- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-1523-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00016-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Jūratei Jankauskaitei,
suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei Reginai Sokolovič,
suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovei Eglei Andrejevei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl M. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo; suinteresuoti asm enys M. P., R. A., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Jūratė Jankauskaitė prašė pripažinti M. P. neveiksniu pareiškime nurodytose gyvenimo srityse, nustatyti jam globą ir skirti R. A. M. P. globėju bei turto administratoriumi.
2. Suinteresuotas asmuo M. P. į teismo posėdį neatvyko, 2024-02-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-109/2024 nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės M. P. negali dalyvauti teismo posėdyje. M. P. teisme atstovavo advokatas, todėl byla išnagrinėta nurodytam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).
3. Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Jūratė Jankauskaitė paaiškino, kad į prokuratūrą kreipėsi R. A. ir nurodė, kad M. P. yra jo dėdė – jo motinos brolis. Jis nuo vaikystės negali savimi pasirūpinti, nemoka skaityti, rašyti. Iki to M. P. rūpinosi pastarojo motina H. P.. Šiuo metu ji paguldyta į senelių globos namus, todėl M. P. liko be asmens, kuris galėtų juo pasirūpinti. M. P. tris kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą jis puolė kaimynus, grasino nužudyti, atvykus policijos pareigūnams puolė ir juos, todėl buvo nuvežtas į psichiatrijos ligoninę. M. P. vaistų nevartoja, pas gydytoją psichiatrą nesilanko. Jam neterminuotai nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jis gyvena vienas, negali savęs apsitarnauti, socialinė adaptacija sutrikusi, kontakto nėra. Jis negeba pasirūpinti savimi visose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Asmuo kelia pavojų sau ir aplinkiniams, negali savarankiškai gyventi. Prašė pripažinti M. P. neveiksniu srityse, nurodytose ekspertizės akte, paskirti R. A. M. P. globėju ir turto administratoriumi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. A. paaiškino, kad anksčiau dėdę prižiūrėjo jo senelė – dėdės mama. Po to ją paguldė į senelių namus ir ji nebegali prižiūrėti M. P.. Sutinka pats jį prižiūrėti. Jo sveikatos problemos yra nuo gimimo. Jam reikia pirštu parodyti ir konkrečiai po žingsnį nurodyti ką jis turi daryti. Savarankiškai jis negali planuoti savo darbo. Jis nemoka nei rašyti, nei skaityti. Jis nežino kas dabar yra Lietuvos prezidentas. Jis nesiorientuoja laike, nežino koks metų laikas. Jis fiziškai yra stiprus, bet jo protinės galimybės yra labai ribotos. Jis padeda ūkyje ūkininkui. Dabar jis pastoviai yra prižiūrimas, jį prižiūri tas ūkininkas, pats atvažiuoja į Šalčininkus, pasižiūri kaip laikosi M. P.. M. P. nėra oficialiai įdarbintas pas ūkininką, tiesiog jam padeda. Dėdė rinkimuose nebalsuoja, jis nežino kas tai yra. Jeigu bus paskirtas jo globėju, M. P. toliau padės ūkininkui ir darbo dienomis bus ten, o savaitgaliais gyvens pas jį namuose. Dėdei reikia veiklos.
5. Suinteresuoto asmens Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovė Regina Sokolovič paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja patvirtino, kad dėl savo negalios M. P. yra nekontroliuojamas, gali be tikslo vaikščioti gatvėmis, todėl jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Jis nesupranta pinigų reikšmės, todėl jam pinigai neišmokami. Seniūnija patvirtino, kad R. A. dažnai atvažiuoja, rūpinasi savo dėde. Tarpininkauja, kad M. P. būtų pripažintas neveiksniu srityse, nurodytose ekspertizės akte, kadangi jis negali nei rašyti, nei pasirašyti, kas ateityje gali sukelti rimtų problemų. Kai asmeniui nuo vaikystės būna nustatytas (duomenys neskelbtini), tokia asmens būklė per gyvenimą nepagerėja.
6. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovė Eglė Andrejevė paaiškino, kad palaiko pareiškimą, M. P. nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Ekspertizės akte išsamiai apibūdinta jo sveikatos būklė. Pritaria, kad globėju būtų paskirtas R. A., nors ir gyvena atskirai nuo savo dėdės. Kitų asmenų, pageidaujančių tapti M. P. globėju nėra.
7. Asmens, prašomo pripažinti neveiksniu, atstovas advokatas Dmitrijus Bogdanovas prašė įvertinti, ar būtina M. P. riboti teisę balsuoti. Galbūt nereikėtų visiškai riboti darbo teisinių santykių, kad jis galėtų sudaryti darbo sutartį. Su socialinių įstaigų pagalba, asmens būklė galėtų pagerėti. Prašė pripažinti M. P. neveiksniu srityse, nurodytose ekspertizės akte, tačiau darbo teisinių santykių srityje pripažinti jį iš dalies veiksniu bei nepripažinti neveiksniu balsavimo teisių srityje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus. Pagal EŽTT jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (LAT 2019-10-03 nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-370/2008; Nr. 3K-3-224/2013; Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas, e3K-3-324-701/2022).
11. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-370/2008, e3K-3-324-701/2022).
12. Iš 2024-02-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-109/2024 matyti, kad M. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte nustatyta, kad M. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti šiose gyvenimo srityse: turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).
13. Iš M. P. ligos istorijos žinoma, kad jis gimė neišnešiotas, kūdikystėje labai daug sirgo virusinėmis infekcinėmis ligomis, jo psichomotorinė raida sutrikusi nuo ankstyvos vaikystės, vaikščioti jis pradėjo tik 2,5 metų, kalbėti išmoko tik pagrindinius žodžius. Jo ugdymu niekas labai nesirūpino, tėvai piktnaudžiaudavo alkoholiu. M. P. mokėsi specialiojoje mokykloje, tačiau neišmoko nei skaityti, nei rašyti, nei skaičiuoti. Kalba tik rusiškai. Nesupranta instrukcijų, reikia kelis kartus paaiškinti, bet jis vis tiek negeba jų įsisavinti. Paauglystėje pradėjo vartoti alkoholį. Nuo 1998 m. jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Nuo 2007-06-12 jam neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Vėliau teigiamos jo psichikos sveikatos būklės dinamikos nestebėta, jis ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu.
Žemesnės instancijos teismas
14. M. P. sūnėnas R. A. kreipdamasis į prokuratūrą dėl M. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose gyvenimo srityse nurodė, kad dėdė pas ūkininką dirba smulkius fizinius darbus, už tai jam suteikiama gyvenamoji vieta ir maistas. Pinigų jam nemoka, kadangi piniguose jis nesusigaudo. Jis moka pasirašyti, bet visai nesupranta ką pasirašo. Jis nesugeba net užsiregistruoti pas šeimos gydytoją. Apklausiamas teismo posėdyje R. A. papildė, kad dėdė sugeba vykdyti paprastus paliepimus (pvz. nunešti daiktą į konkrečią vietą, iškrauti/pakrauti, kt.), tačiau nors kiek sudėtingesnių darbų jis savarankiškai atlikti negali, nes nesupranta jų sekos, jam reikia nurodinėti kiekvieną darbo eigos žingsnį. Rinkimuose jis nebalsuoja, nes nežino kas tai yra, jis net nežino kas yra dabartinis Lietuvos prezidentas.
15. Teismo psichiatrijos ekspertams tiriant M. P. psichikos būklę nustatyta, kad jo mąstymas yra paviršutiniškas, neproduktyvus, jis nesugeba apibendrinti, abstrahuoti, analizuoti, naują informaciją įsisavina tik mechaniškai, nesupranta patarlių perteklinės prasmės, jo atmintis ir dėmesys yra sutrikę. Ryškiai sutrikusi jo orientacija savyje, vietoje ir laike. Jis nežino kokie pinigai yra Lietuvoje. Jis negeba disponuoti pinigais, nesupranta jų vertės, neturi jokių žinių apie bankines operacijas, mokesčių mokėjimą, gaunamas pajamas. Matomi išreikšti psichosocialinės adaptacijos, savarankiškumo sutrikimai, o savitvarkos ir higienos įgūdžiai tik minimalūs. Dėl ryškaus intelekto defekto jo gebėjimas vykdyti produktyvią, tikslingą, kryptingą veiklą ryškiai sutrikęs.
16. M. P. advokatas prašė neriboti jo atstovaujamojo veiksnumo ar riboti tik iš dalies darbo teisinių santykių ir pilietinių teisių (balsavimo) srityje, tačiau svarių argumentų ir M. P. gyvenimo pavyzdžių, kurie galėtų patvirtinti jo gebėjimą veikti šiose srityse savarankiškai ar su rūpintojo pagalba, nepateikė. Tuo tarpu byloje ištirti įrodymai, leidžia teismui prieiti išvados, kad minėtose gyvenimo srityse M. P. negalėtų veikti nei savarankiškai, nei su kito asmens pagalba. Kaip žinia, jis neįgijo jokių mokyklinių žinių, jis negeba nei rašyti, nei skaityti, nei skaičiuoti, nesugeba analizuoti informacijos ir jos įsiminti, nesupranta pinigų reikšmės, nieko nežino apie politinę santvarką, rinkimuose dalyvaujančius asmenis ir t. t.
17. Kad asmuo galėtų savarankiškai vykdyti darbinę veiklą, jam būtinos bent elementarios žinios apie darbo teisinius santykius, t. y. kad reikalinga sudaryti darbo sutartį, kurioje įtvirtinamos pagrindinės asmens darbo sąlygos. Asmuo turi gebėti perskaityti darbo sutartį ir suprasti kokios yra jo darbo funkcijos, darbo trukmė, atlyginimas už vykdomą veiklą, kokios jo teisės ir pareigos, atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus ir kt. Tiek iš M. P. sūnėno paaiškinimų, tiek iš M. P. ligos istorijos bei psichiatrinio tyrimo duomenų matyti, kad M. P. negali savarankiškai veikti šioje gyvenimo srityje. Jis nemoka skaityti, nesupranta sutarčių esmės, todėl negalėtų perskaityti darbo sutarties ir iš jos turinio suprasti kokius darbus jam yra pavedama atlikti. Jis nepažįsta pinigų, nežino jų vertės, nemoka skaičiuoti, todėl nesuprastų, ar siūlomas atlyginimas atitinka jo darbo pobūdį ir rinkos kainas. Jo atmintis yra sutrikusi, jis nesupranta instrukcijų, dėl ko jis negali įsiminti net nekvalifikuoto darbo nuoseklios eigos.
18. Tas pats pasakytina ir apie M. P. gebėjimą veikti pilietinių teisių (balsavimo) srityje. Kad asmuo galėtų balsuoti, jis turi žinoti kas yra rinkimai, kam jie yra reikalingi, kokie asmenys kandidatuoja į vienokią ar kitokią poziciją, asmuo turi gebėti atsirinkti vieną iš kandidatų, rinkimų dieną jis turi suprasti kur vyksta rinkimai, turi suprasti balsavimo eigą, turi mokėti perskaityti balsavimo biuletenį ir tinkamai jį pažymėti. M. P. neturi net menkiausio supratimo apie rinkimus ir jų vykdymą, jis nemoka skaityti, tad negalėtų savarankiškai perskaityti biuletenio, negalėtų susieti biuletenyje nurodyto kandidato su jo rinkimine programa ir rinkiminiais pažadais, kadangi negeba analizuoti informacijos, todėl negalėtų priimti savarankiško sprendimo už ką jis nori balsuoti.
19. Apibendrindamas išdėstyta teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad M. P. galėtų savarankiškai ar su pagalba veikti bent vienoje gyvenimo srityje. Tai, kad jis sugeba atlikti elementariausius fizinius darbus neleidžia spręsti, kad jis darbo teisinių santykių srityje galėtų veikti pats, kadangi tam reikia labiau išvystytų mąstymo gebėjimų, o to M. P. neturi. Balsavimo teisių srityje M. P. irgi negeba veikti savarankiškai dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir duomenų, kad jo intelektiniai gebėjimai ar psichikos sveikatos būklė galėtų pagerėti nėra. Todėl atsižvelgiant į nurodytus argumentus M. P. pripažintinas neveiksniu šiose gyvenimo srityse:
19.1. turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
19.2. asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).
20. Pripažinus M. P. neveiksniu visose gyvenimo srityse, turi būti sprendžiamas globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas.
21. Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
22. R. A. raštu sutiko būti savo dėdės M. P. globėju. R. A. yra sveikas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, padeda savo neįgaliam dėdei ir juo rūpinasi, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius prašė M. P. globėju ir turto administratoriumi skirti R. A., M. P. advokatas neprieštaravo R. A. kandidatūrai būti paskirtam jo atstovaujamojo globėju ir turto administratoriumi, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, prieina išvados, kad yra pagrindas M. P. nustatyti globą, o jo globėju ir turto administratoriumi paskirti R. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 str., 3.242 str., CPK 468 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Pripažinti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose gyvenimo srityse:
- turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
- asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė) .
Nustatyti M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą.
Paskirti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.