Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 2 d. 0.05 val. A. Š. Šilutės m., Lietuvininkų g., vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, bei vengė neblaivumo patikrinimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad priimant nutarimą nebuvo iki galo atsižvelgta ir į apeliacinio teismo konstatuotus pažeidimus. Byloje liko neapklausta liudytoja V. G., o policijos pareigūno M. T. parodymai jo nurodytų aplinkybių kontekste nieko neįrodo. Pažymi, kad apylinkės teismas nutarime nurodė, jog nėra neabejotinų įrodymų, jog jis vairavo neblaivus, ir šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Akcentuoja, kad kaip yra anksčiau nurodęs apygardos teismas, pripažįstant jo kaltę buvo remtasi tik faktu, kad iš 20 kartų nepavyko tinkamai atlikti neblaivumo testo. Apklausus liudytoją M. T. dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, jis savo nuomonę grindė taip pat tik šiuo faktu ir nieko iš esmės daugiau nepasakė. Kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti byloje nėra ir mano, kad jo aiškinimas liko nepaneigtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., padarymo nėra, tačiau apeliantas nesutinka dėl nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir prašo šią nutarimo dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, kad jis neatsisakė pasitikrinti girtumo, o priešingai, aplinkybės patvirtina, kad jis nevengė neblaivumo patikrinimo. Jis savo noru, o tiksliau jo prašymu, kartu su pareigūnais vyko į ligoninę įvertinti jo būklę dėl girtumo. Pažymi, kad tuoj po to, kai tik buvo atlikta medicininė apžiūra ir pareigūnų automobilyje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis pats savo iniciatyva vėl sugrįžo į ligoninę ir pareikalavo, kad būtų atliktas kraujo tyrimas dėl etilo alkoholio nustatymo. Tyrimo duomenys patvirtino, jog jo kraujyje jo nerasta.

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Pirmosios instancijos teismas A. Š. pagal ATPK 134 str. 1 d. ir ATPK 126 str. 4 d. nubaudė už tai, kad jis vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, bei savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo.

ATPK 126 str. „Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“ 4 d. numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą, t. y. už neatlikimą veiksmų, kurie reikalingi leidžiantis Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrintam, ar asmuo nėra neblaivus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 d. ir Kelių eismo taisyklių 17 p. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti (LAT nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015). Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, vengia pūsti, akivaizdžiai netinkamai pučia ir pan.).

Susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas 2016 m. birželio 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas pripažindamas A. Š. kaltu vadovavosi visais byloje esančiais duomenimis, tai yra konstatavo, kad A. Š. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., įrodyta liudytojo policijos pareigūno M. T. parodymais, medicininės apžiūros aktu, garso įrašu, iš kurio matyti, kad pareigūnai ne kartą bandė testuoti A. Š., aiškino jam apie procedūros atlikimą, tačiau nė vienas bandymas nedavė rezultatų. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, vertinant nustatytas aplinkybes ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie objektyvias kliūtis nustatyti alkotesteriu blaivumą, kad A. Š. simuliavo pareigūnų nurodytos procedūros atlikimą, tokiu būdu vengdamas neblaivumo patikrinimo ir šiuos veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d. A. Š. nurodytos aplinkybės, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumo, o tik negalėjo to padaryti, išanalizavus įrodymus laikytinos pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad savo negalėjimą tinkamai įpūsti į alkoholio matuoklį pirmame apeliaciniame skunde grinė dideliu nuovargiu, nemiga, o 2016 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje apylinkės teisme nurodė, jog tinkamai atlikti procedūros jam nepavyko, nes buvo susijaudinęs, kadangi tuo metu skyrėsi su žmona.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas pažeidimą fiksavę policijos pareigūnas M. T. parodė, kad patruliavo su L., kai pamatė sukantį automobilį iš Dariaus ir Girėno gatvės į Lietuvininkų gatvę. Pastebėjo, kad žmogus neprisisegęs saugos diržo. Tikrinant dokumentus pasirodė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus ir buvo atvesdintas į policijos automobilį, jis užuodė alkoholio kvapą. Buvo duotas alkotesteris, bet pažeidėjas pūtė pro šalį, nes nebuvo būdingo garso, kai į jį įpučiama. Atsivežė pažeidėją į policijos komisariatą ir ten viskas vėl pasikartojo, pažeidėjo veiksmai buvo analogiški. Buvo nutarta vežti gydytojų apžiūrai ir išvadai (b. l. 44). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1 užfiksuota, kad iš kelių bandymų įpūsti nepavyksta (b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjui galimybė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą buvo suteikta net keletą kartų siūlant pūsti į alkotesterį, tai yra tik sustabdžius automobilį, policijos komisariate bei gydymo įstaigoje, tačiau A. Š. tokia galimybe nepasinaudojo ir netinkamai vykdydamas policijos reikalavimą pasitikrinti blaivumą realizavo ATPK 126 str. 4 d. įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Toks A. Š. elgesys – nevienkartinis negalėjimas tinkamai įpūsti į alkoholio matuoklio prietaisą ir tinkamai pasitikrinti, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus A. Š. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis savo noru nuvyko į ligoninę ir atlikto kraujo tyrimo dėl etilo alkoholio nustatymo duomenys patvirtino, jog jo kraujyje alkoholio nerasta, tačiau pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės tai, kad pažeidėjui po daugiau nei trijų valandų nuvykus į medicinos įstaigą, buvo nustatytos 0,00 promilės, nes, kaip jau buvo minėta, jis sustabdyta policijos pareigūnų tai daryti vengė. Netikėti policijos pareigūno parodymas apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir pats pažeidėjas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad kraujo tyrimo duomenys patvirtino, jog alkoholio kraujyje nerasta ir įrodymų vertinimo prasme kraujo tyrimo rezultatai turi didesnę įrodomąją reikšmę negu medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti, kurios išvada yra tik įtarimas, kad nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu A. Š. buvo nubaustas už tai, kad vengė pasitikrinti neblaivumą, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nevertino duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų A. Š. neblaivumo laipsnį. Kaip jau buvo minėta, tokie duomenys veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 str. 4 d. reikšmės neturi.

Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra iš esmės išanalizuoti, įrodymai aptarti ir įvertinti. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad teismo sprendimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Apygardos teismas nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Esant šioms aplinkybėms, A. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d., jokių esminių materialios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis apelianto skunde nurodomais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį ir bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.