Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovei J. K., J. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Arūnui Devėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), veikiančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino – nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs apie įdarbinimą VSDFV Klaipėdos skyriui bei leido dirbti bendrovėje kompiuterinės technikos priežiūros specialistu M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009-10-12 iki 2010-03-03. Nuo 201-03-01 M. P. toliau dirbo kompiuterinės technikos priežiūros specialistu įkurtoje radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu A. G. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad trys žmonės A. G., M. P. ir J. S. turėjo idėją įkurti radijo stotį. Šią idėją įgyvendino 2010 metais. Steigiant radijo stotį atsirado finansinių problemų, todėl į steigėjus buvo pakviestas ir ketvirtas žmogus K. M., kuris melagingais parodymais suklaidino Darbo inspekciją ir dėl šių priežasčių teisme buvo nagrinėjama byla dėl nelegalaus darbo. Šiuo metu dėl tų pačių priežasčių teisme vėl nagrinėjama byla dėl M. P. nelegalaus darbo. Laikotarpiu nuo 2009-10-12 iki 2010-03-01 nei K. M., nei M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Radijo stoties steigimo proceso metu M. P. kūrybinių sutarčių pagrindu gaudavo atlyginimą už kūrybinius darbus, kuriuos jis konkrečiai atlikdavo, be to valstybei sumokėti ir visi reikalingi mokesčiai. Negali paaiškinti kuo remdamasi Darbo inspekcijos atstovė, inspektorė J. K. surašydama protokolą nurodė, kad nuo 2009-10-12 radijo stotyje ‚(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas M. P.. Tuo metu dar tik vyko kūrybinis procesas ir visi keturi minėti asmenys, kaip bendrasavininkai aptarinėjo būsimos radijo stoties kūrimo klausimus, buvo svarstoma pati stoties įkūrimo idėja ir koncepcija. Tuo metu dar nebuvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir radijo stotis neveikė, tuo metu veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini) ir kiti samdomi darbuotojai, tačiau M. P. niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jis paliudijo ir kitoje, teisme jau nagrinėtoje byloje. Kuriant radijo stotį nebuvo samdomi žmonės konkretiems darbams atlikti, nes vyko kūrimo procesas. Administracinio teisės pažeidimo protokole inspektorė J. K. nurodo, kad M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kompiuterinės technikos priežiūros specialistu. Tačiau tuo metu kuriamoje radijo stotyje nebuvo jokios kompiuterinės technikos, buvo du kompiuteriai, kuriems priežiūros specialisto nereikia. J. K. protokole nurodo, kad M. P. kūrė muziką radijo stočiai, tai visiškas absurdas, muzika radijo stočiai nėra kuriama. Radijo stotis 24 valandas transliuoja į eterį įvairią muziką pagal licencijos sąlygose nustatytas griežtas kūrinių transliavimo apimtis ir už panaudotus autorių kūrinius moka atlygį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Muzikos kūrinių M. P. radijo stočiai nesukūrė ir jie nėra transliuojami radijo stotyje. Patalpos radijo stočiai buvo išnuomotos 2010 m. kovo mėnesį, sudarius sutartį su socialiniu partneriu „(duomenys neskelbtini)“ ir tik tada prasidėjo radijo stoties steigimo darbai. Steigiant radijo stotį daug prisidėjo M. P. – panaudos sutarties pagrindu leido naudotis savo aparatūra. Visa stoties aparatūra, tai du galingi kompiuteriai, spausdintuvai ir nuomojama 23 kvadratinių metrų radijo stoties patalpa su baldais. Dviems kompiuteriams prižiūrėti nereikia jokio kompiuterinės technikos specialisto. M. P. kompiuterinės priežiūros darbų neatliko ir už tai negavo atlygio. Jo nuomone, ne darbo inspektorės kompetencija nurodyti kokie darbuotojai turi dirbti įmonėje ir kokias funkcijas jie turi atlikti. Tuo labiau, kad inspektorė net nebuvo apsilankiusi radijo stoties patalpose ir nematė ar yra tokia darbo vieta. Protokole taip pat nurodoma, kad kompiuterinės technikos administratoriumi dirba K. M., tai visiška netiesa, dviejų žmonių atlikti darbams, kurių realiai nėra - tikrai nereikia. Radijo stoties koncepcija - leisti radijo eteriu nemokamai naudotis socialiniams partneriams, su kuriais yra sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Kuriant radijo stotį tarp keturių žmonių buvo žodžiu susitarta bendradarbiauti, o įkūrus radijo stotį visi taptų bendrasavininkiais. Norint padidinti radijo stotyje akcininkų skaičių reikia kreiptis su prašymu į Lietuvos radijo ir televizijos komitetą ir gauti leidimą, tačiau prasidėjus teisminiams procesams to padaryti dar nespėjo. Šiuo metu yra du akcininkai. A. G. priklauso 60% akcijų ir J. S. 40% akcijų.

Liudytojas K. M. parodė, kad jau buvo apklaustas kitoje administracinėje byloje susijusioje su nagrinėjama byla. A. G. jam pasiūlė gerą darbą. Mokykloje, kurioje dirbo sumažino pamokų krūvį, todėl sutiko eiti dirbti pas A. G., į steigiamą radijo stotį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) - J. S. ir (duomenys neskelbtini) A. G.. Kadangi jis nemoka dirbti kompiuterine technika A. G. jo neįdarbino ir pasakė, kad šį darbą atliks M. P.. Jis atliko techninius darbus, surinkti informaciją apie radijo stoties kūrimą, bendrauti su (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. spalio mėnesio radijo stotyje atliko visus paruošiamuosius darbus radijo stočiai įsteigti bei kitus A. G. pavedimus. Jo darbo laikas buvo nenormuotas, dirbo ne pagal nustatytas valandas, atvykdavo į studiją kai turėdavo laisvo laiko. Tuo metu A. G. dar nesakė, kad apsisprendė dirbti radijo stotyje. Vėliau pasakė, kad sutinka dirbti, tačiau nori gauti 1000 Lt atlygį. A. G. sutiko. Akcininku jis nebuvo, tačiau buvo kalba apie tai, kad ateityje jis taps akcininku. Radijo stotį pavyko paleisti, tačiau verslui trūko pinigų ir A. G. prašė paskolinti pinigų. Jis pinigais prisidėjo prie radijo stoties steigimo, tačiau A. G. jis pinigus radijo stoties kūrimui paskolino ir A. G. žadėjo juos grąžinti. Paskolos sutarties su A. G. nesudarė. Nežino kokią dalį įnešė M. P.. Tačiau žino, kad M. P. pirko kažkokius daiktus, reikalingus radijo stočiai paleisti, nes jis A. G. buvo pateikęs visą sąrašą reikalingų daiktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. G. ir M. P.. M. P. laikotarpyje nuo 2010 m. kovo mėnesio iki balandžio dirbo intensyviai, nes radijo stotis balandžio mėnesį jau turėjo veikti. Radijo stotis buvo paleista 2010 m. balandžio 2 d. Kokias darbo funkcijas M. P. atliko jis negali pasakyti, tačiau mano, kad jo pareiga buvo muzikinio tinklelio sudarymas bei radijo stotis veikimo priežiūra.

Liudytojas M. P. parodė, kad A. G. pažįsta nuo 2003 m., su juo susipažino dirbdami vienoje radijo stotyje, todėl A. G. jam pasiūlė dalyvauti naujos radijo stoties kūrime. Kitus asmenis, su kuriais įkūrė radijo stotį pažinojo A. G.. Todėl kartu su A. G. ir jam žinomais žmonėmis - J. S. ir K. M. buvo nuspręsta įkurti radijo stotį. Jis yra užsiėmęs žmogus, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) repetuoja su muzikos grupe ir dažnai koncertuoja. Todėl radijo stotyje pastoviai nedirba, atvyksta laisvu laiku pažiūrėti, kaip veikia radijo stotis, ir kaip muzikantas pataria A. G. radijo stotyje transliuojamos muzikos klausimais. Jis nėra kompiuterinės technikos specialistas, kiek išmano tiek prižiūri kompiuterių veikimą, tačiau tai gali padaryti ir pats A. G., ar kitas asmuo, specialių žinių tam nereikia. Už kompiuterius radijo stotyje jis nėra atsakingas, radijo stotyje jis neturi jokios pastovios darbo vietos ir atlyginimo už darbą negauna. Į radijo stotį jis investavo asmeninių lėšų ir yra jos akcininkas. Kol netapo akcininku jokio pavaldumo A. G. neturėjo. Įnašus į įmonę įnešė 2010 m. kovo mėnesį. Pajamas gauna, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų 25 % akcijų. K. M. išėjus iš radijo stoties steigėjų, šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra trys akcininkai. Pradėjus kurti su A. G. radijo stotį nebuvo kalbos apie darbo vietą bei atlyginimą. Savo lėšomis nupirko du kompiuterius, kurie pagal panaudos sutartį buvo naudojami radijo stotyje. Muzikos radijo stočiai nekuria. Į patalpas, kuriose veikia radijo stotis, įsikėlė 2010 m. kovo mėnesį. Tuo metu veikė, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri su radijo stoties kūrimu neturi nieko bendro. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M. P. parodymai, duoti nagrinėjant administracinę bylą A2.1.-623-93/2011, jis parodė, kad 2009 m., kai buvo paskelbtas konkursas, jie kartu su A. G. ir E. M., nusprendė įkurti radijo stotį. A. G. rengė konkursui medžiagą, jis kūrė muziką. Pagal susitarimą K. M. turėjo sumokėti už jo pirkinius, vėliau visas išlaidas pasidalino tarpusavyje. Visą kompiuterinę įrangą prižiūrėjo jis. Nei jis, nei K. M. įmonėje akcininkais nebuvo. K. M. kurti internetinės svetainės puslapį sutiko geranoriškai, kiek laiko užtruko jį kurdamas, nežino. Vėliau šį puslapį perdarė radijo stočiai, atlyginimo už tai negavo. 2010 m. rugpjūčio mėn., buvo susirinkimas, kuriame K. M. nurodė A. G. sumokėti jam už atliktus darbus iki 2010 m. spalio 1 d. Kodėl K. M. jam pervedė pinigus už įrangą jis nežino, jo manymu, taip buvo susitarta. Jis pats neprašė, kad A. G. jį įdarbintų, darbus atlikinėjo geranoriškai. Įmonėje darbo funkcijų pasiskirstymas buvo - A. G. rūpinosi reklamos klausimais, sudarinėjo sutartis, jis pats buvo atsakingas už muziką bei kompiuterių priežiūrą, o K. M. - viskuo kitu (2t., b.l. 98-100). Tai, kad K. M. pervedė M. P. pinigus už pirktą įrangą patvirtina „Swedbank“ 2010-03-24 mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 76). M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. G. ruošė medžiagą konkursui, o jis ne kūrė muziką radijo stočiai, o ją parinko. Realiai dokumentų, kad jis yra radijo stoties akcininkas, tuo metu nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Technika, reikalinga radijo stočiai įsigyta, tik 2010 m. kovo pabaigoje, apie 30 d. Pradžioje radijo stoties darbas strigdavo, vėliau viskas susitvarkė, nes buvo įdiegta nauja kompiuterinė programa. Ta programa leidžia užprogramuoti, kad muzika grotų visą mėnesį ir kompiuteris pats leidžia muziką. Kuriant radijo stotį su juo buvo sudarytos autorinės sutartys, kurių pagrindu už atliktus darbus jam buvo sumokėtas autorinis atlyginimas. Kartu su A. G. 2009 m., aktyviai dalyvavo radijo stoties kūrimo procese, padėjo ruoštis konkursui, tačiau įmonėje nedirbo. 2009-10-12 dirbo muzikos prekių parduotuvėje ir darbo jam nereikėjo, tiesiog buvo įdomu dalyvauti kuriant radijo stotį. Tuo metu radijo stotis turėjo, tik vieną kompiuterį, priklausantį A. G., daugiau technikos atsirado, 2010 m. kovo pabaigoje, kai reikėjo paleisi radijo stotį, kad eteryje skambėtų muzika. 2010-03-01 radijo stoties dar nebuvo ir įmonė neveikė, nereikėjo ir žmogaus, kuris prižiūrėtų kompiuterinę techniką. Dėl atlyginimo ir darbo valandų su A. G. nesitarė, jokių papildomų išmokų negavo, išskyrus pagal autorines sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą bei įvertinus liudytojų parodymus, nustatyta, kad A. G. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalyje, toliau išdėstytais argumentais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų, darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims jau baustiems už tokius veiksmus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569, 2009, Nr. 91-3925) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Tačiau DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškia pasakyta, kad nelegaliu darbu gali būti laikomas tik toks darbas, kuris atitinka DK 93 numatytus darbo sutarties sąvokos požymius. Vadinasi iškilus klausimui dirbama legaliai ar nelegaliai jį reikia spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėjant ir įvertinant visas aplinkybes, šalių įsipareigojimus, o ne vien tik tam tikrais formaliais požymiais – yra rašytinė sutartis ar jos nėra. Rašytinė darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalus darbo požymis. Tik atsakius į pagrindinį klausimą – kokios teisinės prigimties yra faktiniai santykiai, atsiradę tarp šalių, bus galima pasakyti ar tuos santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą, konstatuotina, kad tarp A. G. ir M. P. susiklostę faktiniai santykiai atitinka civilinės sutarties, o ne darbo santykių požymius. Byloje nustatyta, kad M. P. aktyviai dalyvavo radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ kūrime ir kaip su muzikantu, su juo buvo sudarytos autorinės sutartys kūrybiniams darbams atlikti ( b.l. 14,16). Šių sutarčių pagrindu buvo sukurti radijo stoties šaukiniai bei radijo laidų „(duomenys neskelbtini)“ scenarijus ir įgarsinimas ( b.l. 15,17). Už šiuo darbus, kūrybinių sutarčių pagrindu, M. P. buvo sumokėtas autorinis atlyginimas ( b.l. 50,52,64,68). Šias aplinkybes patvirtina parodymai duoti A. G. ir liudytojo M. P.. Darbo inspektorės, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. teigimu, M. P. kūrė muziką radijo stočiai ir prižiūrėjo kompiuterinę techniką, tai laikytina vienu iš nelegalaus darbo požymių, t.y. M. P. vykdė tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, nesudarius darbo sutarties. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad radijo stotyje buvo tik du kompiuteriai, kuriems speciali priežiūra nereikalinga, jais naudotis gali kiekvienas, mokantis naudotis kompiuteriu (kompiuterinė programa pati gali leisti muziką visą mėnesį), vadinasi nereikalingas ir specialistas kompiuteriams prižiūrėti, be to M. P. yra muzikantas ir nėra kompiuterinės technikos specialistas. Be to pažiūrėti, kaip veikia radijo stoties kompiuteriai, jis ateidavo retkarčiais, savo laisvu laiku, negaudamas už tai atlygio. Reikia pažymėti, kad kūrybinis darbas, nagrinėjamu atveju kurti muziką, nėra darbo sutarties dalyku ir paprastai jis įforminamas civilinių sutarčių pagrindu, sudarant autorines sutartis. Autorių teisių objektas - intelektinis kūrinys (meninis, techninis ar kitas kūrinys). Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip ( LR „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo“ 39 str.).Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. radijo stočiai kūrė ne muziką, o A. G. užsakymu atliko kitą kūrybinį darbą, sukūrė radijo soties šaukinius ir radijo laidų scenarijus bei jų muzikinį apipavidalinimą, kas laikytina intelektiniu kūriniu. Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai - viena iš civilinių teisinių santykių objektų rūšių. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. intelektinį produktą kūrė laisvu laiku, ne konkrečioje darbdavio nustatytoje darbo vietoje, nesilaikydamas darbovietėje nustatytos darbo tvarkos bei nustatytų technologinių taisyklių, tačiau sutaręs su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. G. atlikti tam tikrus konkrečius kūrybinius darbus, o ne rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Vadinasi tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, įteisinti sudarius vieną iš civilinių sutarčių - autorinę sutartį ( b.l. 14, 16). Be to, duomenų, kad A. G. 2009-12-12 įdarbino M. P. savo įmonėje, nesilaikydamas asmenų priėmimo į darbą tvarkos, ir kuris dirbo darbus susijusius su radijo stoties įkūrimu nėra. M. P. patvirtino, kad jis savanoriškai, laisvu laiku dalyvavo radijo stoties kūrime, kaip būsimas bendrasavininkis, negaudamas atlygio. Prie radijo stoties kūrimo prisidėjo finansiškai, t.y. savo lėšomis nupirko kompiuterius, kurie M. P. teigimu panaudos sutarties pagrindu buvo naudojami radijo stotyje. Vadovaujantis teisės teorija savanoriški darbai, atliekami savo noru ir savo laisvu laiku, negaunant už tai atlygio nelaikytini nelegaliu darbu. Pažymėtina, kad samdomas darbuotojas aprūpinamas darbu, jam suteikiama darbo vieta, užtikrinamos darbo sąlygos ir darbo priemonės, savo asmeninėmis lėšomis samdomi darbuotojai prie įmonės veikos neprisideda ( LR DK 93 str. 191 str.).

Vienas iš esminių darbo sutarties požymių yra tas, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimu asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Kita svarbi darbdavio pareiga ir darbo sutarties požymis yra darbo, atliekamo esant darbo teisiniams santykiui, atlygintinumas. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį, ši nuostata reiškia, kad negali būti pagal darbo sutartį atliekamų darbų, kurie būtų neatlygintini. Tai esminė darbo sutarties sąlyga ( LR DK 93 str.). Taigi darytina išvada, kad 2009-10-12 bei laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki protokolo surašymo dienos A. G. veiksmai nelaikytini nelegaliu darbu, nes tarp M. P. ir A. G. nebuvo susitarimo dėl tam tikrų darbo funkcijų atlikimo už užmokestį, paklūstant darbdavio nurodymams ( nustatytai darbo tvarkai). Po radijo stoties įkūrimo 2010 m. balandžio mėnesį, A. G. užsakymu M. P. atliko konkrečius kūrybinius darbus autorinių sutarčių pagrindu ir už tai gavo autorinį atlyginimą (b.l. 14,16,50,52).

Įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ( ATPK 257 str.).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) A. G. ir liudytojo M. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o ne darbo teisiniai santykiai. M. P. dalyvavo radijo stoties steigime savanoriškai, kaip būsimas bendrasavininkas ir negaudamas atlyginimo, savo lėšomis prisidėdamas prie radijo stoties kūrimo, konkrečius kūrybinius darbus A. G. užsakymu atliko autorinių sutarčių pagrindu, gaudamas autorinį atlyginimą. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant visų būtinų administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ straipsnyje, sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41³ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. G. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.