Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. Ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 5 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį baltos spalvos miltelių (1578,824 g), kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 414,781 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurių dalį – 850,124 g baltos spalvos miltelių, kuriuose yra 242,147 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ne vėliau nei 2022 m. spalio 5 d. paslėpė ir neteisėtai laikė savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. spalio 5 d. laikotarpyje nuo 11.50 val. iki 12.10 val., rūsio sandėliuke slaptų veiksmų ir patalpų apžiūros atlikimo metu, šį labai didelį kiekį (242,147 g) psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią kitą dalį – 728,700 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 172,634 g amfetamino, ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 10 d., jis nuo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur paslėpė, palikdamas po lapais.

2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio mėnesio pradžios, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ne mažiau kaip 81,479 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje didelis kiekis – 31,765 g narkotinės medžiagos – kokaino, iš kurių dalį – 25,713 g kokaino, ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 10 d., iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai automobiliu ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), kur paslėpė palikdamas po lapais.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 10 d., laikotarpyje nuo 15.26 val. iki 17.25 val., automobiliu ,,Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 1150,31 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 270,060 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) miško, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), kur paslėpė palikdamas po lapais,

4. kol 2022 m. lapkričio 10 d., 17.25 val. jį sulaikius nurodytoje miško vietoje, laikotarpiu nuo 17.35 val. iki 17.55 val. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) miškas, (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), apžiūros metu šias psichotropines ir narkotines medžiagas: 442,694 g amfetamino ir 25,713 g kokaino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusią dalį – 16,524 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 6,052 g narkotinės medžiagos – kokaino, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 18.40 val. iki 19.25 val., kratos metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai rado ir paėmė jo gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnio 1 dalį apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Pagal šio straipsnio 2 dalį prokuroro paduotą skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, 3 dalis. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis 2024 m. vasario 7 d. raštu, teisme gautu tą pačią dieną, prokurorės apeliacinį skundą atšaukė (t. 3, b. l. 138–140). Pirmasis teismo posėdis įvyko 2024 m. kovo 26 d.; byla buvo išnagrinėta 2024 m. birželio 10 d., teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį skelbti procesinio sprendimo. Taigi apeliacinis skundas, teismui gavus raštą prieš pirmojo teismo posėdžio dieną, buvo atšauktas laiku. Vadovaujantis BPK 316 straipsnio 5 dalimi, prokurorės apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas, ir teismo procesas tęsiamas dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo.

11. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi proceso dalyvių argumentus, sprendžia, kad atsižvelgiant į A. B. bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais aplinkybes išaiškinant galimas kitų asmenų nusikalstamas veikas, pareigūnams bei prokurorei sukūrus A. B. tam tikrą lūkestį, kuris lėmė jo procesinį elgesį, A. B. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir pirmosios instancijos paskirta laisvės atėmimo bausmės trukmė mažinama, t. y. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo skiriant bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

12. R. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 442,694 g amfetamino ir didelį kiekį narkotinės medžiagos – 31,765 g kokaino, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. Apeliaciniame skunde neginčijamas nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme. Nuteistasis nurodo, kad gailisi, yra vedęs, sutuoktinė pensinio mažiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Taip pat akcentuoja, kad viso proceso metu bendradarbiavo su pareigūnais ir darė viską, kad jo padarytas nusikaltimas būtų išaiškintas. Todėl apeliaciniame skunde prašoma įvertinti šias aplinkybes BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste ir nuteistajam paskirti 30 000 Eur dydžio baudą.

13. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Švelnesnė bausmė, nei nustatyta įstatymu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek R. B. veikos pavojingumas, tiek jo asmenybė ir šeiminės aplinkybės nesuteikia pagrindo jam sušvelninti bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. R. B. yra vedęs, sulaukė 60 m. amžiaus, turi pilnametę dukterį, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jo atsakomybę švelnina, kad jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kita vertus, pažymėtina ir tai, jog kratos metu pas R. B. buvo rastos kelių rūšių psichotropinės medžiagos – amfetaminas ir kokainas. Amfetamino kiekis daugiau nei šešis kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V 239 patvirtintų rekomendacijų labai didelio kiekio ribą (nuo 100 g). Amfetaminas yra toksiška narkotinė medžiaga, galinti sukelti sunkią fizinę ar psichinę žalą vartotojų sveikatai, ypač asmenims, turintiems priklausomybę. Be to, bylos duomenys ir nuteistojo charakteristika patvirtina, kad padarytas nusikaltimas nebuvo spontaniškas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis, dalį amfetamino, pasak R. B., jis jau buvo išplatinęs. 2020 m. vasario 27 d. nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, kurioje atliko 12 m. subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 286 straipsnį. 2020 m. kovo 2 d. jis buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, 2021 m. lapkričio 26 d. išregistruotas (t. 3, b. l. 55). Nepaisant to, nepraėjus metams po išregistravimo, R. B. padarė analogišką veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taigi jo atsakomybę sunkina recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors nuteistasis padėjo išaiškinti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė BK 54 straipsnio 3 dalies atžvilgiu; teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad R. B. nusikalstama veika didžiąja dalimi buvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

15. Tačiau skundžiamame nuosprendyje liko neįvertintos R. B. bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais aplinkybės išaiškinant galimas kitų asmenų nusikalstamas veikas. Nuteistasis visų apklausų metu, motyvuodamas savo ir šeimos saugumu, kategoriškai atsisakė nurodyti asmenis, iš kurių nuteistasis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 3, b. l. 17–18, 86–88). Tačiau atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausus nuteistąjį ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus, liudytojus L. S. ir E. C., paaiškėjo, kad nors R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenurodė narkotines ir psichotropines medžiagas tiekusių asmenų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu neoficialiai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, padėdamas išaiškinti galimą nusikalstamą veiką kitoje byloje.

16. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdyje nuteistasis R. B. parodė, kad padėjo pareigūnams ištirti R. Z. nusikalstamas veikas, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1‑96-397/2024. Proceso metu neįvardijo asmenų, nes nenorėjo, kad jie žinotų, kas juos įdavė, kadangi R. Z. pažįsta jį, jo žmoną, dukrą, be to, jeigu patektų į pataisos namus, ten tokius asmenis vertina labai neigiamai, gali nutikti negerų dalykų. Pasak nuteistojo, jis važinėjo su pareigūnais, rodė, kur daryti pasiklausymus, kur ieškoti, siūlė pareigūnams, kad gali iš R. Z. užsakyti narkotines medžiagas, kad pareigūnai galėtų sulaikyti asmenį su įkalčiais. Pareigūnai atvažiuodavo pas jį į darbą, nuteistasis jiems paaiškindavo kaip, kas, kur ir kada perims narkotines medžiagas, ar turi medžiagos narkotikų gamybai, kad pareigūnai asmenis galėtų sulaikyti su įkalčiais. Važiuodavo su pareigūnais, kalbėdavosi, viską pasakodavo, kaip ir ką jam pasakydavo. Su R. Z. susitardavo dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, ir jis pats nuteistajam atveždavo narkotikus į darbovietę. Tuo metu, kai vykdavo narkotinių medžiagų perdavimas, jis nebuvo stebimas pareigūnų, taip pat nebuvo fiksuojamas. Jis tik viską papasakodavo pareigūnams, jie juo pasitikėjo. Fiktyvių pirkimų neatliko, rodė pareigūnams, kur reikia ieškoti, kokiose vietose gali būti laboratorija ir pan. Prieš R. Z. sulaikymą pareigūnai nurodė datą, kada užsakyti narkotines medžiagas, R. Z. narkotines medžiagas gabeno R. B., ir įvyko sulaikymas (t. 3, b. l. 161–163). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal atskirtos bylos duomenis R. Z. buvo sulaikytas pakeliui link (duomenys neskelbtini), kur yra nuteistojo darbovietė.

17. Nors R. B. 2024 m. balandžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu Kauno apygardos teisme atskirtoje byloje Nr. 1‑96-397/2024 neigė, kad R. Z. buvo jo tiekėjas, tačiau ankstesnius nuteistojo parodymus apeliacinės instancijos teisme iš dalies patvirtino 2024 m. birželio 10 d. posėdyje apklausti pareigūnai. Liudytojas L. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad po R. B. apklausos vyko neoficialus bendravimas. Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie asmenis, vykdančius nusikalstamas veikas, R. B. atsisakė, tačiau sutiko jiems, kaip policijos pareigūnams, atskleisti duomenis, papasakoti apie kitus asmenis. R. B. papasakojo apie asmenį, iš kurio įgydavo narkotines medžiagas, su kuriomis pastarasis ir buvo sulaikytas. Ta informacija teisėsaugai buvo labai aktuali, R. B. suteikė daug informacijos apie R. Z.. papasakojo, kaip vykdavo visas narkotinių medžiagų perdavimas, jų gaminimas, kaip R. B. tas medžiagas įgydavo, t. y. visą narkotinių medžiagų platinimo schemą. Nurodė vietas, kur galimai yra laikomos, gaminamos narkotinės medžiagos, atskleidė kaip anksčiau jis tas narkotinės medžiagas įgydavo, konkrečius laikus ir vietas. Narkotinių medžiagų, kurias gabeno R. Z. ir buvo sulaikytas, R. B. su pareigūnų žinia neužsakė; pareigūnai R. Z. sulaikė jį sekdami, žinodami veikimo schemą. Su R. B. pareigūnai bendravo pirmomis dienomis po sulaikymo. Taip pat liudytojas parodė, kad gal kelis kartus buvo susitikę vėliau, kai nuteistasis jau buvo paleistas iš suėmimo, kad gauti reikalingos informacijos (t. 3, b. l. 145-146).

18. Liudytojas E. C. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad R. B. buvo įtariamuoju viename iš jų atliekamų tyrimų. Be apklausų buvo ir neformalus bendravimas su R. B.. Su R. B. bendravo siekdami sužinoti tam tikras policiją dominančias aplinkybes. R. B. įvardijo, kad R. Z. yra ilgametis amfetamino gamintojas Kauno mieste, nurodė visą jo veikimo schemą, kaip jis laikosi konspiracijos, kaip gamina, kur vyksta tam tikri sandoriai, pokalbiai ir kitas tuometiniam tyrimui reikšmingas aplinkybes. R. B. pateikta informacija sulaikant R. Z. buvo naudinga, nes tos informacijos pagrindu organizavo slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių pagrindu ir buvo sulaikytas R. Z.. Nebuvo taip, kad R. B. pas R. Z. su pareigūnų žinia užsakė narkotines medžiagas. Po to, kai R. B. buvo paleistas iš suėmimo, buvo susitikę ir kalbėjosi ne tik apie R. Z., bet ir apie kitus asmenis. Liudytojas dar kartą pakartojo, kad R. B. informacija, kurią jis teikė ne tik dėl R. Z., bet ir kitų asmenų, buvo labai reikšminga (t. 3, b. l. 176-178).

19. R. B., apeliacinės instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. posėdžio metu paklaustas, kodėl apklausiamas Kauno apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1‑96-397/2024 nurodė, kad R. Z. ne jo tiekėjas, paaiškino, kad kitoje byloje jo šito niekas neklausė; R. Z. iš tiesų buvo tiekėjas. Su pareigūnais bendradarbiavo, nurodė, kaip R. Z. dirba. Tačiau R. Z. sulaikymo dieną iš jo narkotinių medžiagų neužsakinėjo; nors pareigūnams ir siūlėsi tai padaryti, tačiau jo paslaugų buvo atsisakyta. Nurodė pareigūnams, kaip gali pasiklausyti R. Z. ir gauti reikalingą informaciją. Paleistas iš sulaikymo su R. Z. bendravo, tačiau nereikšmingomis temomis. Praeitame teismo posėdyje galbūt buvo susijaudinęs, todėl iš dalies sakė netiesą (t. 3, b. l. 173–175).

20. Nors R. B. apeliacinės instancijos teisme keitė savo parodymų dalį dėl vaidmens sulaikant R. Z., tačiau kiti nuteistojo ir liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai patvirtina, kad sulaikius nuteistąjį tarp jo ir pareigūnų vyko neoficialus bendravimas, kurio metu R. B. suteikė reikšmingą informaciją išaiškinant kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti R. B. kardomąją priemonę – suėmimą (t. 3, b. l. 25). 2022 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi R. B. paskirtas suėmimas dviem mėnesiams. Tačiau jau 2022 m. lapkričio 16 d. nuteistasis R. B. pateikė prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, motyvuojant tuo, kad ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba (t. 3, b. l. 36). Šis prašymas tą pačią lapkričio 16 dieną prokurorės nutarimu buvo patenkintas, ir R. B. lapkričio 18 d. paleistas iš suėmimo, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones (t. 3, b. l. 37, 40–42, 43–45). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam R. B. buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo buvo palaikomas ryšis ir su tuo pačiu R. Z. (t. 2, b. l. 32), taip pat netaikytas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui, kuriuo nuteistasis gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardyti duomenys kartu su nuteistojo ir liudytojų L. S. bei E. C. parodymais vertintini kaip patvirtinantys nuteistojo R. B. pagalbą pareigūnams išaiškinant R. Z. ir kitų asmenų nusikalstamas veikas. Tai, kad R. B. indėlis buvo vertingas, netiesiogiai patvirtina ir prokurorės baigiamoji kalba pirmosios instancijos teisme, kurioje ji teismo prašė pagal BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti netgi kitos rūšies bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje – 600 MGL dydžio baudą (t. 3, b. l. 93).

21. Iš nuteistojo ir liudytojų parodymų taip pat matyti, kad su R. B. už jo bendradarbiavimą buvo aptariamos ir galimos atsakomybės palengvinimo galimybės. Nuteistasis R. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jam pareigūnai pasakė, jog „jeigu padės jiems, jie padės jam“. Nuteistasis suprato, kad jie jam padės ta prasme, jog pasikalbės su prokurore, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Pats nuteistasis su prokurore dėl švelnesnės bausmės nekalbėjo. Liudytojas L. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jie R. B. tiesiog išaiškino BPK numatytas galimybes, paaiškino, kad yra galimybė taikyti BK 39¹ arba 54 straipsnį, t. y. tiek, kiek numato įstatymas. Kitaip tariant, jeigu jis bendradarbiaus, yra tokios įstatymo galimybės. Jokių susitarimų, kad jie kaip nors padės sušvelninti bausmę, ar kad jam bus paskirta vienokia ar kitokia bausmė, nebuvo. Liudytojas tiesiogiai su prokuroru nekalbėjo apie tai, bet, mano, jog prokurorui buvo pasakyta, kad asmuo bendradarbiauja. Liudytojas E. C. taip pat parodė, kad su R. B. apie galimą bausmę bendravo, tačiau tik tokiais aspektais, kaip skiriama bausmė ir į ką prokuratūra atsižvelgia prašydama bausmės, kokios atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, pateikė tam tikrų pavyzdžių, kai bendradarbiavę asmenys gauna minimalias sankcijoje numatytas bausmes, kaip numatyta įstatyme, gal paminėjo BK 54 straipsnyje numatytą galimybę skirti švelnesnę bausmę. Su ikiteisminį tyrimą kontroliuojančia prokurore apie tai, kad yra toks R. B., jog jis bendradarbiauja ir, kad jam reikėtų truputį padėti, nekalbėjo, tačiau galbūt apibūdino jį kaip asmenį, padedantį tyrimui. Prokurorei buvo žinoma, kad R. B. teikia informaciją ir linkęs bendradarbiauti. Galėjo būti, kad prokurorei nurodė, jog asmuo bendradarbiauja ir yra naudingas.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš aptartų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareigūnai R. B. žadėjo įstatyme nenumatytų lengvatų, kurių patys negalėtų suteikti. Kolegija taip pat nevertina pareigūnų neformalaus bendradarbiavimo su R. B. metu gautų duomenų panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje. Tačiau iš šių aplinkybių matyti ir tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, R. B. išaiškindami galimybes sušvelninti bausmę už bendradarbiavimą, nuteistajam sukūrė tam tikrą lūkestį, kuris lėmė jo procesinį elgesį. Kad pažadai buvo rimti, rodo ir aplinkybė, jog liudytojas E. C., pasak paties parodymų, apie R. B. bendravo su prokurore, o pastaroji pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prašė nuteistajam paskirti gerokai švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatymo sankcijoje. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, R. B. susidūrė su tokia situacija, kad jam, iš vienos pusės grėsė griežta laisvės atėmimo bausmė, bet, iš kitos pusės nuteistajam buvo nurodyta bent jau galimybė sušvelninti bausmę įduodant kitus asmenis, kurių R. B., sprendžiant iš jo procesinio elgesio, prisibijojo. Nors nuteistasis suvokė, kad nei prokurorė, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesprendžia dėl skirtinos bausmės, nagrinėjamu atveju tarp valstybės ir nuteistojo susidarė tam tikra procesinių galimybių asimetrija: neformalaus bendravimo metu su suimtu įtariamuoju, kokio procesas savaime nežino, pareigūnai nurodė galimybes dėl bausmės pašvelninimo, kas jo situacijoje sudarė stiprų motyvą aktyviai bendradarbiauti nepaisant būgštavimų dėl savo saugumo. Kolegija papildomai pastebi, jog kasacinėje praktikoje, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, atsižvelgiama ir į suteiktą pagalbą teisėsaugos institucijoms išaiškinant kitų asmenų nusikalstamas veikas (nutartis b. b. Nr. 2K-219/2010, beje, netgi situacijoje, kurioje asmuo teisiamajame posėdyje savo paties kaltę menkino).

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog sąžiningo proceso principas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) šioje byloje suteikia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir R. B. paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartą didelį nusikalstamos veikos mastą, pavojingumą, R. B. recidyvą, teisėjų kolegija nepritaria skundo prašymui paskirti baudą. Kolegija pabrėžia, kad teismo skirtina bausmė vis dar turi pakankamai atliepti padaryto nusikaltimo sunkumą. Atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, kolegija vertina, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam R. B. pirmosios instancijos teismo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė švelnintina, sumažinant jos dydį iki 8 metų laisvės atėmimo.

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 12 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistojo R. B. advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės paslaugas. Už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš R. B. prašoma priteisti 208,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be kita ko turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal R. B. apeliacinį skundą, kuris buvo iš dalies patenkintas. Papildomai atsižvelgiant į tai, kad byloje gynėjo dalyvavimas privalomas, o R. B. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, šios išlaidos iš R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam Ramūnui B. K. apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 12 (dvylikai) metų bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo R. B. išieškoti 208,33 Eur netenkinti.