Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant atsakovės G. B. atstovui advokatui Martynui Žilinskui, ieškovui ir atsakovei nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos bei netesybų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. P. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dokumentinio proceso tvarka pareikšdamas ieškinį atsakovei G. B., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5.000,00 Lt skolą, 1.000 Lt baudą, 25,50 Lt notaro atlyginimą ir 90 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, jog 2011 m. liepos 15 d. sudarė su atsakove G. B. preliminariąją namo su žeme pirkimo-pradavimo sutartį, kuria susitarė iki 2011 m. spalio 16 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėjo, jog pagal sutartį atsakovei sumokėjo 5 000 Lt. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimo iki nustatyto termino sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl privalo grąžinti ieškovui 5.000,00 Lt bei sumokėti sutartyje numatytą 1 000 Lt baudą (b.l. 1-2).

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011-12-21 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės G. B. ieškovo naudai 5.000,00 Lt skolą, 1.000,00 Lt baudą, 25,50 Lt atlyginimą notarui bei 90 Lt žyminį mokestį (b.l. 8).

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-02-22 priėmė atsakovės G. B. prieštaravimus, kuriais atsakovė prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, kadangi jis neturėjo pinigų sumokėti už ketinamą įsigyti turtą. Paaiškino, jog atsakovas kreipėsi į banką “Swedbank”, AB, prašydamas suteikti jam paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui, ir bankas pareikalavo, kad dalį perkamo turto kainos – 80 000 Lt, ieškovas sumokėtų pats. Atsakovė nurodė, jog po tokio banko sprendimo A. P. nusprendė parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovui to padaryti nepavyko per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą. G. B. paaiškino, jog visos aukščiau minėtos aplinkybės jai žinomos iš bendravimo su ieškovo sutuoktine J. P., su kuria ji palaikė ryšius, kadangi ieškovas buvo išvykęs į užsienį. Atsakovė nurodė, jog 2011 m. spalio mėnesio pradžioje J. P. nutraukė bendravimą, neatsakė į telefono skambučius, o spalio mėnesio pabaigoje atsiuntė spalio 20 d. raštą, kuriame nustatytas papildomas terminas – iki 2011 m. spalio 27 d. įvykdyti preliminariąją sutartį. G. B. pažymėjo, jog jos ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį buvo rimti, turtas nebuvo apsunkintas jokiomis prievolėmis, buvo gautas teismo leidimas parduoti turtą nepilnametės dukters vardu. Ji ketino išvykti gyventi į Vilnių, neieškojo kitų pirkėjų. Atsakovės teigimu ieškovas pats atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį, kadangi jam nepavyko laiku parduoti buto. Pažymėjo, jog lapkričio mėnesį A. P. sudarė dvi sutartis, kuriomis pardavė savo butą už 100 000 Lt pirkėjai S. K. ir iš jos nusipirko namą už 500 000 Lt. Atsakovė nurodė patyrusi 3 000 Lt išlaidų, kurias sumokėjo turto agentui suradusiam pirkėją (ieškovą), taip pat išlaidų namo priežiūrai ir remontui (b.l. 11-13).

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (b.l. 24).

Ieškovas A. P. į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai (šaukimą priėmė sutuoktinė) (b.l. 84). Ieškovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 88).

Atsakovė G. B. į teismo posėdį neatvyko, ją teisme atstovavo advokatas M. Žilinskas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartiniams šalių santykiams. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki nustatyto termino, todėl ji pasibaigė. Sutarties šalys negali vienašališkai pratęsti preliminariosios sutarties ar vienašališkai nustatyti naują sutarties vykdymo terminą, gali reikalauti tik nuotolių atlyginimo iš kaltosios šalies. Atsakovė nėra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ji ir jos šeimos nariai - bendrasavininkiai nutarė parduoti namą, ji gavo teismo leidimą parduoti nepilnametei dukrai priklausiusią namo dalį, buvo pasiruošusi sudaryti pagrindinę sutartį. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pats dėl savo kaltės neįvykdė pagrindinės sutarties, kadangi neturėjo pinigų pradiniam įnašui, tai patvirtina aplinkybė, kad vėliau jis tą pačią dieną sudarė dvi sutartis su tais pačiais asmenimis – viena sutartimi pardavė savo butą, o kita – iš buto pirkėjų nupirko jų namą. Esant nesudarytai pagrindinei sutarčiai, atsakovė sąžiningai grąžino ieškovui 5.000,00 Lt avansą. Atsakovė neturi mokėti 1.000,00 Lt baudos, sutartis buvo nesudaryta ne dėl jos, o dėl ieškovo A. P. kaltės. Atsakovė taip pat neturi pareigos grąžinti ieškovui 5.000,00 Lt sumos, pagal Sutarties 2.2. p. skirtą pardavimo dokumentų tvarkymui, kadangi šie pinigai buvo išleisti pagrindinės sutarties sudarymo pasiruošimui – jais sumokėta pirkėją (ieškovą) suradusiam tarpininkui D. P., kitoms išlaidoms apmokėti. Sutartinius santykius nutraukė pats ieškovas, jis nebendradarbiavo, neieškojo kompromiso. Atsakovė nenuslėpė nuo ieškovo jokių aplinkybių, ikisutartiniuose santykiuose buvo sąžininga, ieškovas matė namo dokumentus, kad nėra įregistruota 100% statyba, pasakė, kad taip galės gauti didesnę banko paskolą. Akivaizdu, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas neturėjo pinigų (b.l. 93, 97).

Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 430 str.).

Teismo posėdyje ištyrus rašytinius bylos įrodymus, išanalizavus bylos dalyvių argumentus ir žodinius bei rašytinius paaiškinimus, nustatyta, kad 2011 m. liepos 15 d. tarp ieškovo A. P. ir atsakovės G. B. buvo sudaryta preliminarioji namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2011-10-16 parduoti, o ieškovas įsipareigojo iš atsakovės nupirkti gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), kurio kaina 530.000,00 Lt (b.l. 4-6). Sutarties 2.2 p. šalys nurodė, kad pirkėjas (ieškovas) sumokėjo pardavėjui (atsakovei) 5.000,00 Lt už nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymą. Sutartimi šalys taip pat numatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 5.000,00 Lt, kurie įskaitomi į nekilnojamojo turto pardavimo kainą (2.2.1. p.). Sutarties pabaigoje esantis prierašas ir ieškovo rašytiniai paaiškinimai bei atsakovės atstovo paaiškinimai teisme, o taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad preliminarios sutarties sudarymo metu 2011-07-15 ieškovas sumokėjo atsakovei 5.000,00 Lt, likusią 5.000,00 Lt sumą (avansą) ieškovas atsakovei sumokėjo 2011-07-26 dieną (b.l. 6). 10.000,00 Lt sumos perdavimo fakto šalys neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu šalys nesudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. 2011-10-20 ieškovas per notarą išsiuntė atsakovei pranešimą apie papildomo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nustatymą iki 2011-10-27 d. (b.l. 7), tačiau pagrindinė sutartis ir vėliau nebuvo sudaryta. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuri iš jų kalta dėl preliminariojoje sutartyje įtvirtinto susitarimo nevykdymo ir jo teisinių pasekmių.

Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (trumpinama – CK) 6.165 str., preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Šio Kodekso straipsnio 3 d. ir 5 d. nustato, kad preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. M. K. straipsnio 4 d. nustato, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija dar 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006 pažymėjo, kad šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.CK 6.163 str. 3 d. nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą.

Kaip jau minėta, šalių preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu – iki 2011-10-16 d. šalys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, todėl prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigė 2011-10-17 d. Teismas konstatuoja, kad vienašališkas pirkėjo (ieškovo) 2011-10-20 dienos pranešimas pardavėjai (atsakovei) dėl preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo nesukūrė sutarties šalims jokių teisinių padarinių.

Spręsdamas klausimą dėl šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei nustatydamas, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, teismas vertina įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį iki sutarties sudarymo, sudarius preliminarią sutartį, dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir kitas susijusias aplinkybes. Teismo vertinimu, pagrįstu visų bylos rašytinių įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų bei liudytojų parodymų turiniu, ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovė G. B. nesąžiningai derėjosi ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties (CPK 187 str.). Byloje nustatyta, kad sutarties šalis į sutartinius santykius suvedė tarpininkas D. P., kuris atsakovės prašymu apklaustas liudytoju teisme nurodė, kad siekdama parduoti namą su žeme į jį kreipėsi atsakovė (pardavėja). Į tarpininko skelbimus apie parduodamą turtą atsiliepė ieškovas (pirkėjas) ir jo žmona J. P.. Liudytojas teisme paaiškino, kad jam dalyvaujant ieškovas su žmona apžiūrėjo atsakovės parduodamą turtą, susipažino su registro dokumentais, matė, kad atsakovė G. B. yra viena iš numatomo parduoti turto - gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), bendratutė ir kad nekilnojamojo turto registre registruotas gyvenamas namas ne 100 proc., o 96 proc. baigtumas (b.l. 91, 95-97). Iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad turtas dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei G. B. ir jos vaikams V. B., P. B. ir nepilnametei R. B. (b.l. 41-44, 39-40), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog bendraturčiai atsisakė parduoti turtą ar kad tarp jų būtų kilęs ginčas dėl ieškovo ir atsakovės sudarytos preliminarios sutarties vykdymo. Ieškovo argumentai, jog atsakovė nuslėpė, jog namas nėra baigtas statyti taip pat nepasitvirtino. Ieškovo pateiktas registro duomenų banko išrašas suformuotas 2011-09-05 d., išraše nurodyta, jog kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-12-19 d. (b.l. 43), preliminarios sutarties 1.2.1 punkte nurodytas sutarties objektas – pastatas ir kiti statiniai, o taip pat nurodyta kadastro duomenų fiksavimo data 1995-12-19 (b.l. 4). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant preliminarią sutartį buvo apžiūrėti kadastro registro dokumentai, kadangi preliminarioje sutartyje apie tai yra įrašyta, vadinasi pirkėjui buvo žinoma apie statinio baigtumo procentą. Šią aplinkybę teisme patvirtino šalis į sutartinius santykius suvedęs ir preliminarios sutarties tekstą paruošęs liudytojas D. P., kuris teisme nurodė, kad pardavėjai susipažino su registro dokumentais, net apsidžiaugė, kad dėl to galės gauti didesnę paskolą iš banko ir nusprendė pasirašyti preliminariąją sutartį (b.l. 91, 96).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. P. 2011 m. rugsėjo 6 d. (jau po preliminarios sutarties sudarymo) banke „Swedbank“ AB pateikė paraišką kreditui gauti, prašė suteikti jam 516.000,00 Lt būsto paskolą žemės sklypo ir namo su priklausiniais pirkimui, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovės prašymu pareikalavęs rašytinių įrodymų, teismas gavo banko atsakymą, jog ieškovas paskolos grąžinimui užtikrinti siūlė įkeisti banko naudai perkamą nekilnojamąjį turtą bei jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bankas nurodė, jog būtų reikalavęs sumokėti 15 proc. perkamo nekilnojamojo turto kainos (b.l. 53-55). Šią aplinkybę patvirtino liudytojas D. P., jis taip pat nurodė, kad kartu su pirkėju vyko į banką (b.l. 95-97). Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirkėjas (ieškovas) pagrindinei sutarčiai įvykdyti tikėjosi gauti reikiamą pinigų sumą iš banko. Liudytojas D. P. patvirtino, jog banko reikalaujamos sumos ieškovas neturėjo, todėl nusprendė parduoti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). ir kreipėsi į jį (D. P.), prašydamas surasti jo butui pirkėją. Liudytojas paaiškino, kad ieškovo buto pirkėjo paieškos truko apie 3-4 mėnesius, tačiau pirkėjas taip ir nebuvo surastas. Liudytojas net siūlė pirkti ieškovo butą (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kadangi tuo metu vyko socialinių būstų pirkimas, lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad savivaldybė ieškovo buto tikrai nepirks. Liudytojas nurodė, kad jis nutarė nutraukti sutartinius santykius su ieškovu dėl tarpininkavimo parduodant ieškovo butą, kadangi ieškovo nustatyta buto kaina buvo pernelyg aukšta. Liudytojas visą tą laikotarpį bendravo ir su atsakove bei jos sūnumi P., liudytojo teigimu jie nekantravo kuo greičiau parduoti savo namą, tačiau ieškovas laiku nepardavė savo buto ir negavo kredito iš banko, kad galėtų sumokėti nustatytą turto kainą. Liudytojas paaiškino, kad jam užsiminus apie tai, kad reikia eiti pas notarą ieškovas vis sakydavo, kad reikia palaukti. Vėliau bendravimas su ieškovu ir jo žmona apskritai nutrūko, jis ir jo žmona pradėjo neatsakyti į telefono skambučius, neatidarė namų durų (b.l. 91, 96).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės sūnus P. B. patvirtino, jog jam, jo broliui V. B. bei seseriai R. B. buvo žinoma apie sprendimą parduoti šeimos gyvenamąjį namą. Paaiškino, jog mirus tėvui tapo sunku išlaikyti namą, be to visa šeima persikėlė gyventi į Vilnių, todėl buvo priimtas bendras sprendimas parduoti šeimos turtą (b.l. 91, 95).

Aptartų įrodymų kontekste, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovės G. B. nesąžiningo elgesio šalių ikisutartieniuose santykiuos. Sąžiningą atsakovės elgesį patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai bylos įrodymai: bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės G. B. gyvenamoji vieta yra deklaruota Vilniuje (b.l. 20), atsakovė buvo gavusi teismo leidimą parduoti nepilnametei dukrai R. B. priklausančią namo dalį (b.l. 17-18). Pažyma sandoriui sudaryti įprastai gaunama sandorio sudarymo dieną (pas notarą). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad laikydamasi preliminarios sutarties su ieškovu susitarimo nesiūlė turto kitiems pirkėjams (liudytojas D. P. patvirtino, kad norinčių pirkti atsakovės turtą buvo ir daugiau). Teismas byloje nenustatė jokių kliūčių, kurios trukdytų atsakovei įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Teismas daro išvadą, kad preliminariąją sutartį sudaryti vengė būtent ieškovas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nuosekliai patvirtinantys atsakovės bei liudytojų D. P. ir P. B. nurodytą aplinkybę, jog ieškovas neturėjo reikiamos sumos preliminarioje sutartyje nurodytam atsakovės turtui įgyti, jis ketino gauti reikiamą sumą iš banko, tačiau bankui nustačius 15 proc. perkamo turto vertės pradinį įnašą, ieškovas neturėjo ir tokios sumos. Pateikdamas atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Teismas daro išvadą, kad 2011-07-15 sudarydamas preliminariąją sutartį, ieškovas A. P. buvo nepakankamai apdairus, protingas ir sąžiningas, nes nesuvokė, nors turėjo ir galėjo suvokti realią riziką, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis gali būti ir nesudaryta, kadangi (kaip nustatyta byloje) nuosavų lėšų namo įsigijimui jis neturėjo. Būdamas apdairus ir rūpestingas, ieškovas turėjo pareigą įvertinti savo finansines galimybes prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį, pasidomėti kokio dydžio kreditas ir kokiomis sąlygomis jam gali būti suteiktas. Kaip jau minėta, ieškovas kreipėsi į banką tik 2011 m. rugsėjo 6 d., t.y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki preliminariojoje sutartyje numatytos pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, jis nerodė iniciatyvos derėtis su atsakove dėl termino pratęsimo, nors galimybė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą abipusiu susitarimu preliminariojoje sutartyje buvo numatyta (b.l. 4), ieškovas vengė bendrauti su atsakove, jos sūnumi (b.l 12, 96). Ieškovas neįrodė teismui, kad dėjo visas pastangas sudaryti pagrindinę sutartį, ir, kad iš savo pusės buvo pasirengęs ją sudaryti. Ieškovas nepateikė teismui banko garantinio rašto apie būsimą jo kreditavimą (skirto sandoriui pas notarą sudaryti), nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo paskirtas laikas pas notarą. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 10 d. ieškovas A. P. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėjais S. K. ir M. K., kuria įsigijo iš pardavėjų gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu bei žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 500.000,00 Lt ir nurodyta, jog 100.000 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjų sutarties pasirašymo dieną (likusi dalis bus padengta bankui suteikus kreditą) (b.l. 65-68). Tą pačią dieną ieškovas bei jo sutuoktinė ir S. K. pasirašė ieškovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas su sutuoktine pardavė šį butą už 100.000,00 Lt S. K. (b.l. 70-72). Kaip matyti, ta pati 100,00,00 Lt suma – kurią ieškovas gavo pardavęs butą, užskaityta tos pačios dienos sutartimi kaip atsiskaitymas už nupirktą namą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog preliminarioji sutartis nustatytu 2011-10-16 terminu nebuvo įvykdyta dėl ieškovo A. P. kaltės, kuri pasireiškė neatsargumu ir nerūpestingumu, bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o vėliau ir suinteresuotumo pirkti atsakovės turtą praradimu, todėl ieškovas teismo pripažįstamas be pakankamo pagrindo sutartinius santykius nutraukusia šalimi.

Kaip jau minėta, preliminarioje sutartyje nustatytu terminu pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarius, šalių prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.).

Teismas Bylos nagrinėjimo metu nustatyta (šalys šių aplinkybių neginčijo), kad preliminarios sutarties vykdymo metu atsakovė gavo iš ieškovo 10.000,00 Lt, iš kurių – 5.000 Lt jam grąžino. Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės likusius 5.000,00 Lt. Atsakovė nurodo, kad ji neturi grąžinti šios sumos, kadangi ji dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolių rengdamasi pagrindinės sutarties sudarymui, o sutartį nutraukė pats ieškovas.

Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėtų pinigų paskirties ir jų panaudojimo nesudarius pagrindinės sutarties. Sutarties šalys skirtingai aiškina preliminariosios sutarties sąlygas, susijusias su atliktais pagal sutartį mokėjimais, todėl teismui kyla pareiga aiškinti sutartį. Pirmiausia, CK 6.193 str. įtvirtintas reikalavimas aiškinant sutarčių turinį atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus ir jų elgesį sutarties sudarymo laikotarpiu, tačiau šis reikalavimas taip pat negali būti suabsoliutinamas taip, kad apskritai paneigtų būtinybę vadovautis tarp šalių sudarytos sutarties tekstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2008). Šalių suderintas sutarties tekstas laikytinas suderintos šalių valios išraiška. Sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos esant šalių ginčui dėl tikrojo sutarties turinio, tačiau subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo nėra pagrindo taikyti tais atvejais, kai sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija yra aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta sutartis nėra aiški, joje yra viena kitai prieštaraujančių sąlygų: Sutarties 2.2. p. nustatyta, kad 5.000,00 Lt suma ieškovo sumokėta atsakovei pasirašant preliminariąją sutartį skiriama nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymui, nors Sutarties 3.1, p. numatyta, kad pardavėjas surinks ir paruoš visus pirkimui – pardavimui reikalingus dokumentus savo lėšomis; tuo tarpu Sutarties 2.2.1. p. nurodyta, kad 5.000,00 Lt suma yra įskaitoma į 2.1. p. kainą (turto kainą), nors sutarties punktų numeracija yra supainiota - po punkto 2.3. eina punktas 2.2.1, kitas – 2.3.2. ir 2.3.3. Sutarties 3.5. punkte šalys susitarė, jog tuo atveju kai pardavėjas (atsakovė) pažeidžia šios sutarties sąlygas ir vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti sutartį su pirkėju, tai jis įsipareigoja grąžinti Sutarties 2.2. punkte numatytas pinigų sumas bei sumokėti 1.000,00 Lt baudą, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius bei atlyginti visus kitus nuostolius (b.l. 4-5). Taigi, dėl klaidinančio sutarties punktų išdėstymo pažodžiui negalima nustatyti sumokėtų sumų paskirties, todėl kaip yra pažymėjęs Aukščiausiasis Teismas, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Siekiant nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties šalys, pasirašydamos aptariamas sutarties sąlygas, teismas sutartį aiškina pagal CK 6.193–6.195 str. įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, o taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką. Teismas nustatė šalių sutarties sudarymo aplinkybes, o būtent tai, kad šalių derybos dėl preliminarios ir dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo vyko per tarpininką. Kilus šalių ginčui, teismas siekia nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu, ypač įdėmiai vertindamas sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Kadangi ieškovas neatvyko į teismą ir paaiškinimus išdėstė tik raštu, nesant galimybės užduoti jam klausimų, teismas taip pat remiasi objektyviu kriterijumi – protingumo ir sąžiningumo principu (CK 6.193 str. 1 d.), o taip pat atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, kadangi šių principų taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo. Iš teismų praktikos matyti, kad pagal preliminariąją sutartį dažnai atliekami piniginiai mokėjimai, kurie būtų įskaitomi į pagrindinės sutarties kainą jeigu ji būtų sudaryta, kartais tokie mokėjimai aiškinami kaip skirti prievolės pagal preliminariąją sutartį įvykdymui užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija minėtoje 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006 šiuo klausimu pateikė apibendrintas išvadas ir nurodė, kad sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė, tačiau nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nėra pareiškęs nei ieškovas, nei atsakovė, tačiau atsakovė nurodo patyrusi išlaidų dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, tai patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 16). Analizuodamas esamą teisinę situaciją ir šalių rašytinius paaiškinimus, bei jų elgesį, teismas daro išvadą, kad ieškovo atsakovei pagal preliminariosios sutarties 2.2. p. perduoti pinigai buvo šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo netiesiogiai užtikrinamas netesybų sumokėjimas už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą kai tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Tokią teismo išvadą patvirtina atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir liudytojo D. P. parodymai, kuris teisme nurodė, jog buvo susitarta, kad pirkėjo (ieškovo) perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui (atsakovei). Teismas vertina, kad šalys numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekdami jų išvengti ieškovas perdavė, o atsakovė priėmė pinigus, kurie atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir dėl to gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais). Šią teismo išvadą patvirtino liudytojas D. P., kuris, kaip jau minėta dalyvavo sutarties sudaryme, ir pats parengė sutarties tekstą. D. P. teisme paliudijo, kad pinigai atsakovei buvo sumokėti kaip garantas, kad pirkėjas neatsisakys sudaryti pagrindinės sutarties. Jo parodymais nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovui atsisakius nupirkti namą pinigai jam nebus grąžinti, o atsakovei atsisakius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ji privalės grąžinti ieškovo sumokėtą sumą ir sumokėti baudą (b.l. 91, 96-97). Atsižvelgdamas į tai, kad sutarties tekste nėra aiškiai išdėstytų pirkėjo atsakomybės sąlygų (tuo tarpu pardavėjui tokia atsakomybė yra numatyta), ir į pareigą aiškinti sutartį sąžiningai, teismas remiasi liudytojo D. P. paaiškinimais kad pirkėjo (ieškovo) perduoti atsakovei pinigai atliko skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir dėl to, teismo vertinimu, turi būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, kuris dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės sutarties jam negrąžinamas ir laikomas minimaliais atsakovės nuostoliais. Nors CK 6.72 str. susitarimui dėl netesybų įstatymas numato rašytinę formą, tačiau įsakmiai nenurodo, jog sandorio formos nesilaikymas daro susitarimą dėl netesybų negaliojančiu. Pagal CK 1.93 str. 2 d. įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, nebent toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Teismo vertinimu, atsisakymas remtis liudytojo D. P. parodymais šioje byloje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir sudarytų pagrindą ieškovui piktnaudžiauti teise (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Tuo atveju, jei pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, ieškovo perduoti pinigai būtų įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį, tačiau šalims sutarties nesudarius dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, atsakovė 5.000,00 Lt sumos grąžinti ieškovui neprivalo. Kaip jau minėta, byloje neįrodyta, kad atsakovė derėjosi nesąžiningai ir kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jos kaltės, o nesant nustatytai atsakovės kaltei, tenkinti ieškovo reikalavimų dėl 5,000,00 Lt sumos grąžinimo ir dėl šalių preliminarioje sutartyje nustatytos 1.000,00 Lt baudos priteisimo nėra teisinio pagrindo. Šiais argumentais teismas priima galutinį sprendimą byloje, naikina preliminarų sprendimą ir atmeta ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 430 6 d. 2 p.).

Byloje susidarė 39,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teismui nepateikė. Teismui atmetus ieškovo ieškinį, pagal CPK 79 str., 88 str., , 92 str., 93 str., 96 str., bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: iš ieškovo į valstybės biudžetą išieškomos Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priimti galutinį sprendimą byloje.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 dienos preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškovo A. P. ieškinį atmesti atmesti.

Išieškoti iš ieškovo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 39,00 (trisdešimt devynis litus 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.