- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2-3172-153/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01409-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Kauno
- Trečiasis asmuo
- T. B.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo V. A. ieškiniu atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, trečiajam asmeniui T. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir turtinės žalos atlyginimą valstybės išmokas po 550 Lt, advokato išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojos trečiojo asmens T. B. netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu nuo 2002-07-20 iki 2007-05-30.
Ieškinį priimti atsisakytina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. CPK 137 str. 2 d. reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Privaloma išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 2 d.). Ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos, padarytos atsakovo jam, kaip pacientui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Tokia teisė ieškovui ir šios žalos atlyginimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau - PTŽSAĮ), kurio nauja redakcija įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 1 d. (2009 m. lapkričio 19 d. Nr. XI-499 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymas). PTŽSAĮ 13 str. numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama PTŽSAĮ ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 24 str. 1 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (PTŽSAĮ 24 str. 2 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (PTŽSAĮ 24 str. 3 d.). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi paciento pareiškimą, priima sprendimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (PTŽSAĮ 24 str. 6 -7 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į PTŽSAĮ 24 str. 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Ieškovas, prieš pateikdama ieškinį teismui, privalėjo pasinaudoti PTŽSAĮ nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kreiptis dėl jai padarytos žalos nustatymo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Iš pateikti ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Kadangi ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį priimti atsisakytina CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad žala jos sveikatai atsakovo darbuotojos veiksmais buvo padaryta laikotarpiu nuo 2002-07-20 iki 2007-05-30. Civiliniams procesiniams teisiniams santykiams reguliuoti taikomos ne materialiųjų teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios civilinio proceso teisės normos, bet atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normos. CPK 3 str. 8 d. nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamento) 3 punkte, nurodyta, kad Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad Reglamento 3 punktas, pagal kurį šios komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d., prieštarauja PTŽSAĮ 24 str. Šiuo metu galiojančio PTŽSAĮ redakcijoje (įsigaliojo nuo 2010-03-01) žalos padarymo data nėra susieta su PTŽSAĮ numatytos privalomos ikiteisminės šio pobūdžio ginčo sprendimo tvarkos taikymu. Reglamentas, susiedamas Komisijos kompetenciją nagrinėti ginčus ne su ginčo dėl žalos atlyginimo atsiradimo data, bet su žalos pacientui padarymo data, neteisėtai susiaurina PTŽSAĮ veikimą laiko atžvilgiu, todėl teismas, remdamasis CPK 3 str. 4 d., nesivadovauja Reglamento 3 punktu, kaip prieštaraujančiu PTŽSAĮ. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad PTŽSAĮ numatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti taikoma tuo atveju, kai ieškinys paduodamas galiojant minėtam PTŽSAĮ, nepriklausomai nuo to, kada buvo padaryta ir atsirado žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-139/2005). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-220/2010, analogišku atveju pažymėjo, kad Komisija turi kompetenciją nagrinėti ieškovų pareiškimą, nes priešinga išvada sukurtų situaciją, kai iš asmens reikalaujama naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau jis to negali padaryti, nes nėra kompetentingos institucijos. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. liepos 2 d. nutarime, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, o minėta situacija paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Ieškinys teismui paduotas 2010-09-09, todėl ieškinio padavimui taikytinos galiojančių CPK ir PTŽSAĮ normos. Ieškovui išaiškintina, kad jis privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją ir gali pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kadangi PTŽSAĮ 24 str. nenumato naikinamųjų terminų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuriems suėjus prarandama teisė apginti savo pažeistas teises.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 3 d., 5 d., 290 str., 334 str. 1 d. 1 p., 335 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovo V. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikoms, trečiajam asmeniui T. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nutarties nuorašą, ieškinį ir jo priedus nusiųsti ieškovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.