Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei L. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje M. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis A. M. ir L. V. (Š.) šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų Tarnybai nebuvo žinoma iki 2018 m. birželio 30 d. 2019 m. balandžio 15 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko M. M. teisių pažeidimai. 2019 m. birželio 11 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko M. M. teisių pažeidimai. 2019 m. rugsėjo 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko M. M. teisių pažeidimai. 2021 m. rugsėjo 3 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko M. M. teisių pažeidimai. 2022 m. lapkričio 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko D. Š. teisių pažeidimai. 2022 m. gruodžio 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko M. M. teisių pažeidimai. 2023 m. kovo 1 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų M. M. ir D. Š. teisių pažeidimai. 2023 m. kovo 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų M. M. ir D. Š. teisių pažeidimai. 2023 m. gegužės 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų M. M. ir D. Š. teisių pažeidimai. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. sausio 17 d. Radviliškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų centre šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2020 m. sausio 21 d. iki dabar Ukmergės socialinių paslaugų centre šeimai yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. Siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla Nr. e2-7915-1104/2023 susijusias aplinkybes, Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 3 d. apsilankė atsakovės ir jos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 3ŠTA-169). Buvo nustatyta, kad atsakovė L. Š. 2023 m. rugpjūčio 1 d. yra gavusi Ukmergės rajono savivaldybės socialinį būstą ir šiuo metu kraustosi iš nuomojamo buto. Šiuo metu vaikų gyvenimo sąlygos yra labai kuklios, namuose yra netvarkingai sudėti įvairūs daiktai ir reikmenys. Įsikūrus šeimai tikėtina, kad bus sudarytos sąlygos nepilnamečiams vaikams ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį, žaisti. Apsilankymo šeimoje metu L. Š. nurodė, kad ieškinį palaiko ir sutinka kad nepilnamečiui vaikui M. M. būtų nuginčyta tėvystė. Paaiškino, kad A. M. nėra biologinis vaiko tėvas. Pažymėtina, kad nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kadangi M. M. yra labai jauno amžiaus ir tikėtina, kad negalės išreikšti savo nuomonės dėl tėvystės nuginčijimo, su vaiku bendraujama nebuvo, vaiko M. M. nuomonės išklausymo aktas užpildytas nebuvo. Ieškovas nurodo, kad registruojant vaiko gimimą jis tėvystę pripažino ir dėl to buvo įrašytas vaiko tėvu. Vėliau atlikus DNR tyrimus jo tėvystė buvo paneigta. Teismui su ieškiniu pateikta laboratorinių tyrimų išvada be tyrimų rezultatų kopijos yra negaliojanti, tyrimų rezultatų patvirtinta kopija nepateikta. Ieškovas neprieštarauja pakartotinai atlikti DNR tyrimą, kuris padėtų išspręsti ginčą tarp šalių. Tarnyba pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu. Byloje nesant siekio nustatyti nepilnamečio vaiko biologinį tėvą, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. vaikas liktų be tėvo. Tėvystės nuginčijimas atitiktų nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), interesus tuo atveju, jei būtų išspręstas vaiko tėvystės nustatymo klausimas. Tarnyba neprieštarauja DNR ekspertizės skyrimui.

7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Remiantis CK 3.137 straipsnio 2 dalimi, vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

10. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

12. Iš šalių nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo įrašo) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra M. M., kurios tėvu buvo įregistruotas atsakovės tuometinis sugyventinis – ieškovas A. M.. Kaip nurodė ieškinyje ieškovas, kadangi tuo metu jis palaikė santykius su atsakove, šiai nurodžius, kad būtent jis (ieškovas) yra būsimo vaiko tėvas, ieškovas su tuo sutiko, dėl ko M. M. gimimo įraše ieškovas buvo įrašytas kaip mergaitės tėvas. Į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Rezus.lt“ medicininių tyrimų išrašas, iš kurio metyti, kad buvo nustatyta, jog A. M. nėra M. M. biologinis tėvas.

13. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasarą nustojo kartu su atsakove gyventi ir vesti bendrą ūkį, o 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į privačią medicininių tyrimų laboratoriją, iš kurios gavo atsakymą, kad jis (ieškovas) nėra M. M. biologinis tėvas. Ieškovas nurodė, kad su vaiku jis yra bendravęs tik pačioje pradžioje, kai dar mergaitė buvo labai maža, galimai ji net neprisimena ieškovo, ieškovas nepalaiko su mergaite jokių ryšių. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, ką patvirtino ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kad ieškovas nėra M. biologinis tėvas, o tikrojo tėvo atsakovė nesirengia ieškoti, kadangi šis gyvena užsienyje, todėl prašo nustatyti, kad mergaitės M. tėvas yra jos dabartinis sutuoktinis, trečiasis asmuo byloje, M. Š.. Atsakovė nurodė, kad mergaitei paaugus, šiai išreiškus pageidavimą, ji (atsakovė) papasakos mergaitei apie jos tikrąjį tėvą.

14. Remiantis tiek šalių nurodytomis aplinkybėmis, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir atsakovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovas nėra biologinis M. M. tėvas, o M. M. nėra biologinė ieškovo A. M. dukra.

15. Teismas pažymi, kad nors pagal suformuotą teismų praktiką ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010), tačiau pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko prioritetiniais interesais. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, matyti, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, o taip pat, nesant tarp jo ir vaiko susiformavusio jokio emocinio ryšio, ieškovui jau seniai nemačius vaiko, nebendraujant su vaiku nuo 2019 metų, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko nėra susiformavusi ir psichologinė ir socialinė tėvystė. Taigi nors šiuo atveju byloje nėra duomenų apie biologinį vaiko tėvą, dėl ko nėra galimybės nuginčijus tėvystę ją nustatyti biologiniam vaiko tėvui, tačiau, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, jo neklaidinti, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais ir byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo yra atleistas 100 proc. 2023 m. sausio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr.)ATP-C-2023-00490. Už reikalavimą nuginčyti tėvystę turėtų būti mokamas 104 Eur žyminis mokestis. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. APD-2023-13914 patvirtina, kad atsakovo atstovavimo išlaidas sudaro 200 Eur. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino jai pareikštą ieškinį, o pats bylos nagrinėjimas užsitęsė iš esmės ne dėl reikalavimo, kurį kėlė ieškovas savo ieškinyje, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės valstybei taip pat nepriteistinos.

18. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametė M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 22 padarytą įrašą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šio sprendimo patvirtintą kopiją elektroninių ryšių priemonėmis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.