Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos – įgaliotam atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato A. G. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu M. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 4 dalį, 452 straipsnio 1 dalį, 451 straipsnio 9 dalį, 451 straipsnio 10 dalį, 454 straipsnio 5 dalį, 454 straipsnio 6 dalį, 454 straipsnio 9 dalį, 454 straipsnio 11 dalį, 459 straipsnio 1 dalį ir 459 straipsnio 6 dalį buvo nubaustas 1100 Eur bauda už tai, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. 21.47 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), 5,40 km., patikrinimui sustabdytas krovininių transporto priemonių junginys (triašis sunkvežimis „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sujungtas su triaše priekaba „BRIAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurį patikrinus paaiškėjo vairuotojo M. S. padaryti administraciniai nusižengimai: 1. Nustatyta, kad M. S. vežė krovinį turėdamas netinkamai užpildytą krovinio vežimo dokumentą (važtaraštį) – neįrašytas įrašymo laikas, krovinio išvežimo data ir laikas bei iškrovimo vieta; 2. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 5 d. 7.55 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 19.09 val. vairavo 15 val. 29 min, t. y. 5 val. 29 min. viršijo 10 val. dienos vairavimo trukmę; 3. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 5 d. 21.46 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 6.35 val. nepasinaudojo nepertraukiamu sutrumpintu 9 val. kasdienio poilsio laikotarpiu (trūksta 11 min. kasdienio poilsio); 4. Nustatyta, kad M. S. viršijo nepertraukiamo vairavimo laiką laikotarpiais: nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. 11.37 val. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. 19.09 val. (viršyta 31 min.); nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.04 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.59 val. (viršyta 29 min.); nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 7.59 val. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. 17.58 val. (viršyta 26 min.); 5. Nustatyta, kad M. S. laikotarpiais nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 7.42 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 21.27 val., nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 7.10 val. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 17.02 val., nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 17.02 val. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. 10.22 val., į vairuotojo kortelę neįvedė valstybės, kurioje pradėjo ar baigė darbą, simbolio, kuris privalomas įrašyti. Taip pat M. S. patikrinimui nepateikė privalomų pateikti tachografo registracijos lapų arba skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelės duomenų, arba ranka darytų įrašų už laikotarpius nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. 15.59 val. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. 17.04 val., ir nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. 10.58 val. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 6.55 val. Blankas ar kiti dokumentai, patvirtinantys vairuotojo veiklos laikotarpius pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba AETR už minėtą laikotarpį nebuvo pateikti. Taip pat nustatyta, kad M. S. patikrinimo metu vairuoja kelių transporto priemonę nenaudodamas skaitmeninio tachografo vairuotojo kortelės. Taip pat nustatyta, kad M. S. vairuodamas kelių transporto priemonę be kortelės nuslėpė savo tikrąjį darbo laiką, tokiu būdų klastodamas savo vairuotojo kortelės ir skaitmeninio tachografo tikruosius duomenis. Klastojimas nustatytas remiantis tuo, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. 21.47 val. sustabdžius transporto priemonę patikrinimui ir nusiskaičius tachografo duomenis bei vairuotojo kortelę paaiškėjo, jog vairuotojo kortelėje laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 16.34 iki 2022 m. rugsėjo 30 d. 21.48 val. (Lietuvos Respublikos laikas) ranka įvestas vairuotojo veiklos laikotarpis ,,poilsis“, tuo tarpu automobilio tachografas fiksavo kitus darbus, automobilio vairavimą, poilsį. Taip pat M. S. įstatymų įgaliotam pareigūnui kliudė įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą, t. y. M. S. nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonių junginį (vairuotojas įvažiavęs į įmonės teritoriją, neapsisuko tinkamoje tokiam manevrui atlikti vietoje, važiavo gilyn į teritoriją kur specialiai užklampino transporto priemonę taip panaikindamas visas galimybės atlikti transporto priemonių junginio svėrimą). Taip pat M. S. nesilaikė krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų. Nustatyta, kad krovinys vežamas sunkvežimiu ,,SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra pritvirtintas nepakankamu pririšimo priemonių skaičiumi (pritvirtinta 1 tvirtinimo priemone). Minėtais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628, 29 straipsnio, 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalies, Kelių eismo taisyklių 208 ir 209 punktų, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ II skyriaus 9.10 ir 10.1 punkto, VI skyriaus 49(4).3.2. punkto, 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 32 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 36 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 8 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokatas A. G. skundu prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog M. S. veiksmuose buvo tyčia, t. y. kad jis tyčia užklampino transporto priemonę, taip siekdamas panaikinti ir panaikindamas visas galimybes atlikti transporto priemonės junginio svėrimą. Dėl kliudymo Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui įgyvendinti jo veiklą įtvirtintą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje ir pareigūno teisėtų nurodymų bei reikalavimų vykdymą - byloje nėra objektyvių įrodymų, kad M. S. atsisakė ar vengė pasverti transporto priemonę ir (ar) nesudarė (kliudė) sąlygų Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnui tai padaryti. Transporto priemonę vairavęs M. S. važiuoti pasverti transporto priemonių junginį neatsisakė, sverti sutiko, vykdė visus teisėtus Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno reikalavimus, t. y. manevruojant apsukti ir vykti atlikti transporto priemonės junginio svėrimą. Tačiau uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atliekant apsisukimo manevrus, transporto priemonė ne nuo M. S. valios priklausančių aplinkybių užklimpo. Taigi, aplinkybė, kad transporto priemonė manevravimo metu užklimpo, nesudaro pagrindo išvadai, kad tai buvo padaryta tyčia. Taip pat nepagrįsti skundžiamo nutarimo argumentai, nurodyti dalyje „Kitos aplinkybės“, apie tai, kad teritorija buvo plati, o apsisukimo vieta patogi, kad M. S., privažiavęs nurodytą apsisukimo vietą, joje neapsisuko, o nuvažiavo už šalia buvusio ūkinio pastato, kur nebuvo jokios galimybės apsisukti, įvažiavo į aklavietę ir tyčia manevruodamas stengėsi užklampinti transporto priemonių junginį. Visų pirma, pažymėtina, kad iš viešai prieinamų įvykio vietovės duomenų, matyti, kad įvykio vietoje situacija yra kardinaliai priešinga, nei aprašoma nutarime. Įvažiavimas į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kurioje ir vyko visas tikrinimas, yra siauras. Jame apsisukti neįmanoma. Įvažiavus į įmonės teritoriją, vienintelis būdas apsisukti sunkiasvoriam transportui ir yra apvažiuoti ūkinį statinį, esantį įmonės teritorijoje (b. l. 2-4).

Institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos – įgaliotas atstovas E. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundu ir prašo skundo netenkinti bei palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. sustabdžius M. S. vairuojamą transporto priemonių junginį ir nurodžius, kad bus atliekamas transporto priemonių junginių svėrimas ir transporto priemonė bus palydėta į tokiai procedūrai tinkamą vietą, M. S. iš pradžių skambino tartis įmonės vadovui dėl sprendimo, vėliau, kalbėdamas telefonu, mėgino nueiti tolyn nuo savo transporto priemonių junginio. Nuėjo į įmonės teritoriją, kurioje buvo dar du nenustatyti asmenys, neilgai su jais pakalbėjęs bei Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams pakartotinai paprašius grįžti, sugrįžo ir nurodė, kad sutinka važiuoti svertis. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. pareigūnams nurodė, kad jis nemoka važiuoti atbuline eiga, todėl paprašė leidimo apsisukti įmonės teritorijoje. Nors vairuotojas, įgydamas C, CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, privalo mokėti važiuoti atbulomis ir (ar) apsisukti riboto pločio juostoje, naudojant atbulinę eigą. Taigi, patikrinimo vietoje tokia M. S. pozicija, kad jis nemoka važiuoti atbulas ir todėl prašo leisti apsisukti įmonės teritorijoje, turėtų būti laikoma tik priežastimi pasiketi tai, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai leistų jam pavažiuoti gilyn į įmonės teritoriją. Visgi, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai atsižvelgdami į tai, kad įmonės teritorija plati, o apsisukimo vieta patogi, geranoriškai leido M. S. apsisukti nurodytoje vietoje. Tačiau M. S., vietoj to, kad apsisuktų nurodytoje vietoje, nuvažiavo už teritorijoje esančio ūkinio pastato, kur manevruodamas užklimpo. Kaip Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai nurodė, vietoje, į kurią nuvažiavo M. S., t. y. už ūkinio pastato, nebuvo jokios galimybės apsisukti, nes ten buvo aklavietė, kelias buvo užpiltas medžio atliekamos (pjuvenomis, drožlėmis). Atsižvelgus į nuotraukoje matomą įvykio vietos planą, galima aiškiai matyti, kad M. S. turėjo galimybę apsisukti net keliose vietose: 1) Nuotraukoje raudona juosta nurodytoje vietoje. Aplinkybę, kad tai buvo tinkama ir patogi vieta apsisukimui, pagrindžia tiek teismui pateiktas vaizdo įrašas (vaizdo įrašo pavadinimas: „20220929_212636_NF.mp4“), iš kurio matoma, kad kelias toje vietoje buvo pakankamai lygus ir platus, t. y. tinkamas apsisukimui, tiek ir tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės; 2) iš transporto priemonių junginio sustabdymo vietos išvažiuojant atbulomis į pagrindinį kelią. Nurodomos aplinkybės paneigia M. S. atstovo skunde nurodomą poziciją, kad įvažiavus į įmonės teritoriją, vienintelis būdas apsisukti sunkiasvoriam transportui, yra apvažiuojant teritorijoje esantį ūkinį pastatą. Būtina atkreipti dėmesį, kad M. S., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju (vairuotoju) negalėjo nežinoti, kad įmonės teritorijoje nėra galimybės apvažiuoti ten esančio ūkinio pastato dėl išpiltų medžio atliekų (pjuvenų, drožlių). Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes: 1) aplinkybes, išdėstytas tarnybiniame pranešime, pareigūno L. P. paaiškinimuose; 2) M. S., Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams nurodydamas, kad nemoka važiuoti atbulomis, paprašė leisti apsisukti įmonės teritorijoje, tačiau tinkamoje apsisukimui vietoje to nepadarė; 3) būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju bei žinodamas, kad įmonės teritorijoje nėra galimybės apvažiuoti ūkinio pastato, tyčia nuvažiavo už minėto pastato, kur nebuvo jokios galimybės apsisukti; 4) nepaisė Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų perspėjimų dėl savo manevravimo (važinėjimo beveik vietoje pirmyn ir atgal); 5) tęsė manevravimą, ko pasėkoje užklampino transporto priemonę, taip pat atsižvelgus į kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, t. y. teismui pateiktus vaizdo įrašus bei nuotrauką, darytina išvada, kad M. S., nors formaliai ir neatsisakė svertis, tačiau tyčia sukūrė situaciją (tyčia užklampinęs transporto priemonių junginį), kurioje transporto priemonių junginio patikrinimas (pasvėrimas) tapo nebeįmanomu. Atsiliepime nurodoma taip pat, kad M. S. atstovas skunde nurodo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas, abejodamas M. S. gebėjimais manevruoti transporto priemonių junginį svėrimui ir (ar) ant svarstyklių, turėjo pasverti transporto priemonių junginį patys, o ne dalį svėrimo veiksmų (manevravimą, važiavimą ant svarstyklių) pavesti atlikti M. S.. Lietuvos transporto saugos administracija su tokia tie neturi pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų argumentų. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės transporto priemonės techninius parametrus ir kt. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę pasverti transporto priemones. Ir nors joks teisės aktas nereglamentuoja, kaip pareigūnai gali įgyvendinti jiems Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę pasverti krovinines ir keleivines transporto priemones, tačiau toks patikrinimas neabejotinai atliekamas užvažiuojant ant svarstyklių, t. y. transporto priemonės junginio pasvėrimas be užvažiavimo ant svarstyklių nėra įmanomas. Šiuo atveju M. S. buvo duotas nurodymas pateikti pasverti transporto priemonių junginį, buvo paaiškinta, kad iš pradžių bus važiuojama iki svėrimui tinkamos vietos, aikštelės, M. S. tą suprato. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai neturi teisės nušalinti vairuotojo nuo transporto priemonės vairavimo ir jiems teisės aktuose nėra numatyta pareiga įgyti teisę viruoti visų rūšių (atitinkamos kategorijos) transporto priemones, todėl priešingai nei nurodo M. S. atstovas skunde, visiškai logiška ir sisteminiam Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso aiškinimui neprieštarauja išvada, kad reikalavimas pasverti transporto priemonę yra vykdomas tikrinamos transporto priemonės vairuotojui (šiuo atveju – M. S.) užvažiuojant transporto priemonėms sverti skirtų svarstyklių. Būtent tokios pozicijos ir laikomasi teismų praktikoje. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su M. S. ir jo atstovo skunde nurodoma pozicija, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai galėjo patys imtis manevruoti M. S. vairuotą transporto priemonių junginį, nuvažiuoti iki svėrimui tinkamos vietos bei pasverti minėtą transporto priemonių junginį. Įvertinus visas aplinkybes, byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. S. kaltę dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje padaryto administracinio nusižengimo (b. l. 45-51).

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nesutinka tik dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, kadangi jis nesiekė specialiai užklampinti sunkiasvorės transporto priemonės, taip nesudarydamas sąlygų pasverti transporto priemonės junginį. Jis, 2022 m. rugsėjo 29 d., vežė krovinį, kuriame buvo mediena, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra medienos sandėlis. Pareigūnų buvo sustabdytas ties įvažiavimu į medienos sandėlį. Toje teritorijoje, kur yra sandėlis, jis per metus laiko buvo apie penkiolika kartų. Kai pareigūnas nurodė, kad reikės vykti į Antakalnį pasverti transporto priemonę, paprašė leidimo apsisukti to sandėlio teritorijoje, kadangi jam sunkiai sekasi manevruoti su sunkiasvore transporto priemone turinčia priekabą. Prieš važiuodamas į įmonės teritoriją apsisukti, jis dar paskambino įmonės vadovui, kurio paklausė ar vykdyti pareigūnų nurodymus dėl transporto priemonės junginio pasvėrimo. Vadovas jam nurodė, kad vykti kartu su pareigūnais ir leisti pasverti transporto priemonę. Važiuodamas į įmonės teritoriją jis neapsisuko sutartoje vietoje, kadangi ten vietos buvo per mažai, todėl nuvažiavo už ūkinio pastato. Jam bevažiuojant už ūkinio pastato kampo pamatė medžio pjuvenų krūvas ir suprato, kad jam nepavyks apvažiuoti aplink ūkinį pastatą. Galiausiai jo vairuojama transporto priemonė užklimpo, dar mėgino manevruodamas, tai pirmyn, tai atgal, išvažiuoti, tačiau nesėkmingai. Tuo metu ir pareigūnai bandė jam pagelbėti išvažiuoti iš tos vietos, rodydami kur reikia suktis, kur važiuoti. Užklimpusi sunkiasvorė transporto priemonė liko iki kitos dienos ryto, po to, atkabinus priekabą, ji buvo ištraukta pasitelkus traktorių. Įvykio dieną užklimpusios sunkiasvorės transporto priemonė neištraukė, nes tuo metu įmonės teritorijoje nebuvo jokio traktoriaus, kuriuo būtų galima transporto priemonę ištraukti. Jis paaiškino ir tai, kad yra įgijęs B, C, CE kategorijas. CE kategoriją įgijo maždaug prieš dešimt metų. Įmonėje dirba apie metus laiko, dirba vairuotoju, vežioja medieną. Likus dienai iki įvykio taip pat buvo atvažiavęs į medienos sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi atvežė medienos. Tą kartą taip pat apsisukinėjo apvažiuojant aplink ūkinį pastatą, bet tuo metu medžio pjuvenų nebuvo. Jis visada apsisukdamas važiuoja aplink ūkinį pastatą, kadangi jam taip yra patogiausia apsisukti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. K. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. kartu su kolega L. P. vykdė kontrolę kelyje, kurios metu, ties Antakalniu, pastebėjo miškovežį. Nutarė jį sustabdė, nes kilo įtarimas dėl viršyto svorio vežti krovinius. Dėl prastos kelio dangos ir oro sąlygų (buvo lietinga diena) nutarė sustabdyti transporto priemonę pravažiavus kelis kilometrus. Vėliau pastabėjo, kad vairuotojas pradėjo rodyti dešinės pusės posūkio signalą, kur pasuko į dešinę pusę. Tuomet buvo nutarta sustabdyti sunkiasvorę transporto priemonę įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius ir garso signalą. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo prie M. S., jis jam prisistatė nurodydamas savo vardą, pavardę, pareigas. Jis M. S. paprašė pateikti visus reikalingus dokumentus, važtaraščius. Prieš pateikdamas prašomus dokumentus M. S. pasiskambino savo darbdaviui, kurio klausė, ar jam vykdyti pareigūnų reikalavimus. M. S. viso patikrinimo metu nuolat bendravo telefonu su įmonės vadovu, buvo ir nuėjęs nuo transporto priemonės, nors jo ne kartą buvo prašoma likti prie transporto priemonės. Kiek kartų M. S. bendravo telefonu su įmonės vadovu negali pasakyti, tačiau tai buvo ne vieną kartą. Vienu momentu, jam bekalbant telefonu, pavyko nubėgti į įmonės teritoriją. Jis tada pradėjo vytis M. S. liepdamas jam grįžti prie transporto priemonės. M. S. informavo, kad bus atliekamas transporto priemonių junginio svėrimas, jog turi būti sudaromos tam sąlygos, kitaip tai užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo klausimu vėl M. S. bendravo su įmonės vadovu, kurio klausė ar jam leisti pasverti transporto priemonę. M. S. apskritai laikėsi tos pozicijos, kad jis be įmonės vadovo žinios nieko negali daryti ir, kad jis jau yra įvažiavęs į įmonės teritoriją, kurioje automobilis stovėjo ir jis niekur nevažiavo. Nurodžius, kad vaizdo įrašu, darytu iš tarnybinio automobilio, yra užfiksuota, kaip M. S. vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę, jis sutiko vykti į nurodytą vietą atlikti transporto priemonės junginio pasvėrimą. Kadangi sunkiasvorė transporto priemonė stovėjo pasisukus į priešingą pusę, tai reikėjo ją kažkaip apsukti ir nuvykti link Antakalnio, kur yra asfaltuota kelio danga, ant kurios galima atlikti automobilio pasvėrimą. Tuo metu M. S. pradėjo sakyti, kad nemoka važiuoti atbulas, nes jam trūksta gebėjimų tam atlikti. Tada buvo sutarta, kad M. S. nuvažiuos į įmonės teritoriją ir apsisuks šalia pastato, esančio įmonės teritorijoje. Šią apsisukimo vietą nurodė pats M. S.. Tada jis, pasišviesdamas prožektoriumi, nuėjo į nurodytą vietą, kad įvertinti ar M. S. nurodyta vieta yra tinkama apsisukimui. Pamatęs, kad nurodyta apsisukimo vieta yra plati, vietos apsisukimui tikrai užtenka, su M. S. sutarė, kad būtent toje vietoje ir apsisuks. M. S. privažiavus nurodytą apsisukimo vietą jis sustojo ir stovėjo kokias 5 sekundes. Tuo metu jis pagalvojo, kad M. S. pradės apsisukimo manevrą, tačiau kažkodėl priėmė sprendimą važiuoti aplink ūkinį pastatą. Nors toje vietoje, kur jam buvo nurodyta apsisukti, buvo tikrai pakankamai vietos apsisukimui, t. y. ilgis buvo kažkur apie 50-100 metrų, o plotis kažkur apie 5 metrus. Po to jis pradėjo paskui bėgti, kad sustabdyti važiuojantį miškovežį, nes matė jog ten kelias užpiltas medžio pjuvenomis, todėl aplink pastatą jis neapvažiuos. Ar tai matė M. S. negali pasakyti, kadangi buvo tamsus paros metas. Tačiau tos medžio pjuvenos negalėjo atsirasti per vieną dieną, kadangi matėsi, kad jos yra gan seniai užpiltos, buvo ne viena krūva, kurios ilgis siekia apie 30 metrų. M. S. nuvažiavęs už ūkinio pastato bandė apsisukti, tačiau jam nurodė, kad taip nemanevruotų, nes tikrai užklampins transporto priemonę. Galiausiai M. S. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė užklimpo dėl ko jam teko surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Jis dar paklausė M. S., kodėl nurodytoje vietoje neapsisuko, tačiau M. S. jam į tai nieko neatsakė, o tiesiog tylėjo. Taip pat M. S. jam neminėjo, kad jis važiuos aplink ūkinį pastatą, o ne apsisuks sutartoje vietoje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. kartu su kolega Ž. K. vykdė kelių kontrolę kelyje A1 ir jo prieigose. Jiems patruliuojant kelyje A1 prie Antakalnio pamatė važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, kuri vežė medieną. Jis ir jo kolega Ž. K. nusprendė sustabdyti sunkvežimį, tačiau dėl prastos kelio dangos iš karto nestabdė, o važiavo paskui transporto priemonę. Tada pamatė, kad sunkvežimis rodo dešinės pusės posūkio signalą ir nusprendė įjungti švyturėlius ir sustabdyti sunkvežimį. Priėjęs prie vairuotojo durelių pristatė, nurodydamas savo vardą, pavardę ir parašė pateikti dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo M. S., atsisakė pateikti dokumentus ir pradėjo skambinti įmonės vadovui. Po to M. S. nurodė, kad jis yra įvažiavęs į įmonės teritoriją, kur čia stovėjo ir niekur nevažiavo. Iš to jam susidarė įspūdis, kad M. S. apskritai neigė vairavimo faktą. M. S. sutiko pateikti dokumentą tik po to, kai jam buvo pasakyta, kad jo vairavimas transporto priemone buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtame vaizdo registratoriumi. Pasiėmęs dokumentus jis nuėjo į tarnybinį automobilį atlikti patikrinimą, o su M. S. pasiliko jo kolega Ž. K.. Vėliau M. S. buvo pasakyta, kad reikės atlikti transporto priemonių junginio svėrimą bei jam buvo išaiškintos pasekmės, jeigu nebus sudaromos galimybės atlikti svėrimą. M. S. atrodė pasimetęs ir iš pradžių nesutiko atlikti transporto priemonės junginio svėrimą. Po to pradėjo skambinti įmonės vadovui, nubėgo tolyn į įmonės teritoriją, teko jį vytis. M. S. buvo ne kartą įspėtas, kad liktų prie transporto priemonės ir nebendrautų telefonu. Viso patikrinimo metu M. S. bendravo telefonu su įmonės vadovu, taip pat bendravo su pašaliniais asmenimis, kurie tuo metu buvo įmonės teritorijoje. Po to buvo sutarta su M. S., kad jis vyks link Antakalnio atlikti transporto priemonės junginio svėrimą. Kai reikėjo apsukti transporto priemonę, tai M. S. pradėjo sakyti, kad jis nelabai moka atbuline eiga važiuoti ir pats nurodė, kad įmonės teritorijoje yra tinkama vieta apsisukimui. Jo kolega Ž. K. įvertinęs, kad nurodyta apsisukimo vieta yra tinkama, leido važiuoti į įmonės teritoriją. Po to pamatė, kad jo kolega Ž. K. eina pėsčiomis paskui važiuojantį sunkvežimį, o jis, prie apsisukimo vietos, privažiavo tarnybiniu automobiliu. Vėliau pamatė, kad M. S. privažiavęs sutartą apsisukimo vietą nuvažiavo tolyn, už ūkinio pastato. Kodėl M. S. taip padarė, nežino, tačiau sutartoje apsisukimo vietoje buvo pakankamai vietos atlikti apsisukimo manevrą. Jam nuėjus už ūkinio pastato pamatė, kad M. S. bando išvažiuoti, vis važiuodamas tai pirmyn, tai atgal, o jo kolega Ž. K. liepė M. S. taip nemanevruoti, nes gali užklampinti sunkvežimį. Tačiau į kolegos pasakymus M. S. nereagavo ir toliau tęsė savo veiksmus, kol galiausiai sunkvežimis užklimpo. Jiems M. S. nepaaiškino, kodėl važiavo aplink pastatą, o ne apsisuko sutartoje vietoje. Taip pat paaiškino, kad už ūkinio pastato matė dideles supiltas medžio pjuvenų krūvas. Jo nuomone, šios medžio pjuvenos negalėjo atsirasti per vieną dieną. Taip pat paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta iš viso 11 pažeidimų, kuriuos padarė M. S.. Didžioji dalis pažeidimų buvo dėl darbo ir poilsio, taip pat buvo nustatyta, kad sunkvežimį vairavo be vairuotojo kortelės, nebuvo pateikta darbo ir poilsio duomenų, ir nesudarė galimybės pasverti transporto priemonės junginį. Surašius M. S. administracinio nusižengimo protokolą, su padarytais pažeidimais sutiko, išskyrus, kad tyčia nesudarė galimybės pasverti transporto priemonę.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokatas A. G. paaiškino, kad institucija neįrodė, jog M. S. tyčia užklampino sunkvežimį ir tokių būdu nesudarė sąlygų pasverti minėtą transporto priemonę. Taigi, kad M. S. galimai specialiai užklampino transporto priemonę yra institucijos prielaida, o prielaidomis administracinė asmens atsakomybė negali būti grindžiama. Kaip matyti, M. S. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra grindžiama vien pareigūnų nuomone ir prielaidomis. Kadangi M. S. buvo sustabdytas pareigūnų jam įvažiavus į įmonės teritoriją, tai jam atrodė, kad reikia pirmiausiai paskambinti įmonės vadovui dėl leidimo atlikti transporto priemonės junginio svėrimą. Pareigūnai, kurie nurodė, kad šalia pastato esanti apsisukimo vieta yra tinkama, tik grindė savo nuomone, neatlikę jokių išmatavimų ir realiai neįvertinę situacijos. Taip pat ir tai, kad galėjo ar negalėjo M. S. specialiai važiuoti už ūkinio pastato ir ten užklimpti, irgi grindžiama pareigūnų nuomone. M. S. sutiko vykdyti pareigūnų reikalavimus ir vykti pasverti transporto priemonę. Teismo prašo administracinio nusižengimo teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje padaryto pažeidimo, nutraukti ir priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Teismo posėdžio metu Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas E. V. prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje yra surinkta visa medžiaga, įrodanti, kad nurodytas nutarime administracinis nusižengimas buvo padarytas. Taip pat ir iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad M. S. specialiai sudarė sąlygas, kad nebūtų galima pasverti transporto priemonės junginio. Visu pirma, siekiant atlikti transporto priemonės junginio svėrimą, M. S. pareigūnams nurodė, jog nemoka važiuoti atbuline eiga, nors turi CE kategoriją, kuri įpareigoja vairuotoją mokėti važiuoti atbulomis. Be to, M. S. pats nurodė apsisukimo vietą, esančią įmonės teritorijoje, todėl jam turėjo būti žinoma, ar ši nurodyta vieta yra tinkama apsisukimui. Tačiau M. S. dėl kažkokių neaiškių priežasčių nutarė neapsisukti sutartoje vietoje, o nuvažiavo už pastato, kur buvo medžio pjuvenų krūvos. M. S. turėjo būti žinoma, kad už ūkinio pastato nebus galima apsisukti, nes ten yra medžio pjuvenos, kadangi tą dieną jis lankėsi įmonės teritorijoje. Remiantis liudytojų paaiškinimais, M. S. buvo įspėtas, kad nemanevruotų transporto priemonės, nes gali ją užklimpti, tačiau jis į tai nereagavo, kol galiausiai sunkvežimis užklimpo. M. S. sutiko atlikti transporto priemonės junginio svėrimą tik po to, kai jam buvo išaiškintos teisinės pasekmės už sąlygų nesudarymą pasverti transporto priemonės junginio bei nurodžius, kad vaizdo registratoriumi, esančiu tarnybiniame automobilyje, daromas vaizdo įrašas. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad pareigūnai, matydami, kad M. S. trūksta įgūdžių apsukti sunkiasvorę transporto priemonę, galėjo patys sėsti už vairo ir apsukti, tačiau tokios teisės, kaip nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, nėra, todėl ir pareigūnai negalėjo patys vairuoti sunkvežimį.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo skundo, M. S. ginčija savo kaltę dėl Institucijos nutarimu jam inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos – baudos paskyrimo. Kitų tuo pačiu Institucijos nutarimu jam inkriminuotų administracinių nusižengimų M. S. neginčija, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje buvo tikrinama M. S. vairuojama transporto priemonė – sunkvežimis „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „BRIAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vežama mediena. Įtarus, jog transporto priemonių junginys gali būti sunkiasvoris, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai nurodė vairuotojui M. S. važiuoti ant svėrimo įrenginio ir pasverti transporto priemonių junginį, tačiau M. S. nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonių junginį, t. y. įvažiavęs į įmonės teritoriją, neapsisuko tinkamoje tokiam manevrui atlikti vietoje, važiavo gilyn į teritoriją kur specialiai užklampino transporto priemonę taip panaikindamas visas galimybės atlikti transporto priemonių junginio svėrimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymą. Už tai užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų teisės apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje – transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

Nagrinėjamu atveju, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu M. S. ir jo atstovas ginčijo tai, kad institucija neįrodė, jog M. S. tyčia užklampino sunkvežimį ir tokiu būdu nesudarė sąlygų pasverti transporto priemonės junginį. M. S. įvykdė visus Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reikalavimus ir sudarė visas galimybes, kad būtų pasvertas transporto priemonės junginys. Tai, kad M. S. patikrinimo metu bendravo telefonu su įmonės vadovu, tai nėra reikšminga aplinkybė, kadangi jam atrodė, kad pirmiausiai turi atsiklausti įmonės vadovo, o tik po to vykdyti pareigūnų nurodymus. Tuo labiau, kad M. S. buvo sustabdytas Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų, kai jis jau įvažiavo į įmonės teritoriją.

Teismas spendžia, kad M. S. ir jo atstovo nurodyti argumentai, jog M. S. specialiai neužklampino sunkiasvorės transporto priemonės tam, kad nebūtų galima jos pasverti, o transporto priemonė užklimpo savaime, nes negalvojo, kad už ūkinio pastato bus medžio pjuvenų, yra atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip jau minėta, M. S. teismo posėdžio metu teigė, kad jis vykdė visus Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų reikalavimus, tame tarpe ir dėl transporto priemonės junginio svėrimo. Tačiau šiuos M. S. teiginius paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – pareigūnų Ž. K. ir L. P. paaiškinimai, kurie nurodė, kad jiems sustabdžius M. S. vairuojamą transporto priemonę – sunkvežimį „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekabą „BRIAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paprašius pateikti dokumentus, M. S. ne iš karto vykdė jų reikalavimus. Prieš tai M. S. dar bendravo telefonu su įmonės vadovu ir klausė, ar jam vykdyti pareigūnų reikalavimus. Po to, kalbėdamas telefonu, mėgino nueiti tolyn nuo savo transporto priemonės, nuėjo į įmonės teritoriją ir bendravo su tenai buvusiais dviem nenustatytais asmenimis. Kaip nurodė liudytojas Ž. K., jam teko dar vytis M. S. ir liepti jam sugrįžti prie transporto priemonės. Be to, apskirtai M. S. laikėsi pozicijos, kad jis jau yra įmonės teritorijoje ir niekur nevažiavo, o čia ir stovėjo. M. S. pradėjo vykdyti pareigūnų nurodymus tik tada, kai pareigūnai jam išaiškino teisines pasekmes, jeigu nebus sudaromos galimybės atlikti svėrimą bei, kad tarnybiniu automobiliu yra daromas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota kaip M. S. važiuoja sunkiasvore transporto priemone ir įsuka į įmonės teritoriją, o po to sustabdytas sustoja. Šiuos pareigūnų paaiškinimus patvirtina byloje esantis Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus specialisto L. P. tarnybinis pranešimas (b. l. 24-25), ir vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota kaip vairuojama M. S. transporto priemonė, rodant dešinės pusės posūkio signalą, pasuka į dešinę pusę ir sustoja (vaizdo įrašo failo pavadinimas: „Vaizdo įrašas 1.mp4“).

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vienintelis būdas apsisukti sunkiasvoriai transporto priemonei teritorijoje, kurioje vyko patikrinimas, yra apvažiuoti aplink ūkinį pastatą, esantį įmonės teritorijoje. Tačiau tai paneigia teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – pareigūnai Ž. K. ir L. P., kurie paaiškino, kad nurodžius, jog bus vykstama į nurodytą vietą atlikti sunkiasvorės transporto priemonės svėrimą, M. S. pradėjo sakyti, kad jis nemoka važiuoti atbuline eiga ir paprašė leisti apsisukti įmonės teritorijoje bei pats nurodė apsisukimo vietą. Tuo tarpu liudytojas Ž. K. nuėjęs į nurodytą apsisukimo vietą, esančią šalia ūkinio pastato, pamatė, kad vieta yra plati ir patogi apsisukimui. Šios vietos ilgis buvo kažkur apie 50-100 metrų, o plotis apie 5 metrus. Tai patvirtino ir liudytojas L. P. nurodydamas, kad sutartoje apsisukimo vietoje buvo pakankamai vietos apsisukti su sunkiasvore transporto priemone. Kaip matyti iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 29) ir vaizdo įrašo (vaizdo įrašo failo pavadinimas: „Vaizdo įrašas 3.mp4“) sutarta apsisukimo vieta yra T formos keliukas, kuris yra platus ir patogus apsisukimui, todėl tinkamas apsisukti sunkiasvoriai transporto priemonei. Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „Vaizdo įrašas 3.mp4“, taip pat matyti, kad M. S. privažiavus nurodytą apsisukimo vietą jis sustoja ir kelias minutes pastovėjęs nuvažiuoja tolyn į įmonės teritoriją (b. l. 89). Kaip nurodė liudytojas Ž. K. jis galvojo, kad M. S. ketina apsisukti, tačiau dėl neaiškios priežasties nuvažiavo už ūkinio pastato. Taip pat M. S. liepė taip nemanevruoti, kad neužklampintų sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau jis į jo prašymus nereagavo ir toliau tęsė savo tokius veiksmus. M. S., privažiavęs prie sutartos apsisukimo vietos, tyčia nuvažiavo už ūkinio pastato, kur manevruodamas užklampino sunkiasvorę transporto priemonę ir taip nesudarė galimybės atlikti transporto priemonės junginio svėrimo. Be to, M. S. nesugebėjo liudytojams – pareigūnams Ž. K. ir L. P. paaiškinti, kodėl jis neapsisuko nurodytoje vietoje, o nuvažiavo tolyn, už ūkinio pastato. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo skunde nurodoma, kad būtent pareigūnai Ž. K. ir L. P. davė nurodymą M. S. apsisukti įmonės teritorijoje, t. y. važiuoti gilyn į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir joje apsukti transporto priemonę. Tačiau kaip matyti iš Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Kauno skyriaus specialisto L. P. tarnybinio pranešimo (b. l. 24-25) bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Ž. K. ir L. P. paaiškinimų, ne pareigūnai nurodė kurioje vietoje M. S. turi apsisukti sunkiasvorę transporto priemonę, o pats M. S. paprašė pareigūnų, kad jam leistų apsisukti aukščiau minėtoje įmonės teritorijoje. Todėl tokie skundo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S., tiek jo atstovas aiškino, kad M. S. negalėjo žinoti, jog įmonės teritorijoje nėra galimybės apvažiuoti ūkinio pastato dėl medžio pjuvenų krūvų. Teismas su tokias argumentais nesutinka, kadangi juos paneigia liudytojų – pareigūnų Ž. K. ir L. P. paaiškinimai, kurie teismo posėdžio metu nurodė, kad medžio pjuvenos, esančios už ūkinio pastato, negalėjo atsirasti per vieną dieną, kadangi matėsi, kad jos yra gan seniai supiltos, buvo ne viena krūva, kurios bendras ilgis siekė apie 30 metrų. Tai, kad M. S. žinojo, kad už ūkinio pastato yra supiltos medžio pjuvenos patvirtinta ir tai, kad likus dienai prieš įvykį jis buvo nuvykęs į įmonės teritoriją. Nors teismo posėdžio metu M. S. teigė, kad tada medžio pjuvenų nebuvo, tačiau tokie teiginiai yra vertinami kritiškai, kadangi liudytojai Ž. K. ir L. P. nurodė, kad medžio pjuvenos negalėjo būti užpiltos per vieną dieną, nes buvo matyti, kad jos yra supiltos daug seniau.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto „Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 1 priedo IV skyriaus 7 punkte nurodoma, kad transporto priemonių (C1, C, D1, D, C1E, CE, D1E, DE, T kategorijų) vairuotojai turi turėti šiuos praktinius gebėjimus ir įgūdžius: važiuoti atbulomis, neišvažiuojant iš eismo juostos (Aprašo 7.2.1. punktas); apsisukti riboto pločio juostoje, naudojant atbulinę eigą (išskyrus T kategoriją) (Aprašo 7.2.2. punktas); taisyklingai pastatyti transporto priemonę (junginį) šonu ir galu prie pakrovimo ir iškrovimo vietos (platformos), naudojant atbulinę eigą (tik BE, C1E, CE kategorijoms) (Aprašo 7.3.3. punktas). Iš aukščiau nurodytų Aprašo punktų galima spręsti, kad vairuotojas, turėdamas C, CE kategoriją, privalo mokėti važiuoti atbulomis ir mokėti apsisukti riboto pločio juostoje, naudojant atbulinę eigą. Teismo posėdžio metu apklaustas M. S. nurodė, kad jam sunkiai sekasi atbuline eiga manevruoti sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, todėl visada apsisuka apvažiuojant aplink ūkinį pastatą, nors CE kategoriją yra įgijęs prieš daugiau nei dešimt metų. Taigi, iš to galima spręsti, kad M. S., nurodydamas pareigūnams, kad nemoka važiuoti atbuline eiga, siekė apsisukti būtent įmonės teritorijoje, t. y. apvažiuojant ūkinį pastatą, už kurio yra medžio pjuvenos, ir tokiu būdu užklampinti transporto priemonę.

Taip pat tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas teigė, kad M. S. galimai specialiai užklampino transporto priemonę yra grindžiama tik pareigūnų prielaidomis ir nuomone. Teismas pažymi, kad neturi pagrindo netikėti pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai dalyvavusių įvykyje paaiškinimais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą M. S. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių tyrimo metu nenurodė ir M. S., todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog M. S. kaltė įrodyta, nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovas advokatas A. G. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Lietuvos transporto saugos administracijos, M. S. naudai priteisiant patirtas 601,37 Eur patirtas advokato išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju teismui netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato A. G. skundo, prašymas dėl 601,37 Eur advokato išlaidų atlyginimo atmestinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto E. V. 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atstovo advokato A. G. skundo netenkinti.

Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto E. V. 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl advokato išlaidų atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.