Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, senatvės pensininkas, deklaruota gyvenamoji vieta Kaišiadorių r. sav. Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini)., baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įgijo du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, priskiriamus prie A kategorijos šaudmenų, kuriuos neteisėtai laikė namuose, adresu Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) iki 2013-02-12, kai šoviniai buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis J. R. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. nepripažino ir paaiškino, jog dviejų fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 kalibro (5,45x39) tarpinių šovinių nelaikė, apie jų buvimą nežinojo. Jis buvo įsitikinęs, jog visi namo rūsyje seife esančioje metalinėje dėžėje esantys šaudmenys yra legalūs. Šaudmenys rūsyje galėjo atsirasti, kadangi jis eilę metų medžiojo, tarp kitų medžiotojų buvo medžiotojais A. Ž., kuris tuo metu gyveno Vilniuje. Po vienos iš medžioklių, maždaug prieš 6 metus, jis kartu su A. Ž. jo (J. raudeliūno) namuose (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu A. Ž. šautuvus ir šaudmenis buvo pasidėjęs J. R. priklausančiame seife. Ryte apgirtęs A. Ž. išvažiavo. Kaip dabar J. R. supranta, A. Ž. minėtus du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius tuo metu ir paliko vienoje iš metalinėje dėžėje buvusių kartoninių dėžučių ir, tikėtina, pamiršo juos pasiimti. A. Ž. medžiojo šautuvu „Saiga“ ir dar kažkokiu rusišku šautuvu, o pastariesiems šautuvams turėjo tikti ir tie minėtomis aplinkybėmis pas jį (J. R.) palikti A. Ž. šoviniai. Po to, kai A. Ž. pasiėmė iš J. raudeliūno šautuvus, J. R. niekada nerevizavo savo šaudmenų, kurių atskirose kartoninėse dėžutėse buvo labai daug. Jis niekada nepastebėjo metalinėje dėžėje esančių dviejų šovinių. A. Ž. maždaug prieš penkis metus žuvo medžioklėje. Dėl minėtųjų aplinkybių jis neturėjo jokios tyčios padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. N. parodė, kad jis pateikė į bylą specialisto išvadą, kurioje nurodė, jog tiriami šoviniai nėra skirti užduotyje nurodytiems ginklams. Specialisto teigimu, jei ginklas yra gamyklinis, ne perdirbtas, su tiriamais šoviniais iššauti iš tokių ginklų negalima. Taip pat negalima šauti ir iš Vepr ginklo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. R. parodė, kad jos sutuoktinio (J. R.) pažįstamas A. Ž. buvo ne kartą R namuose, po medžioklės yra vaišinęsis ir alkoholiu, bet kada tai buvo, neprisimena. J. R. yra medžiotojas, jis atitinkamu laikotarpiu turėjo ginklų, kuriuos laikė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) k., rūsyje esančiame seife. Raktai nuo seifo visada buvo J. R. žinioje, kiti asmenys priėjimo prie seifo neturėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad A. Ž. jis yra ne kartą matęs pas kaimyną J. R. namuose švenčiant įvairias šventes, taip pat pasisėdėjimuose po medžioklės.

Iš 2013-02-12 kratos protokolo matyti, kad pas J. R., Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini), tarp kitų kratos metų rastų ginklų ir šovinių rasti ir paimti du nenustatyto kalibro šoviniai (t. 1, b.l. 78-80).

Iš 2013-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad tarp kitų kratos metu apžiūrėtų ginklų ir šovinių apžiūrėti du nenustatyto kalibro šoviniai. Abiejų šovinių galvos yra smailios, abu šoviniai nudašyti tamsiai žalia spalva. Ant abiejų šovinių tūtelių galinės dalies išgraviruoti skaičiai 270 ir 80. Abiejų šovinių ilgiai yra 5,6 cm, o tūtelių skersmenys yra 0,9 cm. Visi ginklai ir šoviniai sudėti tvarkingai, vienoje dėžėje tarp tvarkingai sudėtų šovinių ir ginklo dėžės matosi 2 gerai matomi šoviniai (t. 1, b.l. 82-88).

Iš 2013-04-09 specialisto išvados Nr. 11-917 (13) matyti, kad tirti pateikti du šoviniai yra fabrikinės buv. TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 1974 m pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių. Pateikti šoviniai yra šaudmenys. Pateikti šoviniai pagaminti Lugansko staklių gamykloje, 1980 metais. Pateiktais šoviniais šaudyti iš nurodytų užduotyje ginklų negalima. Pateikti šoviniai tinkami šaudyti (t. 1, b.l. 98-100).

Iš 2013-12-04 rašto, papildančiu specialisto išvadą Nr. 11-917 (13) matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ištirti du šoviniai priskiriami prie A kategorijos šaudmenų (t. 1, b.l. 102).

Iš 2014-03-17 Vilniaus apskrities Viešosios tvarkos valdybos pažymos Nr. 10-8-S-482, matyti, kad A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus skirtus medžioklei. A. Ž. buvo registruoti ginklai: 1. Lygiavamzdis šautuvas IŽ 43 EM, kal. 12x70/12x70 Nr. 8852644; 2. Lygiavamzdis šautuvas TOZ 34 ER, kal. 12x70/12x70 Nr. U9142629; 3. Graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) kal. 308 Win Nr. TC4455; 4. Kombinuotas šautuvas RHONER, kal. 410x76/22WMR Nr. 12487 (t. 1, b.l. 104).

Iš 2014-04-08 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus, pažymos Nr. 20-4-JL-120 matyti, kad buvusios TSRS fabrikinės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpiniais šoviniais negalima šaudyti iš ginklų, lygiavamzdžių šautuvų IZH 43 EM Nr. 8852644, TOZ 34 ER Nr. U9142629, graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. TC4455 ir kombinuoto šautuvo RHONER Nr. 12487, kadangi šie ginklai skirti šaudyti kito kalibro ir pavyzdžio šoviniais (t. 1, b.l. 107).

Iš 2014 metų kovo mėnesio LMŽD Varėnos skyriaus medžiotojų būrelio „Valkininkai“ pažymos matyti, kad A. Ž. neturėjo problemų dėl ginklų, šaudmenų laikymo, naudojimo, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 105).

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Baudžiamoji atsakomybė taikoma už baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymą, tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. šiame BK straipsnyje vartojamos sąvokos yra aiškinamos atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog kaltinamojo J. R. kaltė dėl nedidelio kiekio šovinių įgijimo ir laikymo įrodyta iš dalies. Vertindamas kaltinamojo J. R. parodymus, teismas pažymi, kad J. R., 2014-02-25 apklaustas kaip įtariamasis, kai jam 2014-02-10 buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., t.y. kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įgijo lygiavamzdį trumpąjį ginklą „WALTHER Mod. P88-35“ Nr. F015096, skirtą šaudyti šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris priskiriamas A kategorijos ginklams, kurį neteisėtai laikė namuose adresu Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) iki 2013-02-12, kai ginklas buvo paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu, be to, įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., t.y. kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įgijo du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, priskiriamus prie A kategorijos šaudmenų, kuriuos neteisėtai laikė namuose adresu Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) iki 2013-02-12, kai šoviniai buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu, kaltu neprisipažino ir pateikė rašytinius parodymus (1 t. b.l. 146-148), kuriuose pateikė paaiškinimus dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltamų veikų padarymo. 2014-05-27, kai jam buvo pranešta apie tai, kad jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., t.y. tik dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įgijo du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, priskiriamus prie A kategorijos šaudmenų, kuriuos neteisėtai laikė namuose adresu Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) iki 2013-02-12, kai šoviniai buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu, kaltu taip pat neprisipažino ir liko prie savo anksčiau duotų parodymų, jog nurodytus šaudmenis J. R. seife galėjo palikti A. Ž.. Paminėjo, jog A. Ž. po kurio laiko šautuvą pasiėmė iš jo, tačiau šaudmenis pamiršo pasiimti ir jie liko pas jį. A. Ž. prieš maždaug penkerius metus žuvo medžioklėje. Tokiu būdu jis (J. R.) tikrai nežinojo, kad šaudmenys, kurių įgijimu ir laikymu jis kaltinamas, buvo pas jį (J. R.) metalinėje dėžėje namo rūsyje ir neturėjo jokios tyčios padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Šiuos kaltinamojo J. R. parodymus, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, teismas iš dalies vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl šiais jo parodymais teismas tiki tik iš dalies. Teismas sprendžia, jog iš byloje surinktų įrodymų, akivaizdu, jog kaltinamasis J. R. neteisėtai savo namuose laikė du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, priskiriamus prie A kategorijos šaudmenų, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, kuriuose užfiksuotas šis faktas, be to, kaltinamasis J. R. yra medžiotojas, turi leidimą ginklams, reguliariai medžiojo ilgą laiką, todėl laikytina, kad jis reguliariai naudodamas savo laikomus ginklus ir šaudmenis, žinojo, jog, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis.

Tuo tarpu teismas sprendžia, jog iš byloje surinktų įrodymų nėra neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J. R. juos (šaudmenis) įgijo. J. R. nurodytą aplinkybę, kad A. Ž. lankydavosi pas J. R. namuose ir galėjo palikti minėtuosius šaudmenis, patvirtino ir J. R. sutuoktinė N. R., ir liudytojas E. L.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais byloje apklaustų asmenų parodymais, nes priešingų, šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, byloje nėra. Specialisto išvada, kad J. R. seife rasti du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpiniai šoviniai, skirti šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, yra netinkami šaudyti ginklais, kuriems leidimas buvo išduotas A. Ž., nepaneigia J. R. versijos, jog šiuos šaudmenis J. R. seife atsitiktinai galėjo palikti A. Ž.. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ir leidžiančių neginčijamai manyti, jog būtent kaltinamasis J. R. įgijo du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, kadangi faktas, jog jis juos neteisėtai laikė savo namuose nepatvirtina fakto, jog kaltinamasis juos įgijo, be to, visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kadangi kaltinimo aplinkybė, jog R. R. neturėdamas leidimo įgijo du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, nebuvo įrodyta, ji iš kaltinimo šalintina.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. 16 p. numatyta, kad A kategorijai priskiriami šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams; 7 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos. To paties įstatymo 12 str. reglamentuoja, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įsigyti ginklai turi būti įregistruojami Ginklų registre ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsigijimo dienos. Įregistravus ginklus, išduodamas leidimas nešiotis ginklus arba leidimas laikyti ginklus. Leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų. Įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad veikiančius A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis gali įsigyti ir turėti tik specialaus statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, A kategorijos ginklų, šaudmenų, jų dalių ir priedėlių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas. Vadinasi, kaltinamasis J. R. galėjo laikyti (turėti) šaudmenis tik minėto įstatymo 12 str. nustatyta tvarka įgijęs leidimą įsigyti (turėti) A kategorijos šaunamąjį ginklą. Kaltinamasis J. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str. reikalavimus, neturėdamas leidimo laikė du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, kurie pagal specialisto išvadą 2013-04-09 Nr. 11-917 (13) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-12-04 informacinį raštą Nr. S-1256 yra priskiriami „A“ kategorijos šaudmenims.

Išanalizavęs ir įvertinęs ištirtų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. R., neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė savo namuose, adresu Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių apylinkės sen., (duomenys neskelbtini), iki 2013-02-12, kai šoviniai buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų kratos metu, du fabrikinės buvusios TSRS gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) tarpinius šovinius, skirtus šaudyti iš 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automatų ir rankinių kulkosvaidžių, priskiriamus prie A kategorijos šaudmenų. Ši kaltinamojo J. R. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Teismas, nustatydamas J. R. atliktų veiksmų formalią atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, privalo įvertinti realų kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Teismas daro išvadą, kad J. R. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam kaltinamajam. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors J. R. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau jo padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga J. R. už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn, jo veika pripažįstama mažareikšme, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos BK 37 str.), o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 153-154), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam J. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.