Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, sekretoriaujant Jūratei Kaušakytei, Daniilui Budanovui, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovei Jūratei Kašėtaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2009 m. lapkričio mėn. nelegaliai įdarbino K. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriant radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“; K. M. iki 2010 m. kovo mėn. dirbo įvairius radijo stoties steigimo darbus, o įkūrus radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. dirbo šios radijo stoties technikos administratoriumi, tačiau jokio atlygio negavo ir 2010 m. rugsėjo 26 d. darbą radijo sotyje nutraukė. Darbo vietą ir darbo funkcijas per visą darbo laikotarpį K. M. nurodė A. G., kuris ir vadovavo visiems darbuotojams, įskaitant ir K. M.. K. M. pakluso vidaus darbo tvarkai. Darbo sutartis su K. M. nebuvo pasirašyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį, už ką atsakingas darbdavys A. G.. A. G., leidusio dirbti K. M. be darbo sutarties ir nepranešusio apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, veiksmuose yra veika, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

A. G. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad K. M. jo vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jai priklausančioje radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Nuo 2010 m. balandžio mėn. buvo praplėsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sfera-atidaryta nauja radijo stotis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Prieš pat radijo stoties atidarymą bendravo su seniai pažįstamu K. M. ir svarstė galimybę apie tai, kad pastarasis galėtų tapti radijo stoties bendrasavininkiu, nes radijo stočiai įsteigti buvo reikalingos lėšos. Jokių darbų atlikti K. M. jis niekada neprašė, nes jis ir pats sakęs, kad šioje srityje nieko neišmanąs. K. M. savo noru ateidavo į radijo stotį ir konsultuodavo jį radijo stoties įsteigimo klausimais, o po to paprašė atlygio už sugaištą laiką. Aktyviau bendrauti su K. M. pradėjo nuo 2010 m., susirašinėdavo elektroniniais laiškais, K. M. konsultuodavo įvairiais techniniais klausimais, bet tai nebuvę darbo santykiai. Jie kalbėjo su K. M. apie tai, kad pradėjus veikti radijo stočiai „(duomenys neskelbtini)“ jis (K. M.) galės tapti bendrovės akcininku, tačiau dėl laiko stokos juo netapo. Visus darbus jis dirbo pats, visus finansinius reikalus tvarkė buhalterė. Jo paties oficialus darbo laikas radijo stotyje buvo nuo 8 val. iki 17 val. K. M. pirmiau ateidavo dažniau, o vėliau-tik epizodiškai, jie kalbėdavosi ir aptarinėdavo tik strateginius klausimus. Bendrovei K. M. paskolino apie 12000 Lt. Kadangi K. M. neoficialiai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkis, jis žinojo apie bendrovės reikalus, turėjo jos dokumentus, jis buvo supažindintas su visomis bendrovės sudaromomis sutartimis. Prie bendrovės veiklos K. M. prisidėjo tik pinigais ir tuo, kad bandė kurti radijo stoties tinklalapį, be to, atnešė stiprintuvą radijo stočiai. 2010 m. rugsėjo mėn. K. M. nebedirbo bendrovėje. Jis taip pat parodė, kad radijo stotyje dirbo ir M. P., kuris buvo atsakingas už kompiuterius ir visus darbus darė geranoriškai, atlygio už tai niekada neprašė, nes ir jį buvo ruošiamąsi padaryti UAB bendraturčiu. Vizitines korteles padarė K. M., nes jo manymu, jis kaip dalininkas privalėjo jas turėti (t. 2, b. l. 49-52) bendraudamas su įvairiomis institucijomis, kitomis bendrovėmis.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis dirbo techninio administratoriaus pareigose radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat jos įkūrimo pradžios ir atliko visus reikalingus paruošiamuosius darbus radijo stočiai įsteigti. 2009 m. lapkričio mėn. A. G. garantavo ilgalaikį darbą radijo stotyje techninio administratoriaus pareigose, tuo pat metu su A. G. susitarė ir dėl darbo vietos, kuri buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir dėl darbo laiko, jo specifikos, ir dėl atlygio už darbą. 2009 m. lapkričio mėn. jam buvo pavesta nuvažiuoti pas D. K., kuris ankščiau dirbo jau bankrutavusioje radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ technikos vadovu, ir sužinoti, kokios yra išlaidos norint įkurti radijo stotį. Nuvažiavęs D. K. paklausė, kokį atlyginimą jis gaudavo už tokio pobūdžio darbą. Tuomet ir pasiūlė A. G., kad sutiktų dirbti už 1000 Lt per mėnesį, tačiau atlyginimo už darbą iki šiol negavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis buvo atsakingas ir už kai kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių sudarymą, pavyzdžiui, 2010 m. kovo 10 d. sudarė antžeminio analoginio radijo siuntimo paslaugos sutartį tarp AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pateiktas darbų sąrašas yra sudarytas remiantis elektroniniu susirašinėjimu su A. G.. Nors A. G. minėjo jam, kad jis galėtų tapti bendrovės akcininku, tačiau realiai jokių veiksmų nesiėmė. Nuo 2009 m. lapkričio mėn., susitaręs su A. G., jis pradėjo dirbti radijo stotyje. Pirmiausia padėjo A. G. atlikti parengiamuosius darbus, o po 2010 m. kovo mėn. pilnai pradėjo dirbti radijo stotyje. A. G. paprašius, jis atsinešė savo asmeninius daiktus, reikalingus jo darbui, taip pat ir savo paties pagamintą stiprintuvą, kuris visą laiką buvo radijo stoties patalpose. Be to, A. G. paprašius, paskolino jam pinigų, kurių iki šiol nėra atgavęs. Be technikos administratoriaus funkcijų, kurias jam pavedė A. G., jis bendrovėje dirbo ir įvairius ūkinius darbus. Jis buvo atsakingas ne tik už radijo stotyje esančios įrangos priežiūrą, bet ir už garso įrašymą. Ne kartą bendravo su B. R., konsultavosi įvairiais techniniais klausimais. Jo darbo vieta apibrėžta nebuvo. Paprašius darbdavio A. G. atlyginimo, jis atsakydavo, kad jų dabar neturįs, nes bloga finansinė įmonės padėtis ir siūlė dar palaukti. 2010 m. spalio mėn. pasakė A. G., kad nebesikreiptų į jį jokiais klausimais, ir pateikė jam prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, jam priklausančių daiktų grąžinimo, dėl turėtų išlaidų padengimo. K. M. taip pat nurodė, kad A. G. S. J. spaustuvėje padarė vizitines korteles, kuriose jis buvo nurodytas kaip technikos direktorius. Radijo stotyje analogiškomis sąlygomis dirbo ir M. P., kuris buvo atsakingas už visų kompiuterių priežiūrą. (t. 2, b.l. 52, 65-67, 100-101).

Liudytojas J. N. (J. N.) parodė, kad dirba statybų bendrovėje „Elizija“ direktoriumi. Beveik prieš pusmetį, A. G. ir K. M. buvo kartu atvykę pasikonsultuoti dėl radijo technikos-kabelių ir antenų, ir dėl radijo kūrimo (t. 2 b. l. 67, 68).

Liudytoja I. M. parodė, kad jos vyras K. M. dirbo radijo stotyje. Nuo 2009 m. jų namuose buvo kalbėta apie radijo stoties kūrimą. Tuose pokalbiuose dalyvaudavo jos vyras, A. G. bei M. P.. Paklausus A. G. apie jos vyro statusą radijo stotyje, jis parodė vizitines korteles, skelbimus laikraščiuose (t. 2 b. l. 93). Ji matė, kad internetinėje svetainėje jos vyras K. M. buvo nurodytas kaip technikos administratorius, tai buvo nurodyta ir kituose visuomenės informavimo priemonėse. Savo sutuoktinio K. M. nuolat klausdavusi, ar bus sudaryta sutartis, tačiau jis jai sakydavo, kad vėliau bus sudaryta. Nuo 2010 m. spalio 1 d. jos sutuoktinis nebedirbo pas A. G.. Iš K. M. ir A. G. nugirsto pokalbio telefonu, jai žinoma, kad jos vyras siūlė A. G. atsiskaityti už atliktus darbus ir parengė atliktų darbų sąrašą. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos vyras paskolino pinigų A. G., nešėsi į darbą savo daiktus- kėdes ir dar įrangos. Kiek valandų dirbdavo radijo stotyje jos vyras, ji nežino, tačiau jis grįždavo apie 22 val., o kartais net 24 val. Ji taip pat nurodė, kad K. M. su A. G. susitarė dėl 1000 Lt atlyginimo už darbą. Tokio pageidaujamo atlyginimo dydį K. M. nurodė A. G., kuris sutiko tiek mokėti, pasitaręs su D. K.. (t. 2., b. l. 94, 95).

Liudytojos J. S. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, akivaizdžiai suinteresuotos bylos baigtimi, parodymai vertintini kritiškai; tačiau ir ši liudytoja patvirtino, kad radijo stoties patalpose matydavo K. M.. (t. 2. b.l. 95-97).

Liudytojas M. P. parodė, kad 2009 m., kai buvo paskelbtas konkursas, jie kartu su A. G. ir E. M., nusprendė įkurti radijo stotį. A. G. rengė konkursui medžiagą, jis kūrė muziką. Pagal susitarimą K. M. turėjo sumokėti už pirkinius, vėliau visas išlaidas pasidalino. Visą kompiuterinę įrangą prižiūrėjo jis. Nei jis, nei K. M. įmonėje akcininkais nebuvo. Jis taip pat nurodė, kad K. M. kurti internetinės svetainės puslapį sutiko geranoriškai, kiek laiko užtruko kurdamas jį, jis nežino. Vėliau šį puslapį liudytojas perdarė, atlyginimo už tai negavo. 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo susirinkimas, kuriame K. M. nurodė A. G. sumokėti jam už atliktus darbus iki 2010 m. spalio 1 d. Kodėl K. M. pervedė pinigus už įrangą jis nežino, jo manymu, taip buvo susitarta. Jis pats neprašė, kad A. G. jį įdarbintų, darbus atlikinėjo geranoriškai. Įmonėje darbo funkcijų pasiskirstymas buvo-A. G. rūpinosi reklamos klausimais, sudarinėjo sutartis, jis pats buvo atsakingas už muziką bei kompiuterių priežiūrą, o K. M.-viskuo kitu (t. 2 b.l. 98-100).

Liudytojas D. K. parodė, kad K. M. pažįsta, ir, jo nuomone, K. M. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo joje technikos administratoriumi, nes jis jam dažnai skambindavo ir konsultuodavosi įvairiais radijo stoties įkūrimo klausimais, t.y. koks inventorius ir aparatūra reikalinga, kokie konkrečiai darbai turi būti padaryti kuriant radijo stotį ir pan. Be to, pats K. M. jam ne kartą yra sakęs, kad jis dirba radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ techniku. Tarpusavio pokalbio metu klausinėdavo, ar verta investuoti pinigus į radijo stoties verslą, koks buvo jo atlyginimas dirbant radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“, nes jis nežinąs, kiek jam paprašyti už darbą radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas B. R. parodė, kad tiek K. M., tiek A. G. pažįsta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų klientas, jie teikia radijo stoties transliavimo paslaugas. 2010 m. balandžio mėn. susipažino su K. M., kai buvo būtina instaliuoti studijoje tam tikrą įrangą, nes su K. M. sprendė visus techninius klausimus. Jis A. G. pažįsta kaip radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kuris rūpinosi sutarčių sudarymo klausimais, o K. M. iš esmės buvo atsakingas už visus techninius dalykus. Taip pat nurodė, kad visus darbinius klausimus, susijusius su radijo stoties paleidimu, nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. sprendė kartu su K. M.. Į Giruliuose esančią radijo stotį paminėtu laikotarpiu atvykdavo K. M. kartu su A. G..

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų, administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas ir kita rašytine bylos medžiaga, t.y. 2011 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo užfiksuotas A. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas (t. 1 b. l. 3, 4); liudytojo J. N. rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu, kad K. M. ir A. G. kartu buvo atvykę konsultuotis radiotechnikos klausimais (t. 1. b. l. 8, 9); liudytojo B. R. rašytiniu paaiškinimu, patvirtinančiu, kad vykdant sutartį tarp AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl radijo stoties siuntimo paslaugų užtikrinimo, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. birželio mėn., darbiniai klausimai dėl projektinių sprendimų, stoties įrengimo, programos transliavimo, parametrų matavimo buvo sprendžiami su K. M. (t. 1 b.l. 8, 9, 10); fotonuotraukomis, fiksuojančiomis K. M. buvimą radijo stoties patalpose ( t. 1 b. l. 17-29); elektroninių laiškų kopijomis, iš kurių teksto turinio matyti, kad K. M. ir A. G. periodiškai aptarinėja klausimus, susijusius su tam tikrų pavedimų atlikimu (t. 1 b. l. 30-200; t. 2 b. l. 2-5; 26-30); vizitine kortele, internetinės svetainės duomenimis, esančiais byloje, iš kurių matyti, kad K. M. buvo pristatomas kaip Klaipėdos krašto radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ technikos administratorius, nurodomi jo, kaip radijo stoties darbuotojo, kontaktiniai duomenis (telefonas, jo elektroninio pašto adresas) (t. 2 b. l. 53, 56, 70); dienraščio „Vakarų ekspresas“ straipsnio „(duomenys neskelbtini)“- subalansuota bendruomenei“ kopija, kuriame nurodoma, kad radijo eteriu, be kitų darbuotojų, rūpinsis ir technikos administratorius K. M. (t. 1, b.l. 57); pažyma apie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. dirbusius darbuotojus ir autorius, iš kurios matyti, kad K. M. nėra įtrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į darbuotojų, dirbusių nurodytą laikotarpį (t. 2, b.l. 70) sąrašą; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licencijos kopija, patvirtinanti, kad 2009 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota licencija Nr. R417 radijo programai transliuoti per antžeminę radijo stotį (t. 2 b.l. 74); antžeminio analoginio radijo siuntimo paslaugos sutarties kopija, iš kurios 3 priedo „Telecentro“ ir transliuotojo bendravimo adresai“ 4 punkto matyti, kad K. M. nurodytas kaip transliuotojo atstovas techniniais klausimais bei nurodyti jo kontaktiniai duomenis (t. 2., b.l. 91) bei kita byloje esančia medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų byloje 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje (Žin., 2002, Nr. 64-2569, 2009, Nr. 91-3925) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Administracinės teisės teorijoje ir praktikoje, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y., darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Įvertinus administracinės bylos medžiagą, konstatuotina, kad tarp A. G. ir K. M. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo, o ne civilinės sutarties, požymius. Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. A. G. įdarbino K. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigiant radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“, kur šis iki 2010 m. kovo mėn. dirbo įvairius radijo stoties steigimo darbus, o nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. dirbo šios radijo stoties technikos administratoriumi. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų D. K., B. R., M. P., I. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtinantys, kad K. M. realiai dirbo radijo stotyje, iš esmės buvo atsakingas už visus radijo stoties techninius dalykus, kylant darbiniams klausimams, susijusiems su radijo stoties techniniais dalykais, jie buvo sprendžiami bendrai su K. M..

Aptariant liudytojų parodymus pripažintina, kad visi liudytojai, išskyrus liudytoją J. S., kalbėdami apie K. M. darbą radijo stotyje ir steigiant šią radijo stotį yra teisingi. Pažymėtina, kad A. G. iniciatyva apklaustas liudytojas M. P. taip pat šias aplinkybes patvirtino.

Kitas esminis darbo sutarties požymis yra tas, kad asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas. Tai reiškia, kad dirbantysis vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją. Jeigu tarp asmenų egzistuoja susitarimas dėl konkretaus rezultato, tai gali būti civilinių teisinių santykių požymis. Nagrinėjamos bylos medžiaga įrodyta, kad K. M. prieš radijo stoties paleidimą atliko parengiamuosius techninius darbus, kaip antai, modeliavo būsimą įrangą, analizavo dažnio eksploatavimo sąlygas, planavo studiją, atliko jos projektavimo darbus (b.l. I T., b.l. 13), o po radijo stoties paleidimo projektavo bei programavo svetainę (I T., b.l. 30-43, 137), konsultuodavo techniniais klausimais (I T., b.l. 128), atliko kitus ūkinius darbus -prižiūrėjo radijo aparatūrą, šalino atsiradusius gedimus ir pan., t. y. atliko rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas B. R., teismo posėdžio metu nurodydamas, kad būtent K. M. buvo atsakingas už radijo stoties techninius klausimų sprendimą, studijoje instaliuojant radijo įrangą, visus su tuo susijusius techninius klausimus sprendė kartu su K. M., be to liudytojas M. P. patvirtino, kad K. M. kūrė internetinės svetainės puslapį, to neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G..

Kitas darbo sutarties požymis yra toks, kad asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tai reiškia, kad asmuo, atlikdamas darbą, nėra visiškai savarankiškas, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis požymis gali pasireikšti įvairiai: darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. G. ir K. M. aptarė darbo organizavimo ypatumus, t.y. susitarė, kad pastarasis prieš radijo stoties paleidimą rūpinsis stoties steigimo darbais, o po to dirbs šios radijo stoties technikos administratoriumi, susitarė ir dėl darbo laiko, kuris pagal bendrą A. G. ir K. M. susitarimą, atsižvelgiant į darbo pobūdį, buvo neapibrėžtas, darbo atlikimo pobūdžio. Iš byloje esančių chronologiškų elektroninių susirašinėjimų tarp A. G. ir K. M., matyti, kad A. G. periodiškai duodavo nurodymus K. M. dėl konkrečių darbų, susijusių su internetinės svetainės projektavimu bei priežiūra, sutarčių sudarymu, techninių prietaisų remonto ir pan., atlikimo (t. 1, b.l. 52, 54, 55, 54, 58, 59,73,137).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. teigė, kad K. M. pas jį nedirbo, o buvo tik įmonės bendrasavininkis, į radijo stotį atvažiuodavo retai, ir joje nebūdavo, ir todėl faktiškai negalėjo būti technikos administratoriumi, tačiau iš liudytojo D. K., dirbusio bankrutavusioje radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“, analogišką K. M. darbui, parodymų nustatyta, kad dėl technikos administratoriaus darbo specifikos, jo pobūdžio, tokio darbo laikas nebūtinai turi būti griežtai apibrėžtas, nurodant tiksliai darbo pradžios ir pabaigos laiką, todėl atsižvelgiant į tai, K. M. ir nebuvo poreikio nuolat būti savo darbo vietoje. Be to, K. M. darbo vieta, Šilutės pl. 2, Klaipėdoje, visgi buvo suteikta, nors ją įsirengė ir darbo priemonėmis (kėdėmis, stiprintuvu radijo ryšiui bei kt.), reikalingomis darbui, pasirūpino pats K. M.. To neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G., be to tai patvirtina ir liudytojai J. S., I. M. bei M. P..

Taip pat pažymėtina, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Liudytojo D. K. parodymai, apie tai, kad K. M. domėjęsis, kiek jis (D. K.) dirbdamas analogišką darbą radijo stotyje „(duomenys neskelbtini).“ gaudavęs darbo užmokesčio, jų tarpusavio pokalbio metu nurodęs, kad jam yra siūlomas panašaus pobūdžio darbas, ir dėl tokio paties darbo užmokesčio dydžio ketino tartis su A. G., bei K. M. parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad A. G. ir K. M. visgi susitarė dėl periodiškai mokamo atlyginimo (t. 2 b. l. 52). Nors A. G. ir neigė tokį susitarimą, tačiau aplinkybė, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, taip pat nepaneigtų to, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 3 dalį darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso straipsnio 2 dalis draudžia šalims nustatyti tokias darbo sąlygas, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Pabrėžtina, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais, todėl atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, bei į K. M. dirbamo darbo pobūdį, be to į tai, kad dirbama buvo pakankamai ilgą laiką (K. M. bendrovėje dirbo apie septynis mėnesius), ir akivaizdu, kad nemokamai dirbamas technikos administratoriaus darbas negali būti atliekamas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buvo dirbamas atlygintinas darbas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. ir nurodo, kad tarp jo ir K. M. buvo susiklostę tik civiliniai, o ne darbo teisiniai santykiai, nes, pasak jo, tiek K. M., tiek M. P., ateityje turėjo tapti bendrovės padalinio radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ teisėtais bendrasavininkiais, tačiau jais netapo tik dėl laiko stokos, šie A. G. parodymai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, tuo tarpu jokių duomenų, galinčių patvirtinti A. G. nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Todėl teismas tokius A. G. parodymus vertina kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad jei šiems asmenims ir buvo pažadėtos akcininkų teisės, tai nepašalina nelegalaus darbo sudėties, nes negali būti laikomas atlygiu už darbą pažadas kada nors suteikti akcininkų teises, taip pat toks pažadas negali iššaukti prievolę atlikti tam tikrus nelegalius darbus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad K. M. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB “ (duomenys neskelbtini) ” direktorius A. G., leidęs jam dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Aptariant šią veiką tikslintina, nekeičiant pažeidimo, aprašyto administracinio teisės pažeidimo protokole (t. b. l. 3-4), esmės, kad K. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti ją įsteigus – nuo 2010 m. kovo 1 d., o iki to laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus, susijusius su radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimu; ir kad darbą K. M. savo iniciatyva nutraukė 2010 m. rugsėjo 26 d. Šį tikslinimą sąlygoja aptarti bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.

Kad K. M. parodymai yra teisingi be aptartų įrodymų patvirtina ir ta aplinkybė, kad nustatyta, jog analogiškai nelegaliai yra įdarbintas ir liudytojas M. P. – tą patvirtino liudytojas M. P. ir tai pripažino A. G..

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, pažeidusių konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi nuolatinį darbą (yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš savininkų ir direktorius), anksčiau neteistas ir nebaustas. Lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Aptartos aplinkybės ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2) straipsnis sąlygoja paskyrimą baudos, artimos vidurkiui, numatytam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apie nuobaudos paskyrimą A. G. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (LR ATPK 41 str. 5 d.).

Kompaktinis diskas CD-RW, esantis administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo nutarimui įsiteisėjus, grąžintinas jo teisėtam savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutarė:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti jam 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos.

Apie nuobaudos paskyrimą A. G. paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Kompaktinį diską CD-RW, teismo nutarimui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui K. M..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.