Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovės atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 20 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Crafsoft“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1710949396, kuria atsakovui buvo suteiktas 950 Eur vartojimo kreditas 26 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39,85 procentai) ir 4,39 Eur mėnesinį administravimo mokestį, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė sutartį įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko pradinė kreditorė 2024 m. rugsėjo 2 d. sutartį nutraukė. 2024 m. sausio 8 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Crafsoft“ perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovo skola buvo perleista ieškovei, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismas pažymi, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Pats ieškovas neneigė tokių aplinkybių, patvirtino, kad skolą sumokės pradėjęs dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinas 950 Eur negrąžintas kreditas, 158,33 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.), 19,39 Eur administravimo mokestis paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

9. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės negautos pajamas (nuostolius) sudaro 312,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kuris paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. gegužės 20 d.), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

12. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo, ieškovė įrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 312,75 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovo.

13. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nori skolą mokėti dalimis, tačiau teismui prašymo dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo ir blogą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi galimybių spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatomis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas laiku į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo nesikreipė.

14. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinys teisme priimtas 2025 m. gegužės 9 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 32 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur advokato pagalbai apmokėti.

16. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 4,91 Eur, jos mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) negrąžintą kreditą, 158,33 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 33 centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, 19,39 Eur (devyniolikos eurų 39 centų) administravimo mokestį, 312,75 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų 75 centų) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. rugsėjo 2 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. gegužės 20 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. gegužės 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 432 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.