- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-573-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02715-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vetfarmas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-1139/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vetfarmas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 900,25 Eur skolos, procesines palūkanas – 8,00 % nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020-07-24 UAB „Juris LT“ ir UAB „Vetfarmas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Vetfarmas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą (duomenys neskelbtini) A. G.. Ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
3. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė atsakovui pristatė prekes, nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovas privalo sumokėti 758,07 Eur. Atsakovas turėjo pareigą visą skolą sumokėti UAB „Vetfarmas“, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino.
4. Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti 900,25 Eur skolą sudaro – 758,07 Eur skola, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurios skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas, kurių ieškovė, pagal suformuotą teismų praktiką, neturi įrodinėti, ir 102,18 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019-03-20, t. y. nuo PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2018-04-19 nieko nėra pirkęs iš UAB „Vetfarmas“. Iš UAB „Vetfarmas“ prekes pirko nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio iki 2018-04-19, o nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki šiol kombinuotus pašarus jis perka tik iš akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Kauno grūdai“, o su UAB ,,Vetfarmas“ už pirktus iki 2018 m. balandžio mėnesio kombinuotus pašarus, mineralinius priedus yra visiškai atsiskaitęs. UAB „Vetfarmas“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra nebuvo įtraukta į atsakovo buhalterinę apskaitą, atsakovas PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo, nes ji yra neteisėta, o UAB „Vetfarmas“ veiksmai nesąžiningi.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Vetfarmas“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove pasirašė 2020-07-24, todėl atsakovas turi prievolę sumokėti skolą naujajam kreditoriui – ieškovei. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie atsiskaitymą su trečiuoju asmeniu. PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta 2019-02-18, važtaraštis taip pat yra tos pačios datos (2019-02-18). PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodytos prekės bei jų kiekiai sutampa. Važtaraštį yra pasirašęs ir atsakovas, taip parašu patvirtindamas, jog jis gavo prekes. Atsakovo teiginiai, kad jis laikotarpiu, kai buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir važtaraštis, nieko nėra pirkęs iš trečiojo asmens, yra aiškiai nepagrįsti, neįrodyti. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė turi teisinį pagrindą dėl skolos priteisimo iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei UAB „Juris LT“ 900,25 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo A. G. trečiajam asmeniui UAB „Vetfarmas“ 137,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui pateiktų dokumentų originalus, nurodytus Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-01-13 nutarties, kuria paskirta rašysenos ekspertizė, 1-11 punktuose.
8. Teismas nurodė, jog vien PVM sąskaitos-faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia, kad atsakovas prekių neužsakė ir, kad jos nebuvo jam pristatytos. Teismas konstatavo, kad byloje esantys kiti duomenys patvirtina, kad tarp atsakovo ir UAB „Vetfarmas“ buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir prekės jam buvo pristatytos.
9. Teismas pažymėjo, jog įvertinus tai, kad 2019-02-18 PVM sąskaitoje-faktūroje ir 2019-02-18 važtaraštyje, pasirašytame atsakovo, nurodyti vienodi pašarų kiekiai ir tik neatitikimas yra krovinio pristatymo važtaraštyje, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovui buvo pristatytos ne tos prekės, kurios nurodytos PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje, o tai, kad atsakovas šio pirkimo neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, savaime nepatvirtina, kad jis tų prekių negavo.
10. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. 2019 m. kovo mėn. bendradarbiavo su AB „Kauno grūdai“, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepaneigia, kad jis tuo pačiu laikotarpiu negalėjo bendradarbiauti ir su UAB „Vetfarmas“. Teismas sprendė, kad remiantis vien atsakovo ranka pildytu žiniaraščiu negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas tikrai 2019 m. vasario mėn. neužsakė pašarų gyvuliams, o ta aplinkybė, kad galbūt atsakovui tuo metu pakako pašarų ir nebuvo būtina jų pirkti, savaime nepaneigia, kad jis jų neužsakė ir, kad dėl to negalėjo užsakyti mažesnio pašarų kiekio nei įprastai užsakydavo. Teismas sprendė, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis prekių neužsakė ir negavo, nepatvirtintos jokiais duomenimis.
11. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovui buvo pristatytos prekės, nurodytos 2019-02-18 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VET-50-00324, kurių bendra vertė 758,07 Eur, ir 2019-02-18 važtaraštyje Nr. VET-50-00324. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovui buvo pristatytos prekės pagal 2018-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, todėl jis privalo už šias prekes atsiskaityti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) A. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas apie ieškovės reikalavimo teisės egzistavimą. Atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, jog pirminė kreditorė neturėjo ir neturi reikalavimo teisės į atsakovą 758,07 Eur sumai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, ant kurios yra tik UAB „Vetfarmas“ atstovo parašas, o atsakovas šios sąskaitos nėra pasirašęs.
12.2. UAB „Vetfarmas“ viso teisminio proceso metu nesugebėjo paaiškinti aplinkybės, kodėl PVM sąskaita-faktūra, kurios pagrindu reikalavimo teisė buvo perleista ieškovei, atsakovo nebuvo pasirašyta. Taip pat nepaaiškino, kodėl tariamos skolos išieškojimo klausimas su atsakovu nebuvo spręstas iki perleidžiant reikalavimo teisę. UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ reikalavimo perleidimo sutartį sudarė tik 2020-07-24, kai tariama skola atsirado 2019 m. vasario mėn.
Šalies argumentai
12.3. UAB „Vetfarmas“ 2022-06-14 (jau baigus nagrinėti šią civilinę bylą teisme) pateikė teismui naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo pakartotinai pareikalavo iš atsakovo priteisti tą pačią sumą (758,07 Eur), pagal tą pačią PVM sąskaitą-faktūrą (VET-50-00324). Marijampolės apylinkės teismas 2022-06-15 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4320-670/2022, kuriuo UAB „Vetfarmas“ pareiškimą patenkino. Atsakovas 2022-06-20 pateikė byloje savo prieštaravimus, po to civilinėje byloje daugiau jokių veiksmų neatlikta. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo teiginius, jog UAB „Vetfarmas“ valdyme dėl didelės personalo kaitos yra daug problemų. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios su šiuo tiekėju ūkininkai masiškai nutraukia santykius.
12.4. Atsakovas 2019 metais jau nebendradarbiavimo su UAB „Vetfarmas“ ir pašarus pirko iš AB „Kauno grūdai“. Jokio poreikio pirkti dar papildomai iš UAB „Vetfarmas“ nebuvo. UAB „Vetfarmas“ į jį niekada jokiu būdu nesikreipė dėl likusios neapmokėtos sąskaitos-faktūros, į atsakovo ūkio apskaitą tokia sąskaita neįtraukta. Be to, PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodyti pašarų kiekiai nesutampa su krovinio pristatymo važtaraštyje nurodytu pašarų kiekiu. Į bylą pateikti atsakovo ūkio kombinuotųjų pašarų pirkimo žiniaraščiai bei ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalų išrašai, iš kurių aiškiai matyti, jog joks sandoris su UAB „Vetfarmas“ 2019 m. nebuvo galimas. Atsakovas yra sąžiningas ir doras žmogus, todėl tuo atveju, jeigu jis tikrai būtų pirkęs pašarus, būtų už juos atsiskaitęs, juolab, kad 758,07 Eur suma jam nėra didelė, tačiau atsakovas laikosi principo, kad neprivalo mokėti už tai, ko negavo (nepirko).
12.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovui nepalankų sprendimą, nusižengė kasacinio teismo suformuotai praktikai bei įrodymų vertinimo taisyklėms, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vetfarmas“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Teismas nagrinėjamoje byloje tyrė įrodymus visa apimtimi, tenkino atsakovo pareikštus prašymus. Teismas atliko išsamų įrodymų vertinimą byloje, todėl atsakovo pozicija, jog pirminė kreditorė neturėjo ir neturi reikalavimo teisės į atsakovą 758,07 Eur sumai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, liko neįrodyta.
13.2. Tiek teikiant rašytinius paaiškinimus, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas buvo raginamas ne kartą telefonu sumokėti susidariusią skolą.
Šalies argumentai
13.3. Iš tiesų trečiasis asmuo dėl žmogiškosios darbuotojų klaidos 2022-06-14 pateikė teismui naują pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo pakartotinai pareikalavo iš atsakovo priteisti tą pačią sumą (758,07 Eur), pagal tą pačią PVM sąskaitą-faktūrą (VET-50-00324). Marijampolės apylinkės teismas 2022-06-15 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4320-670/2022, kuriuo UAB „Vetfarmas“ pareiškimą patenkino, tačiau 2022-08-01 teismas priėmė nutartį panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022-06-15 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4320-670/2022.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ perleido reikalavimo teisę UAB „Juris LT“ į (duomenys neskelbtini) A. G. skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teise į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininko skolomis pradiniam kreditoriui, taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises.
16. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020-07-28, jo buvo prašoma apmokėti skolą į naujojo kreditoriaus sąskaitą. 2020-07-28 pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, siųstame atsakovui A. G., naujoji kreditorė UAB „Juris LT“ nurodė, kad UAB „Vetfarmas“ ir UAB „Juris LT“ 2020-07-24 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 200724/79 (pridedamas nuorašas); šia sutartimi pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei savo reikalavimo teisę į A. G. (duomenys eskelbtini) skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais; skolą sudaro: 758,07 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitas-faktūras, 60,65 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, iš viso 858,72 Eur; naujoji kreditorė prašė iki 2020-08-04 nurodytą sumą sumokėti į UAB „Juris LT“ sąskaitą. Pranešimas atsakovui buvo išsiųstas 2020-07-29 adresu (duomenys neskelbtini).
17. Nustatyta, kad tarp atsakovo A. G. ir UAB „Vetfarmas“ 2015-08-17 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas (UAB „Vetfarmas“) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pirkėjui ((duomenys neskelbtini) A. G.) prekes, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir atsiskaityti Sutarties nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas pirkėjui perduoda prekes, kurių pavadinimas, kiekis bei kaina nurodytos pardavėjo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas prilygsta prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymui.
18. Pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ 2019-02-18 išrašė atsakovui 758,07 Eur sumai pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324 už atsakovui pristatytus kombinuotus pašarus, ant sąskaitos yra tik UAB „Vetfarmas“ atstovo (sandėlio darbuotojo) parašas, atsakovas šios sąskaitos nėra pasirašęs. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad užsakytos prekės: Complet Extra (VMP galv.su mielėm) 25 kg (kiekis-3) ir Komb. Paš. Melž.karv. 24 proc. (60-1172) 35 kg (kiekis 50), bendra sąskaitos suma 758,07 Eur. Sąskaitą (serija ir numeris VET-50-00324, data 2019-02-18, prekių/paslaugų tiekimo data 2019-02-18) buvo pateikta ir registruota VMI i.SAF sistemoje – mokestinis laikotarpis nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28.
19. Pagal 2019-02-18 sąskaitą-faktūrą 2019-02-18 buvo išrašytas važtaraštis Nr. VET-50-00324, nurodyta, kad prekes (1750 kg kombinuotų pašarų) išdavė UAB „Vetfarmas“ sandėlio darbuotojas, prekes priėmė A. G.. Į bylą pateiktas važtaraščio Nr. VET-50-00324, išrašyto 2019-02-18 originalas, kuriame nurodyta, kad prekes priėmė A. G.. Atsakovo įrašas ir parašas padaryti rankraštiniu įrašu.
20. Byloje buvo atlikta atsakovo A. G. rašysenos ekspertizė. 2022-03-02 ekspertizės akte Nr. 11-198(22) padaryta išvada, kad UAB „Vetfarmas“ važtaraštyje Nr. VET-50-00324 (dokumento data 2019-02-18; 2019-03-20), grafoje „prekes priėmė“ rankraštinį įrašą „A. G.“ parašė ir pasirašė A. G..
21. Į bylą pateikta 2019-02-18 krovinio pristatymo važtaraščio kopija, iš kurios nustatyta, kad įmonė UAB „Raben Lietuva“ 2019-02-18 (laikas nurodytas 8.00 val. – 15.00 val.) A. G., adresu (duomenys neskelbtini) pristatė 2 paketus gyvūnų produktų (svoris 1850 kg), siuntėjas UAB „Vetfarmas“. Krovinio pristatymo važtaraštį pristatė vairuotojas, grafoje „gavėjas“ yra A. G. parašas, nėra nurodytas vardas ir pavardė. 2019-02-18 PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodyta, kad užsakyta ir priimta prekių yra: 35 kg kombinuotų pašarų melžiamoms karvėms (kiekis – 50) ir 25 kg Complett Extra (VMP galv. su mielėm) (kiekis – 3), iš viso 1825 kg (neto svoris – be pakuotės) ir 1832,75 kg (bruto svoris – su pakuote); UAB „Raben Lietuva“ krovinio pristatymo važtaraštyje nurodyta, kad perduota 1850 kg gyvūnų produktų, t. y. 25 kg daugiau lyginant su neto svoriu ir 18 kg vertinant su bruto svoriu.
22. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas bendradarbiavo su AB „Kauno grūdai“. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad atsakovas pirko pašarus iš AB „Kauno grūdai“ (2019-01-16, 2019-03-13). Iš atsakovo pateikto pinigų kasoje banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo 2019 m. nustatyta, kad iš UAB „Vetfarmas“ pagal ginčo sąskaitą ir važtaraštį gautos prekės nėra įtrauktos į apskaitą. Iš atsakovo pateiktų kombinuotų pašarų pirkimo žiniaraščių 2018-2019 m. (rašytų atsakovo) nustatyta, kad 2019 m. vasario mėn. jis pašarų nepirko; 2018 m. užsakymus atsakovas darydavo praktiškai kiekvieną mėnesį; 2019 m. nedarė užsakymo vasario, rugsėjo mėn.
Dėl ginčo esmės
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
24. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
25. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo A. G. ir UAB „Vetfarmas“ 2015-08-17 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas (UAB „Vetfarmas“) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti pirkėjui ((duomenys neskelbtini) A. G.) prekes, o pirkėjas įsipareigoja jas priimti ir atsiskaityti Sutarties nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas pirkėjui perduoda prekes, kurių pavadinimas, kiekis bei kaina nurodytos pardavėjo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas prilygsta prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymui. Pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ 2019-02-18 išrašė atsakovui 758,07 Eur sumai pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324 už atsakovui pristatytus kombinuotus pašarus, sąskaita pasirašyta tik UAB „Vetfarmas“ atstovo. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad užsakytos prekės: Complet Extra (VMP galv.su mielėm) 25 kg (kiekis-3) ir Komb. Paš. Melž.karv. 24 proc. (60-1172) 35 kg (kiekis 50). Pagal 2019-02-18 sąskaitą-faktūrą 2019-02-18 buvo išrašytas važtaraštis Nr. VET-50-00324, nurodyta, kad prekes (1750 kg kombinuotų pašarų) išdavė UAB „Vetfarmas“ sandėlio darbuotojas, prekes priėmė A. G.. Byloje buvo atlikta atsakovo A. G. rašysenos ekspertizė. 2022-03-02 ekspertizės akte Nr. 11-198(22) padaryta išvada, kad UAB „Vetfarmas“ važtaraštyje Nr. VET-50-00324, grafoje „prekes priėmė“ rankraštinį įrašą „A. G.“ parašė ir pasirašė A. G.. Pagal 2019-02-18 krovinio pristatymo važtaraštį nustatyta, kad įmonė UAB „Raben Lietuva“ 2019-02-18 A. G., adresu (duomenys neskelbtini) pristatė 2 paketus gyvūnų produktų (svoris 1850 kg), siuntėjas UAB „Vetfarmas“. 2019-02-18 PVM sąskaitoje-faktūroje ir važtaraštyje nurodyta, kad užsakyta ir priimta prekių yra: 35 kg kombinuotų pašarų melžiamoms karvėms (kiekis – 50) ir 25 kg Complett Extra (VMP galv. su mielėm) (kiekis – 3), iš viso 1825 kg (neto svoris – be pakuotės) ir 1832,75 kg (bruto svoris – su pakuote); UAB „Raben Lietuva“ krovinio pristatymo važtaraštyje nurodyta, kad perduota 1850 kg gyvūnų produktų, t. y. 25 kg daugiau lyginant su neto svoriu ir 18 kg vertinant su bruto svoriu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog tarp trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ ir atsakovo A. G. buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai pagal 2015-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį. 2019-02-18 pradinė kreditorė UAB „Vetfarmas“ išrašė atsakovui 758,07 Eur sumai pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324 už kombinuotus pašarus, sąskaita pasirašyta tik UAB „Vetfarmas“ atstovo; pagal minėtą sąskaitą-faktūrą 2019-02-18 išrašytas važtaraštis Nr. VET-50-00324, važtaraštis pasirašytas atsakovo; 2019-02-18 važtaraščio Nr. VET-50-00324 duomenys atitinka 2019-02-18 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus duomenis; pagal 2019-02-18 krovinio pristatymo važtaraštį atsakovui pristatyti 2 paketai gyvūnų produktų, krovinio pristatymo važtaraštis pasirašytas atsakovo, t. y., atsakovas parašu patvirtino prekių atvežimą; pagal atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Vetfarmas“ bendradarbiavimo praktiką – visą laiką atsakovui su kroviniu būdavo pristatomi trys dokumentai (PVM sąskaita-faktūra, važtaraštis ir krovinio pristatymo važtaraštis), kuriuos atsakovas pasirašydavo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien PVM sąskaitos-faktūros nepasirašymas šiuo atveju savaime nepaneigia, kad atsakovas šių prekių neužsakė ir, kad jos nebuvo jam pristatytos. Minėtų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad prekės pagal 2019-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui buvo pristatytos, todėl atsakovas turi pareigą už gautas prekes atsiskaityti. Šių išvadų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas ginčo pirkimo neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą ar bendradarbiavo su AB „Kauno grūdai“. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirminė kreditorė neturėjo ir neturi reikalavimo teisės į atsakovą 758,07 Eur sumai pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET-50-00324, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas apie ieškovės reikalavimo teisės egzistavimą. Teismas, priimdamas atsakovui nepalankų sprendimą, nusižengė kasacinio teismo suformuotai praktikai bei įrodymų vertinimo taisyklėms, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
28. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl pirminės kreditorės reikalavimo teisių į atsakovą), kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V, de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.