Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. spalio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. Z. kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: veikdamas bendrai su K. D., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val., psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimo tikslu, įgijo cheminių medžiagų: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekusorių – 15,0 kg sieros rūgšties (H₂SO₄), 23 948.46 g natrio šarmo (NaOH), 800 ml azoto rūgšties (HNO₃), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo – kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė K. D. priklausančiame bute bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas, tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.52 val., tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudodamas chemines medžiagas ir įrangą, K. D. neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1 546,868 g sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki 2023 m. sausio 23 d., kol laikotarpiu nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, jis (R. Z.) iš K. D. gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisėtai gabeno automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g., vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui jo (R. Z.) vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais veiksmais R. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, R. Z. 2023 m. sausio 23 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo R. Z. gynėjas advokatas K. Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas R. Z. taikoma nepagrįstai, nes byloje paaiškėjo svarbios aplinkybės, patvirtinančios, jog kaltinamasis buvo provokuojamas daryti nusikaltimą:

5.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo R. B. atliktos nusikalstamos veikos epizodas buvo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Gynyba ir kaltinamasis viso proceso metu teigė, jog R. Z. buvo išprovokuotas psichotropines medžiagas pirkti ir gabenti kitam įtariamajam R. B., kuris veikė su policijos nurodymu ir žinia. Šie teisėsaugos institucijų veiksmai, pasitelkiant R. B., nebuvo sankcionuoti pagal BPK nustatytą tvarką.

5.2. Kauno apygardos teismas per paskutinį posėdį prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-1076/2024 taip pat patenkino gynybos prašymą prie bylos prijungti jau įsiteisėjusios R. B. bylos visus tomus. Teismas iš esmės nusprendė patikrinti provokavimo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių bylos nagrinėjimas buvo nukeltas į rudenį. Be abejo, bus teikiami prašymai pakartotinai apklausti R. B., policijos pareigūnus, kurie visi teismui teikė melagingus liudijimus, neva apie jokius ,,neoficialius“ R. B. bendradarbiavimus nieko nežinojo (priešingai nei konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje), procesas dar labiau užsitęs, tačiau tik dėl pačių melavusių liudytojų kaltės.

5.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendyje konstatuotos faktinės aplinkybės, kaip įtariamasis R. B. veikė su pareigūnų ir prokurorės žinia ir R. Z. provokavo padaryti sunkų nusikaltimą. Iš R. B. teisme duotų parodymų matyti, kad jis pareigūnams paaiškino, kaip galima sulaikyti asmenį su įkalčiais, kaip perimti psichotropines medžiagas, o jam pareigūnai nurodė datą, kada šias uždraustas medžiagas užsakyti pas R. Z. (2024 m. kovo 26 d. R. B. posėdžio apklausa, nuosprendžio 16 punktas).

5.4. Liudytojas policijos pareigūnas Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas E. C. nurodė, jog R. B. buvo su tyrimu bendradarbiaujantis asmuo, kuris su tyrėjais bendradarbiavo ,,neoficialiai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendis).

5.5. Prokurorė ir tyrėjai veikė neteisėtai, nes turėjo organizuoti nusikalstamos veikos imitavimo modelio sankcionavimo procedūrą pagal BPK 158 ir 159 straipsnius. Prokurorė, kuri kontroliavo ikiteisminį tyrimą, ir pareigūnai sąmoningai sukūrė bei organizavo tokią situaciją, kai naudojo vieno įtariamojo R. B. asmenį provokuojant kito įtariamojo R. Z. veiksmus. Prokurorė, neteisėtai išprovokavusi R. Z., jį persekiojo, iniciavo jam laisvės atėmimo procedūrą, kuri tęsiasi jau 1,5 metų.

5.6. Dėl prokurorės neveikimo nebuvo organizuotas tinkamas įrodymų surinkimas, eliminuojant galimybę juos patikrinti trijų instancijų teismams. Taip pat buvo sudarytos galimybės įrodymus klastoti ir taip išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos medžiagą. Prokurorė toleravo sukurtą situaciją, t. y. kad R. B. elgėsi neteisėtai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio 11 punktas).

5.7. Kad prokurorės veiksmai neteisėti liudija ir tai, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. Urbelio sprendimu prokurorės apeliacinis skundas buvo atšauktas, o Generalinės prokuratūros prokuroras prašė R. B. skirti visiškai priešingą bausmės rūšį, nei buvo prašoma prokurorės, kuri toleravo provokavimo veiksmus.

6. R. Z. jau 1,5 metų yra laikomas suimtu, kai prieš jį yra panaudoti neteisėti pareigūnų veiksmai. Apie juos buvo sužinota tik gavus minimą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Kaltinamasis sutinka, kad jam būtų paskirtos kitos kardomosios priemonėmis, kuriomis būtų galima kontroliuoti jo buvimo vietą. R. Z. sutinka su namų arešto sąlygomis, be to, kaltinamojo giminaitė, kaip garantą, yra įmokėjusi 10 000 Eur dydžio užstatą. R. Z. yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo, (duomenys neskelbtini) proc. neįgalus, ankščiau neteistas, turi gyvenamąją vietą, šeimą. Gynyba mano, jog namų areštas ar intensyvi priežiūra būtų pakankamas kompleksas kardomųjų priemonių kontroliuoti kaltinamąjį kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

7. Kaltinamojo atžvilgiu turės būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes R. Z. nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra taikomas visiškai nepagrįstai. BPK 122 straipsnio dalis numato, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laikosi nuostatos, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje yra suformuota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant išimtinėms sąlygoms ir aplinkybėms (EŽTT 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją). Taigi, kardomųjų priemonių tikslus šioje byloje galima pasiekti R. Z. ir netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato K. Ašmio skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato K. Ašmio skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas R. Z. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kratų, apžiūrų protokoluose, atliktose liudytojų D. B., R. B., J. P., R. K. apklausose, surašytuose slaptuose veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimą padarymą.

11. Atsakant į skundo argumentą, susijusį su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nuosprendyje nurodytomis R. B. apklausų metu atskleistomis aplinkybėmis apie R. Z. neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas nesprendžia R. Z. kaltės klausimo, nevertina visų bylos įrodymų, jų gavimo aplinkybių, nes tai yra bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Todėl klausimą dėl galimo R. Z. neteisėtų veiksmų išprovokavimo spręs šią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantis Kauno apygardos teismas.

12. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiomis apygardos teismo išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

14. R. Z. yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. Z. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (4 t., b. l. 8–9). Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebėta, kad nors R. Z. BK 97 straipsnio prasme yra laikomas neteistu, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas taip pat didina riziką, jog R. Z. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo (SODROS duomenų bazėje yra tik vienas įrašas apie R. Z. darbovietę, t. y. kaltinamasis nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), darbo biržoje nebuvo registruotas (4 t., b. l. 6–7). Taigi, šios aplinkybės (byloje nėra duomenų, kad R. Z. būtų dirbęs, gavęs oficialias pajamas), atsižvelgus į R. Z. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, suteikia pagrindą spręsti, kad R. Z. galimai nusikalto dėl savanaudiškų tikslų – siekdamas gauti pajamas neteisėtu būdu, ir šios lėšos galėjo būti pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija nekvestionuoja skunde akcentuojamų kaltinamojo turimų socialinių, šeiminių ryšių (turi deklaruotą gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi pilnametį sūnų, 4 t., b. l. 5), tačiau šie ryšiai ir aplinkybės, įvertinus inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, aukščiau paminėtas kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nėra pakankami, kad sudarytų pagrindą naikinti suėmimą. Priešingai, aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pratęsė pagrįstai.

15. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (EŽTT sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų duomenų visumą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padarytiems nusikaltimams, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, daro išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Svarstant dėl galimybės kaltinamajam paskirti skunde nurodytą užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas, kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad už kaltinamąjį yra sumokėtas 10 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, todėl negali būti skiriamas. Be to, R. Z. nėra pagrindo skirti ir kitas kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ir kt., nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad kaltinamasis, paleistas iš suėmimo, nedarys naujų nusikalstamų veikų (galimai padarytos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) pobūdis rodo, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų disponavimu, gali būti atliekami ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, be to, šioje byloje yra duomenų, kad kaltinamieji atlikdami neteisėtus veiksmus laikėsi konspiracijos).

18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.