- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-702-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02384-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- M. M. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovui M. M. L. (M. M. L.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų ( nuostolių ) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. M. L. ir prašė priteisti iš atsakovo 484,73 EUR negrąžinto kredito, 77,02 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 19 EUR administravimo mokesčio, 136,22 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d., 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 EUR žyminį mokestį ir 121 EUR išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 500 EUR dydžio kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti nurodyto dydžio kreditą – 500 EUR ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 135 EUR administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, į pradinės kreditorės raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu raštišku pranešimu 2020 m. balandžio 6 d. sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. ieškovės ir pradinės kreditorės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. balandžio 6 d. raštišku pranešimu. Atsakovas skolos nei pirminei kreditorei nei ieškovei nesumokėjo.
4. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 484,73 EUR negrąžinto kredito, 77,02 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 19 EUR administravimo mokesčio, 136,22 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 27 d) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109,60 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas M. M. L. 2019 m. liepos 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 500 EUR vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas bei 135 EUR administravimo mokestį iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 27 d. nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį bei pagal 2020 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 2 perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu.
7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 484,73 EUR negrąžinto kredito dalį ir 19 EUR administravimo mokesčio, taip pat 77,02 EUR mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 136,22 EUR negautų pajamų, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos dydį, bei 39 procentų negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.).
8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos.
Šalies argumentai
9. Ieškovė prašė priteisti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, todėl teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darė išvadą, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų sąlygos, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlygą, pažeidžiančią šią įstatymo normą, teismas laikė niekine ir negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pripažinęs sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžiningą bei negaliojančią, teismas taikė ne netesybų mažinimo institutą, bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamas teisines pasekmes, nurodytas CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje. Dėl to ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
11. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių: dalyje dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 137 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
13. Skunde nurodo, kad dėl nesuprantamų priežasčių teismas negautas pajamas (nuostolius) traktavo kaip kompensuojamąsias palūkanas ir netenkino apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, nes apeliantė neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tačiau teismas, visiškai neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl negautų pajamų skaičiavimo tvarkos po sutarties termino pabaigos, savo iniciatyva apeliantės prašytas negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.
14. Teismui konstatavus, kad atsakovas po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidarytų absurdiška situacija, kadangi atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos.
15. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškia negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.
16. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Netenkinęs šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
20. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad šalių sudaryta sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.
21. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo M. M. L. (M. M. L.) 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 500 EUR vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 355,36 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas bei 135 EUR administravimo mokestį iki 2022 m. liepos 25 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2020 m. vasario 27 d. su atsakovu sudaryta sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurios 2020 m. balandžio 2 d. priedą Nr. 2 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė 2020 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą.
22. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 484,73 EUR negrąžinto kredito, 77,02 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 19 EUR administravimo mokesčio, 136,22 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d., 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137 EUR bylinėjimosi išlaidų.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 484,73 EUR negrąžinto kredito, 77,02 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, 19 EUR administravimo mokesčio, 136,22 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 27 d) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 109,60 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento 2019 m. liepos 25 d. sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatas, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų ir jų dydžio. Kitą ieškinio dalį atmetė.
24. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; taip pat dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
26. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. vasario 27 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
28. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prašomas priteisti 39 proc. negautas pajamas vertino kaip kompensacines palūkanas, nors toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Tačiau pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.
29. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 39 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 484,73 EUR nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
30. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas bei netinkamai identifikavo reikalavimų prigimtį, kadangi ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime už akių nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks ieškovės reikalavimas yra reikalavimas dėl 39 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, kas, pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti laikoma sąžininga sutarties nuostata.
31. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl sutarties 6.1 ir 8.6 punktai, numatantys atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydį, taikomą pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinos kaip nesąžiningos sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šios sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintos negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ir ieškovės prašomos kompensacinės palūkanos nepriteistos.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
33. Šiuo atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakė dėl vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose įtvirtintos sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, tačiau to neįrašė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl to teisėjų kolegija turi pagrindą papildyti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant, kad pripažintina nesąžininga ir negaliojanti ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinį skundą atmetus, atmetamas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo/ perskaičiavimo (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį nuostata dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis:
„Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovo M. M. L. (M. M. L.) ir UAB „BnP Finance“, bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų sąlygas, kuriomis šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymo“.