Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. 2016-09-14 apie 14.23 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, kliudė gale stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais veiksmais N. V. pažeidė KET 9, 114, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

N. V. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos – nepripažino, ir parodė, kad 2016-09-14 apie 14.30 val. automobilių aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), manevravo atbuline eiga jam priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo su drauge D. B., kuri sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Vairuodamas automobilį, nepasižiūrėjo į veidrodėlį ir kliudė automobilio „Audi A3“ galinį bamperį, ant nukentėjusio automobilio liko jo automobilio dažai. Suprato, kad kliudė kitą automobilį. Suveikė automobilio signalizacija. Iš savo automobilio nebuvo išlipęs, nes per langą viską matė. Laukė kokias 5-6 minutes, kol ateis kito automobilio savininkas, tačiau niekas neatėjo. Tada nusprendė nuvažiuoti iki namų, kad užsirašytų telefono numerį, nes automobilyje neturėjo nei su kuo, nei ant ko rašyti. Po truputį važiavo iš aikštelės, vis žiūrėjo, ar neateina kliudyto automobilio šeimininkas. Tada greitai nuvažiavo iki namų, kur užrašė savo telefono numerį, ir gal po valandos grįžo atgal. Stovėjo gal dvi valandas, laukė, tačiau automobilio nesulaukė. Vėl atvažiavo vakare ir laukė nuo 21.30 val. gal iki 23 val. Paliko už automobilio lango ant lapelio užrašytą savo telefono numerį ir išvažiavo. Niekas nepaskambino. Kitos dienos ankstų rytą vėl atvažiavo, stovėjo, laukė. Paskui mamai paskambino iš policijos. Pasitraukė iš eismo įvykio vietos, bet vėl grįžo, bėgti tikrai nebėgo, stovėjo, laukė. Nežino, kodėl iš karto nepaskambino į policiją. Tuo metu nepagalvojo, buvo šokas, stresas. Galiojančių nuobaudų neturi. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2015-08-26. Dabar vairuotojo pažymėjimas paimtas.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo N. V. paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, jog jis iš esmės nurodo jo veiksmuose nesant ATPK 130 str. 1 d. subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. V., vairuodamas automobilį atbuline eiga, kliudė jam iš galo stovėjusį nukentėjusiojo automobilį bei jį apgadino, tačiau apie tai nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, kaip tai numato KET 222 punkto nuostatos, o išvažiavo iš įvykio vietos. Nors N. V. neneigia, kad jis nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl ko atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau aiškina, kad iš eismo įvykio pasišalino dėl didelio susijaudinimo, neturėdamas tyčios ir siekio išvengti administracinės atsakomybės, keletą kartų buvo atvažiavęs prie kliudyto automobilio, tačiau savininkas nepasirodė, buvo palikęs ir raštelį su savo kontaktiniais duomenimis, tačiau niekas nepaskambino. Su tokiu subjektyviu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens situacijos aiškinimu neleidžia sutikti teismo ištirti ir išanalizuoti įrodymai, kurių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad N. V. iš įvykio vietos išvažiavo dėl sumišimo, kad tyčios pasišalinti neturėjo. Nors N. V. nurodė, kad po eismo įvykio kelias minutes laukė nukentėjusio asmens, tačiau tai paneigia pašalinio asmens, mačiusio eismo įvykį, t. y. liudytojos I. B. parodymai, kur ji parodė, kad po eismo įvykio automobilio vairuotojas atsidarė langą, pro jį pažiūrėjo, iš automobilio neišlipo, padidinęs greitį, nuvažiavo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, objektyvių duomenų, kad liudytoja būtų suinteresuota bylos baigtimi, byloje nėra, apkalbėjimo požymių teismas neįžvelgia, todėl šiuos jos parodymus laiko patikimais ir jais remiasi. Todėl teismas nesiremia liudytojos D. B. parodymais, kad ji su N. V. laukė prie nukentėjusiojo automobilio maždaug 5 minutes, tačiau niekas neatėjo, todėl išvažiavo, kadangi liudytoja ir administracinėn atsakomybėn traukiamas N. V. yra pažįstami, todėl spręstina, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi – sušvelninti N. V. administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju N. V. tyčinę kaltės formą patvirtina tai, kad N. V. jautė kontaktą, tačiau elgėsi itin neatsakingai, po kontakto nesustojo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Būtent šios įvykio aplinkybės ir N. V. elgesys rodo, kad jis veikė sąmoningai, tyčia siekė paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir, pasišalindamas iš jo vietos, tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės. Teismo vertinimu, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik po pakankamai ilgo laiko tarpo, jo teigimu, maždaug po 1 valandos laiko, grįžo prie nukentėjusio automobilio, nepaneigia ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – veikos padarymas tyčia – buvimo. Šios aplinkybės svarbios skiriant nuobaudą. N. V. paaiškinimai, kad jis labai išsigando, pasimetė, iš tikrųjų nepateisina pasišalinimo iš įvykio vietos. N. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po eismo įvykio kelis kartus laukė kliudyto automobilio savininko, paliko už automobilio lango ant lapelio užrašytą savo telefono numerį. Tačiau toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys yra nepaaiškinamas ir logiškai nesuprantamas, kadangi, kaip numato KET 222 p., nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį praneština policijai. Be to, objektyvių duomenų apie, tai, kad N. V. iš tikrųjų aktyviai ieškojo automobilio savininko, byloje nėra. Liudytojo T. V. nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusio asmens laukė kartu su N. V., taip pat nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius pažeidimą. Teismui kelia abejonių tokie N. V. veiksmai, nes nėra aišku, ar ir pasirodžius kliudyto automobilio savininkui, N. V. būtų prisiėmęs atsakomybę už padarytą eismo įvykį. Tai, kad N. V. iš tikrųjų paliko savo kontaktinius duomenis, nepatvirtina byloje esantys įrodymai, juolab nukentėjusysis nurodė, kad jokio raštelio nerado. Teismo nuomone, aptartas administracinėn atsakomybėn traukiamo N. V. elgesys po eismo įvykio nepatvirtina, kad jis ieškojo nukentėjusio asmens, jo siekio informuoti nukentėjusįjį apie padarytą eismo įvykį, kas rodo administracinėn atsakomybės traukiamo asmens abejingumą, siekį pasunkinti kaltininko nustatymą ir vengimą atsakomybės. Teismas pažymi, kad teisėje kaltės samprata grindžiama protingo elgesio standartu. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju N. V., būdamas pilnametis, rūpestingas žmogus, suprato kliudęs kitą transporto priemonę, t. y. sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip nevykdydamas savo, kaip rūpestingo vairuotojo, pareigų.

Taigi teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juo sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, daro išvadą, kad šių įrodymų visuma administracinėn atsakomybėn traukiamo N. V. kaltė neginčijamai įrodyta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sukėlė eismo įvykį, tai supratęs, iš įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET 219.1 p. reikalavimus – įvykus eismo įvykiui, nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka – to nepadarė, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

N. V. administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 6-7), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių nebuvimą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti N. V. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos ATPK 33 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

- už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 1 d. 2 d., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti N. V. galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: 16061587024, gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.