- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- 2VP-1442-503/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02225-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas antstolio S. V. prašymas pakeisti mirusį skolininką P. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), jam mirus, į jo teisių perėmėją – Lietuvos Respublikos valstybę (b. l. 1).Antstolis S. V. pareiškime nurodo, kad valstybei paveldėjus skolininko turtą, vykdomojoje byloje sutapo skolininkas ir išieškotojas, tačiau prieš užbaigiant vykdomąją bylą, būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą. Vykdomojoje byloje būtina pakeisti skolininką, kad valstybė turėtų galimybę dengti esamas vykdymo išlaidas paveldėto turto ribose. Valstybė, pati būdama išieškotoja, žinojo apie skolos buvimą. Apie mirusio skolininko skolas paveldėtojui (valstybei) buvo išviešinta iki skolininko mirties bei po jos. Nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos duomenys apie esamą skolą buvo viešinami valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a:
Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomoji byla užvesta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-956-305/2012 dėl 400,00 litų (115,85 Eur) administracinės baudos išieškojimo iš P. K. Lietuvos Respublikos valstybės naudai. Skolininkas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo P. K. palikimas pagal (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjimo teise perėjo valstybei (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įvykdyta tinkamai, antstolis motyvuoja tuo, jog valstybė, pati būdama išieškotoja, žinojo apie skolos buvimą (b. l. 1). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 671 straipsnio 3 dalį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas. Taigi už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams (valstybei), skolininkui mirus (CK 5.1 straipsnis). Tačiau antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą, jis patyrė vykdymo išlaidų, kurios gali būti atlygintinos paveldėtojo. Pats antstolis prašyme taip pat akcentavo tai, jog būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą (b. l. 1). Kadangi antstolis patyrė vykdymo išlaidų ir jos gali būti atlygintinos, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar palikimą priėmusi įpėdinė buvo tinkamai informuota būtent apie vykdymo išlaidas. Antstolis 2012 m. rugsėjo 7 d. priėmė patvarkymą, adresuotą ir siųstą P. K., dėl 461,63 litų (133,70 Eur) vykdymo išlaidų iš jo išieškojimo, 2013 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą, adresuotą P. K., dėl 401,92 litų (116,40 Eur) vykdymo išlaidų iš jo išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimus ar patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo būtų siuntęs išieškotoją atstovaujančiai institucijai. Darytina išvada, kad valstybė, pati būdama išieškotoja ir žinodama apie 400,00 litų (115,85 Eur) administracinės baudos išieškojimą, apie vykdymo išlaidas nebuvo informuota, nes vykdymo išlaidos atsirado po išieškotojos kreipimosi į antstolį, o šis minėtų apskaičiavimų ir patvarkymų išieškotoją atstovaujančiai institucijai neišsiuntė.Tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įvykdyta tinkamai, antstolis taip pat motyvuoja tuo, jog apie mirusio skolininko skolas buvo išviešinta iki skolininko mirties bei po jos (b. l. 1). Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nustatyta, kad antstolis 2013 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymus dėl penkių piniginių lėšų sąskaitų, priklausančių P. K., arešto, arešto mastas – 801,92 litai (232,25 Eur), kuriuos sudarė 400,00 litų skolos (115,85 Eur) ir 401,92 litai (116,40 Eur) vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga). Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis numato, kas yra turto arešto aktų registro objektas. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, pareigūnų priimti turto arešto aktai neregistruojami, kai areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) įstatymų nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami mažaverčiai asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami daiktai. Nors pagal įstatymą nėra numatyta, kad pinginės lėšos nepatenka į Turto arešto aktų registre viešinamų arešto objektų sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pinginių lėšų areštas buvo įregistruotas ir išviešintas Turto arešto aktų registre, kuris yra prieinamas viešai visiems asmenims (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnis, Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314, 40 punktas, 2012 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 572 redakcija). Todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad piniginių lėšų areštas buvo viešai prieinamas.Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra antstolio S. V. 2012 m. gegužės 23 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuotas P. K. priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra valstybė, turto arešto pagrindas – Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 893,60 litai (258,80 Eur), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau turto arešto aktas priimtas dėl išieškotojos valstybės kito reikalavimo, vykdomo kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad minėtu aktu valstybė buvo informuota tik dėl kito konkretaus reikalavimo, kurio išieškojimas vykdomas kitoje vykdomojoje byloje. Tačiau negalima konstatuoti, kad valstybė, priėmus turto arešto aktą, buvo tinkamai informuota dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotų vykdymo išlaidų.Tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įvykdyta tinkamai, antstolis motyvuoja tuo, jog nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos duomenys apie esamą skolą buvo viešinami valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte numatyta, kad nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, 5 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. Šių nuostatų 8-9, 11 punktuose nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; tvarkytojai yra VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai; naudotojai – Antstolių informacinės sistemos valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją; paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis (toliau – paslaugų gavėjai), kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys. Antstolių informacinė sistema nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įstatyminiams įpėdiniams (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1282-254/2017). Todėl teismas nesutinka su antstolio argumentu, kad įpėdinis turėjo informacijos apie skolą, nes duomenys apie esamą skolą buvo viešinami valstybės valdomame vykdomųjų bylų registre. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pasibaigė (duomenys neskelbtini). Nenustačius, jog per nustatytą terminą antstolis atliko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, miręs skolininkas vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pakeistas. Todėl pareiškėjo prašymas dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo atmestinas.Pažymėtina, kad antstolis, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.
Išsiųsti nutarties kopijas pareiškėjui antstoliui S. V., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui S. V. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.