Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. M., D. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimo pagal ieškovų V. R. ir L. R. patikslintą ieškinį atsakovams K. M. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai 2017-01-16 Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, jį vėliau patikslino, juo prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti akmenis iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prie nagrinėjamos bylos pridėti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybes teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu(duomenys neskelbtini). Riboje tarp žemės sklypų yra atsakovų akmeninė atraminė sienutė. Ieškovai nurodė, kad atsakovų atraminė sienutė yra ne tik ant ribos, bet ir pačiame ieškovų žemės sklype, tai matyti pateiktame žemės sklypo plane (pažymėta taškais Nr. 1 ir Nr. 2). Nurodė, kad matuojant žemės sklypų ribą buvo įbetonuoti žymekliai, sujungti virve, kuri aiškiai parodė, kad ieškovų žemės sklype yra atsakovų atraminės sienelės dalis. Vaizdo medžiagoje, kuri yra 2015-08-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 5-15-38 sudedamoji dalis, aiškiai matyti, kad dalis akmenų akivaizdžiai patenka į ieškovų žemės sklypą, t. y. yra „įsistūmę / suvirtę“ apie 30 cm į ieškovų sklypą 6 m ilgiu, užimant apie 1,80 m² ieškovų žemės sklypo ploto. Ieškovai nurodė, kad UAB „Geovitara“ pateiktame plane pažymėta riba Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina suformuoto ieškovų žemės sklypo ribas ir matosi, jog jos pažeistos atsakovų.Ieškovai nurodė, kad atsakovai nepašalindami atraminės sienutės dalies iš ieškovams priklausančio žemės sklypo trukdo ieškovams naudotis savo nuožiūra jiems nuosavybės teisėmis priklausančia žemės sklypo dalimi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovus savo lėšomis pašalinti 1,80 m² ploto atraminės sienelės nubyrėjusius akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė 2015-08-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dalyvaujant UAB „Geovitara“ darbuotojams-matininkams, ieškovo žemės sklype konstatavo, kad akmenys iš gretimo atsakovams priklausančio žemės sklypo patenka / įsistūmę iki 30 cm į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų atraminė sienelė nėra pakankamai ar tinkamai sutvirtinta, pastatyta prieš 19 metų, ji veikiama gamtos sąlygų „virsta“ į ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, nes yra ant sklypų ribos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai sutiko, jog yra sienelės akmenų irimo į ieškovų sklypą faktas, tačiau atsakovai tai laiko simboliniu ir nereikšmingu dalyku ir patys tai vertina bendrame kontekste ir sąsajoje su kitomis problemomis dėl žemės sklypų valdymo ir naudojimo su ieškovais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui konstatuoti, kad jos teisės, susijusios su nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo – naudojimu, yra pažeistos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų žemės sklypas yra suformuotas 2013-02-12, atsakovų – 2013-06-06, ginčas yra kilęs ne dėl atraminės sienelės įrengimo, o dėl jos irimo rezultato, kuris antstolio užfiksuotas 2015-08-20, todėl nėra pažeistas CK 1.125 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliantai neginčijo, kad dėl kadastrinių matavimų paklaidos atraminė tvorelė užima ieškovų 1,27 m² žemės sklypo (o ne 1,80 m², kaip nurodyta sprendime), tačiau nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesivadovavo teismų praktika bei nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartimi Nr. 3K-3-488-219/2015 kaip precedentu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teisinė ir faktinė žemės sklypo ribos nesutampa, ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo, nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą ir įpareigojo apeliantus perkelti tvorą iki ieškovų nurodytos sklypo ribos. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto apeliantų pateiktų svarbių aplinkybių, o būtent: jog ginčo atraminė sienelė pastatyta 1998 metais; žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti 2016-03-31; akmeninė tvora pastatyta teisėtai ir yra natūrali sklypų ribą skirianti tvora; ieškovai 2013 metais pasirašydami savo žemės sklypo planą su akmenine tvora sutiko, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantai nurodė, kad yra pažeidžiamos apeliantų nuosavybės teisės, nes ieškovų namo stogo šlaitas 9,8 m² sumažino apeliantų nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, be to, ieškovai naudojasi 14 m² neapmokestintu servitutu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, nors apeliantai prašė pridėti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šios aplinkybės nustatytos. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantams bylinėjimosi išlaidas, turėtas kitoje byloje, kurioje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad pagrįstais ir teisėtais įrodymais nustatyta, jog apeliantų atraminės sienutės dalies akmenys yra suvirtę į ieškovų žemės sklypą, jie pažeidžia ieškovų nuosavybę bei trukdo ja naudotis, todėl privalo būti pašalinti apeliantų lėšomis.Ieškovai nurodė, kad apeliantai skunde bei bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad atraminė sienutė užima 1,27 m² ieškovų žemės sklypo ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pateikė 2017-03-20 ginčo objekto planą, iš kurio matosi, kad akmenų supiltas šlaitas – atraminė sienutė – yra ieškovų žemės sklypo ribose. Ieškovai nurodė, kad šie duomenys įrodo, kad ginčo dėl sklypo ribų nėra, todėl ieškinys pareikštas dėl nuosavybės teisės gynimo, nes atraminei sienelei griūnant į ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantį sklypą pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės.Ieškovai nurodė, jog 2015-08-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 5-15-38 ir liudytojo V. B. UAB „Geovitara“ matininko teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina faktą, jog atraminė siena yra įgriuvusi į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovai nurodė, kad apeliantai klaidina teismą teigdami, kad ginčas dėl ginčijamos žemės sklypo ribos išspręstas teismo sprendimu. Ginčas dėl ginčijamos žemės sklypo ribos tarp šalių iki šiol nebuvo teismo spręstas, o ieškovas kreipėsi į apeliantus su prašymu, į policiją, NŽT. Ieškovai nurodė, kad nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ginčo atraminės sienelės buvimas nesudaro pagrindo jos griauti, nes ją kaip nuosavybę įgijo perdavimo būdu. Ieškovai nurodė, kad iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad atraminė sienutė – apeliantų nuosavybė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo – NŽT– prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantai pažeidė ieškovų teisę į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir įpareigojo apeliantus savo lėšomis pašalinti 1,80 m² ploto atraminės sienelės nubyrėjusius akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantai nurodė, kad teismo posėdžio metu pateikė specialistų paruoštą 2017-03-20 atraminės sienelės planą, iš kurio matosi, kad teisinė ir faktinė žemės sklypų riba nesutampa. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio plano nepridėjo prie bylos, todėl jį pateikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo tai nelaikyti nauju įrodymu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepridėjo šio plano prie civilinės bylos, tačiau iš 2017-04-25 teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog teismas šiuo planu rėmėsi kaip įrodymu (CPK 177 straipsnis), duomenų, jog teismas būtų jį atsisakęs priimti (CPK 181 straipsnis), nėra, todėl pagrįstai apeliantai prašo planą nelaikyti nauju įrodymu, o tiesiog jį pridėti prie bylos. Teisėjų kolegija mano, kad planą būtina pridėti prie civilinės bylos, nelaikant jo nauju įrodymu.

Dėl ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimo

Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir priėmė nepagrįstą sprendimą tenkindamas ieškinį ir įpareigodamas apeliantus perkelti tvorą iki ieškovų nurodytos sklypo ribos, ieškovams nepareiškus reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo, kadangi nesutampa teisinė ir faktinė žemės sklypų riba. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2015).Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčijama žemės sklypo riba buvo nustatinėjama ne kartą: 2011-03-23 (žemės sklypo planas); 2013-06-06 (žemės sklypo planas); 2014-01-24 (žemės sklypo planas); 2017-03-20 (planas). Šie duomenys patvirtina, kad ginčijamo žemės sklypo riba visais anksčiau nurodytais atvejais sutapo (taškų koordinatės atitinka su leistina paklaida), todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog žemės sklypo riba buvo stumiama į apeliantų sklypo pusę. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklauso inžinerinis statinys – atraminė sienutė. Taigi nurodyti duomenys patvirtina, jog žemės sklypo riba nustatyta dokumentais, kurių pagrįstumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jie nėra nuginčyti nei apeliantų, nei ieškovų. Be to, 2015-08-20 antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo metu (vaizdo medžiaga) apeliantai nurodė, kad ginčo dėl žemės sklypo ribos nėra, t. y. jie sutinka su nustatyta žemės sklypo riba. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos nesutampa, ir pažymi, kad faktine žemės sklypo riba šiuo atveju negali būti laikoma visa atraminė sienelė, nes dalis jos veikiama gamtos sąlygų ir žmogaus veiklos (prie pat yra kelias, kuriuo važinėja sunkiasvorės transporto priemonės) pasislinko į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir tinkamai neįtvirtinus atraminės sienelės, ji virsta į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi tik dėl apeliantų nerūpestingumo – netinkamo naudojimosi jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu (atramine sienele), atraminė sienelė pasislinko, tačiau tai nereiškia, kad pasikeitė faktinė žemės sklypo riba ir kad faktinė ir teisinė žemės sklypo riba nesutampa. Be to, byloje nėra duomenų, jog atraminė sienelė anksčiau tarnavo kaip faktinė žemės sklypo riba, juolab, kad apeliantai nurodė, jog patvirtinus žemės sklypo ribas ieškovų žemės sklypas padidėjo būtent apeliantų sklypo sąskaita ta dalimi, kurioje yra atraminė sienelė. Taip pat svarbu, jog šiuo atveju dėl anksčiau nurodytų aplinkybių atraminė sienelė su teisine žemės sklypo riba nesutampa ne visa apimtimi, o tik ta dalimi, kuri veikiama pašalinių jėgų. To, kad atraminė sienelė, veikiama gamtos sąlygų ir žmogaus veiklos, pasislinko į ieškovų nuosavybės teise priklausantį sklypą, neneigia ir apeliantai. Todėl apeliantų argumentai jog atlikti neteisingi matavimai ir neteisingai nustatyta sklypo riba yra ne tik kad nepagrįsti, bet prieštaraujantys pačių apeliantų teiginiams. Apeliantai nurodė, kad ieškovai taip pat pažeidžia jų nuosavybes teises, nes ieškovų namo stogo šlaitas patenka į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o jų pažeidimas dėl atraminės sienelės pasislinkimo yra simbolinis ir nereikšmingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apeliantų argumentas negali būti pagrindu pažeisti ieškovų nuosavybės teises, o apeliantai manydami, jog ieškovai pažeidžia jų nuosavybės teises, turi teisę jas ginti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo 1,80 m² ploto atraminės sienelės nubyrėjusius akmenis pašalinti iš ieškovams priklausančio žemės sklypo, nors specialistų paruoštas 2017-03-20 akmeninės sienelės planas nurodo, jog atraminės sienelės užimamas plotas gretimame sklype yra 1,27 m². Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog 2017-03-20 akmeninės sienelės planas galbūt ir tiksliau nurodo atraminės sienelės užimamą plotą gretimame sklype, nes paruoštas specialistų UAB „Kartografiniai projektai“ (įmones veikla žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai, topografiniai planai ir kt.), tačiau teismui priimant sprendimą svarbiausia grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki tariamo pažeidimo, t. y. šiuo atveju svarbiausia, jog būtų pašalinti visi atraminės sienelės akmenys iš ieškovams nuosavybes teise priklausančio sklypo, ir nėra taip svarbu, ar tai sudarys 1,80 m² ar 1,27 m², svarbiausia, jog netrukdytų ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodant, kad atsakovai įpareigotini savo lėšomis pašalinti ginčijamos atraminės sienelės dalies nubyrėjusius akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo (pagal ieškovų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą 2011-06-08 žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir koordinačių žiniaraštį atraminės sienelės koordinatės taškai Nr. 1, Nr. 2 (b. l. 14–15), pagal atsakovų nagrinėjamoje byloje kartu su apeliaciniu skundu pridėtu 2017-03-20 planu koordinatės taškai Nr. 7 ir Nr. 8).Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika ir nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartimi Nr. 3K-3-488-219/2015 kaip precedentu, kurioje nurodytos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės sutampa. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Atsižvelgdama į skirtingas bylų faktines aplinkybes (nors jos ir panašios), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam šią bylą, nebuvo teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje, nes civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, o tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokio ginčo nėra.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovų veiksmų (dėl namo šlaito ir kelio servituto), kuriais ieškovai pažeidžia apeliantų nuosavybes teises, ir nepagrįstai nepridėjo prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje šios aplinkybės nustatytos. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė apeliantų nurodytų aplinkybių ir prie nagrinėjamos bylos nepridėjo prašomos civilinės bylos.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau pateikti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad apeliantams priklausančios atraminės sienelės akmenys, esantys ieškovų nuosavybės teise priklausančiame sklype, pažeidžia ieškovų kaip žemės sklypo savininkų nuosavybės teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigojant atsakovus savo sąskaita ir jėgomis pašalinti atraminės sienelės nubyrėjusius akmenis iš ieškovams priklausančio sklypo yra pagrįstas.Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas dėl nutarties 27 punkte nurodytų aplinkybių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismo posėdžio metu buvo nuspręsta civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pridėti prie nagrinėjamos bylos. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį). Duomenų, jog būtų išspręstas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas minėtoje byloje, nėra, nors iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas turėjo 116 Eur išlaidų už antstolės paslaugas ir 50 Eur už UAB „Geovitara“ nužymėjimo darbus. Šias bylinėjimosi išlaidas ieškovai prašė priteisti nagrinėjamoje civilinėje byloje.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Su šiais apeliantų argumentais sutikti negalima, nes civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas procesinis sprendimas, kuriuo šalių ginčas būtų išspręstas iš esmės, byloje pateikti įrodymai nebuvo įvertinti. Nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir UAB „Geovitara“ nužymėjimo darbais. Vadinasi, šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 ir 10 punktas).Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė 847 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodė, kokiomis dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad minėtas bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovas V. R., yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų lygiomis dalimis po 423,50 Eur priteisti ieškovui V. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 313 straipsnis (draudimas priimti blogesnį sprendimą apeliantams nebūtų pažeistas).Teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų valstybei priteisė 6,65 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau nenurodė, kokiomis dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovų lygiomis dalimis po 3,32 Eur valstybei priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 313 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas V. R. turėjo 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2017-05-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 905221). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) (8.11 punktas, 8.19 punktas). Apeliacinį skundą atmetus (iš esmės), iš atsakovų (apeliantų) lygiomis dalimis po 425 Eur ieškovui V. R. priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliacinį skundą atmetus (iš esmės), apeliantų turėtos (iš viso 431 Eur) bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimą patikslinti.

Įpareigoti atsakovus K. M. ir D. M. savo lėšomis pašalinti ginčijamos atraminės sienelės dalies nubyrėjusius akmenis iš ieškovams priklausančio žemės sklypo.

Priteisti iš atsakovų K. M. ir D. M. lygiomis dalimis po 423,50 Eur ieškovui V. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų K. M. ir D. M. lygiomis dalimis po 3,32 Eur valstybei turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų (apeliantų) K. M. ir D. M. lygiomis dalimis po 425 Eur ieškovui V. R. turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.