Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-956-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5411-956/2016 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui S. Š., tretieji asmenys bankas AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Š. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį – U. ir N. po 100 Eur, S. – 80 Eur. Nurodė, kad atsakovas jokio materialinio išlaikymo vaikams neteikia.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo S. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. Š. ir U. Š. kiekvienam po 100 Eur, o S. Š. - po 80 Eur, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 10 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki bus priimtas sprendimas byloje. Ieškovė J. Š. skirta vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Teismas vertino, jog, atsižvelgiant į sutuoktinių vaikų interesus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovo materialinę padėtį, išlaikymo vaikams neteikimą, leidžia spręsti, kad gali būti pažeidžiami šalių vaikų turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, nes atsakovas gali nevykdyti savo pareigos išlaikyti vaikus, užtikrinti būtinųjų jų poreikių patenkinimą. Todėl yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius bylos šalių vaikų interesus taikant laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. Š. prašo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iš jo priteisti po 50 Eur nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 10 d. iki bus priimtas sprendimas byloje arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, jog išlaikymas vaikams yra būtinas, tačiau, priešingai nei tvirtina ieškovė, jį vaikams teikia gera valia. Nepaisant to, neprieštarauja, jog išlaikymo dydis laikinai būtų nustatytas teismo. Tačiau, priimant ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatant teikiamo išlaikymo dydį, nebuvo tinkamai įvertintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d. bei 3 d. nustatytos aplinkybės bei neatsižvelgta į jo finansinę padėtį, finansinius įsipareigojimus bei gaunamas mėnesines pajamas, kurios yra apie 400 Eur. Taigi skundžiama nutartimi nustatytas laikino išlaikymo dydis viršija pusę jo gaunamų pajamų. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra mažintinas iki po 50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama ir iš atsakovo S. Š. priteistas laikino išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams dydis mažinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 4 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, tačiau nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, netinkamai įvertino įrodymus apie išlaidas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams tenkinti, apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, dėl ko netinkamai nustatė lakinai vaikų išlaikymui teiktino išlaikymo dydį (CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Pagal CPK 145 str. 1 d. 11 p. laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (vaikui) iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, juridinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra. Savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus neginčija ir pats atsakovas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų (vaiko) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl jo gaunamų pajamų, teiktino išlaikymo dydžio išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog jis gera valia teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiams vaikams teikė pakankamo dydžio išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iki bus išnagrinėta byla, priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams siekiant patenkinti minimalius jų poreikius.Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš atsakovo nepilnamečiams vaikiams priteisiamo laikino išlaikymo dydį, nes net preliminariai neįvertino šalių vaikų minimalių poreikių, šalių turtinės padėties, atsakovo gaunamų mėnesinių pajamų dydžio.Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Du iš jų yra 10 metų amžiaus, o vienas – 2 metų. Vienam iš vyresniųjų vaikų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu buvo nustatytas neįgalumas. Vaikai gyvena su ieškove. Duomenų apie vaikų konkrečius poreikius ir jiems patenkinti reikalingą ieškovės prašomą priteisti laikiną išlaikymo sumą byloje nėra pateikta, vaikų poreikiai nėra individualizuoti. Dėl to ieškovės prašomas priteisti kasmėnesinis laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, nesant jokio tokių poreikių paskaičiavimo, yra pagrįstas tik iš dalies. Apeliantas pateikė įrodymus, kad jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, išskaičius privalomus mokesčius, siekia apie 400 Eur. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad apeliantas turi kitokių pajamų, kurias galėtų skirti savo ir/ar nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pagal bylos duomenis atsakovas ženklesnės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (išskyrus šalių santuokoje įgytą butą) neturi. Skundžiama teismo nutartimi iš atsakovo vaikų išlaikymui kas mėnesį priteista 280 Eur kas mėnesį, vadinasi, jo pragyvenimui lieka apie 120 Eur, ir tai yra akivaizdžiai per maža suma suaugusio asmens minimalių poreikių tenkinimui. Kartu pastebėtina, jog ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos pagal kartu su ieškiniu pateiktus duomenis sudaro apie 1000 Eur, tačiau nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja, o šalys turi finansinių įsipareigojimų. Nustatant iš atsakovo priteisiamo laikino išlaikymo dydį, įvertinama tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovui S. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 str. 2 d. 8 p. bei 72¹ str. nuostatomis, buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepilnamečio sūnaus. Šiuo metu, kaip matyti iš „Liteko“ sistemos, civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui yra sustabdyta, kadangi šalims yra skirtas trijų mėnesių terminas susitaikymui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, siekdamas užtikrinti ne tik vaikų prioritetinės gynybos principą, bet ir šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vyresniajam vaikui ir po 80 Eur jaunesniajai dukrai yra per didelis, neatitinka atsakovo turtinės padėties, nepagrįstas būtinais vaikų poreikiais, todėl mažintinas iki po 70 Eur kiekvienam vyresniajam vaikui ir po 60 Eur jaunesniajai dukrai kas mėnesį. Teismo nuomone, toks laikino išlaikymo dydis šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir pagal šiuo metu byloje esančias aplinkybes yra pakankamas laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, kol teismas išsiaiškins galutinį išlaikymo vaikams dydį bei visas aplinkybes, susijusias su šalių finansine padėtimi, gaunamomis pajamomis, turimu turtu, vaikų būtinais poreikiais. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – 2016 m. gegužės 20 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Nors atsakovas S. Š. nėra aiškiai suformulavęs prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodęs tokio prašymo pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai esminiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 str., priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Sumažinti iš atsakovo S. Š. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 70 Eur (septyniasdešimt eurų), o S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) - po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 10 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki bus priimtas sprendimas byloje.

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.