Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 29 d. apie 15 val. 40 min., būdamas specialiame tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis 2,05 prom. girtumo laipsnis), savo pareigas einantiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos būrio (duomenys neskelbtini) A. K. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos (duomenys neskelbtini) V. V. pranešus, kad N. K. yra sulaikomas, išsakė, kad: „Gyvenime būna nelaimingų atsitikimų, užsidega „chatos“, automobilis, trenkia žaibas ne į tą vietą kur reikia“. Tokiais savo veiksmais N. K. įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius A. K. ir V. V..

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

N. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, byloje esantys duomenys, t. y. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo, vadovaujantis ATPK 255 straipsnio nuostatomis, N. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir ji perduota nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui (b.l. 3-4), policijos pareigūnų V. V. ir A. K. protokolai – pareiškimai, šių liudytojų apklausos protokolai (b.l. 6-15), asmens blaivumo testo kopija (b.l.18), pranešimas apie įtarimą, įtariamojo N. K. apklausos protokolas (b.l. 19-22) ir V. V. bei A. K. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (b.l. 62-63) yra pakankami neabejotinai išvadai dėl N. K. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Tai, jog N. K. 2014 m. birželio 29 d. apie 15 val. 40 min. tarnybiniame automobilyje, būdamas neblaivus, savo pareigas einantiems A. K. ir V. V. pranešus, kad jis yra sulaikomas, vartojo įžeidžiančius žodžius, nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pareigūnų nurodytos pažeidimo aplinkybės užfiksuotos iš karto po įvykio iš jų priimtuose pareiškimuose – protokoluose, o taip pat ir liudytojų apklausos protokoluose yra nuoseklios ir neprieštaraujančios tarpusavyje. Tiek V. V., tiek A. K. nuo pareiškimo priėmimo momento iki parodymų davimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad sulaikytas ir į tarnybinį automobilį patalpintas N. K., išsakydamas pretenzijas dėl jo sulaikymo, sąmoningai įžeidė pareigūnus, išsakydamas iš esmės ir grasinančio pobūdžio pastabas. Abu savo pareigas atlikinėję policijos pareigūnai patvirtino, kad šios pastabos buvo skirtos būtent jiems, nes pokalbyje dalyvavo tik jie ir N. K.. V. V. ir A. K. pabrėžė, kad N. K. po šių žodžių aiškino, kad jis nieko nebijo, nes ne kartą yra turėjęs reikalų su policiją, yra teistas. Liudytojų policijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde, todėl netikėti ir nesivadovauti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas N. K. argumentus, kad jo išsakyti įžeidžiamo pobūdžio žodžiai buvo adresuoti ne policijos pareigūnams, o kartu su juo pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvusiam draugui neturint jokio tikslo nieko įžeisti, laiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasirinkta gynybine pozicija.

N. K. pripažino ištaręs įžeidžiamo pobūdžio žodžius apie „galimus nelaimingus atsitikimus“, tvirtindamas, kad šie žodžiai buvo adresuoti ne jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, o išsakyti supykus dėl jo nuomone neteisėto sulaikymo, savo draugui A. N. (b.l. 21). Apklausiamas papildomai N. K. nurodė, kad šie žodžiai buvo ištarti pokalbio kartu su juo buvusiu draugu A. N. metu, kad dėl visko kaltas jo girtumas ir susinervinimas dėl sulaikymo (b.l. 22). Tačiau liudytojai V. V. ir A. K. patvirtino, kad įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti būtent N. K. bendraujant su policijos pareigūnais, N. K. ėmė priekaištauti, kad jie naudojasi policijos pareigūnų statusu ir išsakė aptariamus žodžius, kuriuos policijos pareigūnai vertino kaip įžeidžiančius ir grasinančius, nes vėliau N. K. didžiuodamasis aiškino, kad yra daug kartų teistas ir nieko nebijo (b.l. 8). Kartu su N. K. policijos pareigūnų sulaikytas A. N. apskritai negalėjo patvirtinti tokio pokalbio ar išsakytų žodžių (b.l. 16-17), kas paneigia N. K. teiginius, kad toks pokalbis vyko būtent tarp jo ir A. N.. Be to, akivaizdu, kad aptariami teiginiai yra ne tik įžeidžiančio, bet ir grasinančio pobūdžio ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad šie žodžiai buvo pokalbio su draugu dalis yra nelogiški ir kaip minėta prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Abejoti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir pakankamai detaliai atspindi įvykį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teismui pateiktoje medžiagoje duomenų, kad aptariamo pažeidimo metu policijos pareigūnų automobilyje buvo garso įrašymo įrenginys, nėra, todėl apelianto N. K. prašymas dėl garso įrašo perklausymo negali būti patenkintas, kartu pabrėžiant, kad aplinkybė, jog minėtas pažeidimas nebuvo užfiksuotas vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis, jo kaltės nepaneigia.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. K. kaltė padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra pilnai įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.