Nutarime nurodė, kad Inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. lapkričio 11 d. UAB ,Alsveta“ surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0708-0297 pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokole nurodyta, kad UAB „Alsveta“, atstovaujama komercijos direktoriaus D. M., įdarbino (duomenys neskelbtini) piliečius A. K., A. K., N. S. ir A. V., turinčius D tipo nacionalines vizas, išduotas tarpininkaujant kitai įmonei, ir tokiais veiksmais padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą. Nutarime konstatuota, kad darbdavys UAB „Alsveta“ neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų įdarbinti turint nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi darbui UAB „Alsveta“, ir pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Įstatymo 62 straipsnio 2² dalį. Nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, Nutarimu pareiškėjui paskirta minimali 200 Eur piniginė bauda (finansinė sankcija).
28. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) buvo įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus; reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
29. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
30. Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 14 d.) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos – užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje; ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį; darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu; įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priėmus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-379, nuo 2021 m. birželio 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio pakeitimas, kuris įtvirtino, kad vienu iš užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą, pateikdamas paklausimą dėl užsieniečių darbuotojų įdarbinimo. Užimtumo tarnybos darbuotoja K. S. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjui tokio turinio atsakymą į jo paklausimą: „Pagal pateiktus prašymus asmenų turimos profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Jiems leidimų nereikia. Galite darbinti be leidimo. (duomenys neskelbtini) piliečiams nereikės gauti leidimą dirbti, jei jų turimos profesijos yra įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju daugkartinę nacionalinę vizą turintis asmuo iš karto su pasirinktu darbdaviu galės sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti Lietuvoje. Pateikite prašymą dėl nepanaudotos rinkliavos grąžinimo.“.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodė, kad, nors pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą, tačiau jis kreipėsi į Užimtumo tarnybą, t. y. instituciją, kuri priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 7 d. Užimtumo tarnybos elektroniniu laišku nebuvo informuotas, kad Užimtumo tarnyba pagal kompetenciją negalėtų pateikti atsakymo, konsultacijos dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų klausimų, kad tam tikru aspektu pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjimas (ir) Migracijos departamente. Teismas padarė išvadą, kad Užimtumo tarnybos darbuotojos K. S. elektroniniu laišku pateiktas atsakymas pareiškėjui gali būti laikomas konsultacija, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti ANK 21 straipsnį. Teismas konstatavo, kad iš Nutarimo matyti, kad atsakovas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nagrinėdamas Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, nepagrįstai ir neteisėtai skyrė UAB „Alsveta“ 200 eurų dydžio baudą už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, ir panaikino skundžiamą Nutarimą.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Užimtumo tarnybos laiške pareiškėjui pateikta informacija nėra klaidinga, teigia, kad į Užimtumo tarnybą buvo kreiptasi dėl leidimo dirbti, leidimas dirbti neišduotas, nes jo nereikia. Užimtumo tarnybos kompetencija apima tik leidimus dirbti ir sprendimus dėl darbo atitikties. Pareiškėjas neteikė paklausimo apie tai, ar reikia kreiptis į Migracijos departamentą dėl sprendimo pakeisti darbuotojams darbdavį, todėl Užimtumo tarnybos specialistė, neturėdama visos informacijos, pateikė atsakymą pagal Užimtumo tarnybos kompetenciją.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino ir nevertino, dėl kokio leidimo išdavimo buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą, kokie dokumentai buvo pateikti šiai institucijai kartu su paklausimu, ar Užimtumo tarnybos specialistė, pateikdama pareiškėjui atsakymą, jame nurodė klaidingą informaciją, t. y. byloje nėra nustatyta pareiškėjo pateikto paklausimo apimtis ir ar Užimtumo tarnybos specialistės pateiktas atsakymas į šį paklausimą gali būti laikomas oficialia klaidinga konsultacija visais su Nutarime nurodytų darbuotojų įdarbinimu susijusiais klausimais, suteikiančia pagrindą atsakovui taikyti ANK 21 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant teisingai išnagrinėti nagrinėjamą administracinę bylą, yra būtina nustatyti ir įvertinti šias aplinkybes.
35. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, byloje kylant klausimų dėl Užimtumo tarnybos (jos darbuotojų) veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ir esant poreikiui vertinti šios institucijos veiksmus, teismas turėtų spręsti dėl Užimtumo tarnybos įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
36. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma Užimtumo įstatymo 57 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 15 d. Teismas nevertino su šiais pareiškėjo argumentais susijusių faktinių bylos aplinkybių.
37. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
38. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.