- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2-233-553/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- Shiels AI Inc
- Atsakovas
- Gynybų resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Shiels AI Inc atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Shield AI Inc ieškinį atsakovei Gynybų resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Edge Autonomy Riga SIA,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Shield AI Inc kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti atsakovės 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą viešojo pirkimo Nr. 688024 „Bepilotė orlaivių sistema (mažo tipo)“ (toliau – Pirkimas) laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį Edge Autonomy LTD; įpareigoti atsakovę grąžinti Pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją; įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui susipažinti Edge Autonomy LTD neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o Pirkimo sutarčiai jau esant sudarytai – sustabdyti jos vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį preliminariai vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, kad nei vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
6. Įvertinęs šiuo metu egzistuojančią geopolitinę situaciją, teismas pripažino, kad Pirkimas yra susijęs su ypatingai svarbiu visuomenės interesu kuo skubiau užtikrinti valstybės saugumą. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės gali šį interesą pažeisti. Pažymėjo, kad byla dėl faktinių aplinkybių specifikos ir didelės apimties yra sudėtinga, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymus pratęsti atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminus. Dėl to teismas nurodė neturįs pagrindo spręsti, kad bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių negali užsitęsti. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimas nėra proporcinga priemonė atsižvelgiant į Pirkimu siekiamo užtikrinti viešojo intereso svarbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Priešingai nei sprendė teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų viešojo intereso kuo skubiau įsigyti Pirkimo objektą, nes Pirkimo dokumentų analizė patvirtina, jog nėra jokios skubos Pirkimo objekto įsigijimu – įranga bus pristatoma tik atsakovei pateikus užsakymą, o tiekėjas, gavęs užsakymą, įrangą galės pristatyti netgi per 18 mėnesių terminą.
7.2. Teismo nutartyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl geopolitinės situacijos, kuri tęsiasi jau beveik dvejus metus, nepateikus duomenų apie realų ir neatidėliotiną poreikį įsigyti bepiločius orlaivius, nesudaro pagrindo kuo skubiau vykdyti Pirkimą.
7.3. Byloje nėra atsakovės pateiktų duomenų apie būtinybę skubiai baigti Pirkimo procedūras ir sudaryti Pirkimo sutartį, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė neturi bepiločių orlaivių ar yra jų trūkumas. Atsakovė nepateikė nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai leidžia manyti, jog skubos įsigyti Pirkimo objektą nėra.
7.4. Pažymėtina ir tai, kad Pirkimo sutarties galiojimo terminas net 60 mėnesių, tai reiškia, kad atsakovė užsakymus gali teikti per 5 metus nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, o pateikus užsakymą – tiekėjas įrangą turi pristatyti per 18 mėnesių. Taigi, akivaizdu, kad Pirkimo objekto įgyvendinimui yra numatytas gana ilgas laikotarpis ir sutarties įvykdymas nėra apibrėžtas konkrečia fiksuota ir galutine kalendorine data.
7.5. Teismų praktikoje pažymima, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik viešojo pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų sklandžiai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys tiekėjai, kad valstybės lėšos viešojo pirkimo metu būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei pastarajai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą.
7.6. Byloje nesant duomenų, kad esamuoju momentu ypatingai trūksta bepiločių orlaivių, ką tiesiogiai patvirtina ir Pirkimo sutarties projekte nustatytas ilgas įrangos pristatymo terminas, galima daryti išvadą, kad viešajam interesui Pirkimo procedūrų teisėtumu turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas visuomenės intereso atžvilgiu.
7.7. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarius Pirkimo sutartį neabejotinai būtų pažeistas viešasis interesas sąžiningu Pirkimo vykdymu, nes Pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų.
7.8. Ginčo atveju egzistuoja ir kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
7.9. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl galutinio teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo, tačiau ši sąlyga neabejotinai egzistuoja. Ieškovas šiuo atveju pažeistas teises siekia ginti tokiu būdu, kad jam būtų užtikrinta galimybė sąžiningai varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir, laimėjimo atveju, sudaryti Pirkimo sutartį, o ne, pavyzdžiui, siekiant žalos, kilusios dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, atlyginimo. Tuo atveju, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galimas ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti nebeįvykdomas, nes įranga jau būtų pristatyta atsakovei.
7.10. Skubus laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovui yra itin aktualus ir dėl to, kad vėliau įrodyti patirtos žalos dydį yra ypač sudėtinga. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieškovo teisės į efektyvią teisių gynybą būtų esmingai suvaržytos.
7.11. Ieškovo poziciją, be kita ko, pagrindžia ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359/469/2018).
Atsiliepimas
8. Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Gynybos resursų agentūra) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas skunde nepagrįstai neatsižvelgia į Pirkimo objektą ir tai, kad Pirkimo sutarties projekte nustatytas pristatymo terminas yra maksimalus.
8.2. Pirkimu siekiama įsigyti įranga yra skirta išimtinai kariniams tikslams ir bus naudojama krašto apsaugos sistemos institucijoms vykdant savo funkcijas, susijusias su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimu. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas neabejotinai yra viešas interesas, kuris laikytinas prioritetiniu – jį pažeidus gali netekti prasmės ir visi kiti vieši interesai dėl iškilusios grėsmės valstybės egzistavimui.
8.3. Po Rusijos Federacijos karinės invazijos į suverenią Ukrainos Respubliką 2022 m. vasario mėnesį neabejotinai galima teigti, kad situacija visame regione yra tokia, jog visos valstybės turi peržiūrėti savo gynybos politiką, gynybos įsigijimus bei dėti papildomas pastangas stiprinant savo galimybes gintis.
8.4. Pirkimu siekiamos įsigyti prekės neabejotinai prisidėtų prie Lietuvos Respublikos karinio pajėgumo stiprinimo, todėl kiek įmanoma greitesnis jų gavimas yra visos valstybės ir Krašto apsaugos sistemos prioritetas.
8.5. Iki Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainos Respubliką teiginiai dėl karinės invazijos daug kam taip pat atrodė deklaratyvūs. Manytina, kad regione prasidėjus realiam karui, papildomų įrodymų dėl poreikio stiprinti gynybinius pajėgumus neturėtų būti reikalaujama, nes būtent faktinė geopolitinė situacija parodo, kad grėsmė yra reali, todėl negali būti delsiama su tam tikrų objektų pirkimu.
8.6. Ieškovas jam palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju galėtų siekti žalos atlyginimo. Net ir palankus ieškovui teismo sprendimas savaime nepatvirtinta, kad jis taptų Pirkimo laimėtoju ir su juo būtų sudaroma Pirkimo sutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimas viešųjų pirkimų bylose yra tinkamas ir pakankamas institutas apginti pažeistas viešojo pirkimo dalyvio teises, todėl plačiau dėl šio instituto taikymo nepasisakytina.
8.7. Ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju perkančioji organizacija turės įvertinti jo pasiūlytą kainą, ar ji nėra per didelė ir nepriimtina. Nustačius, kad kaina per didelė, ieškovo pasiūlymas turėtų būti atmestas ir teisės sudaryti Pirkimo sutartį jis neįgytų.
9. Trečiasis asmuo Edge Autonomy Riga SIA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad dabartinė geopolitinė situacija yra pagrindas spręsti apie Pirkimo objekto įsigijimo svarbą. Byloje nėra ginčo, kad Rusijos karinė invazija į Ukrainą ir prasidėjęs karas lemia, jog kiekvienai valstybei yra itin svarbu turėti tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių pajėgumus savo teritorijos apsaugai, ir Lietuva nėra išimtis. Pirkimo sustabdymas kelia grėsmę Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms įsigyti šią technologiją, o tai savaime didina riziką dėl valstybės saugumo, jei Rusijos ir Ukrainos konfliktas dar labiau paaštrėtų. Tokios aplinkybės kaip Lietuvos įsitraukimo į karą neįmanoma tiksliai numatyti, todėl akivaizdu, kad dabartinė geopolitinė situacija verčia ir skatina Lietuvą kaip įmanoma greičiau pasirūpinti savo gyventojų saugumu, nelaukiant situacijos pablogėjimo iki tokio lygio, kuomet jau bus per vėlu rūpintis valstybės ir jos gyventojų apsauga.
9.2. Bepiločiai orlaiviai yra pagrindinė ir labiausiai naudojama, o kartu ir efektyviausia priemonė kare, kuri gali padėti valstybei apsisaugoti. Tai aiškiai deklaruojama ne tik Rusijos ir Ukrainos kare tiesiogiai dalyvaujančių asmenų, bet ir aiškiai fiksuota Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybės pareigūnų.
9.3. Ieškovas nepagrįstai interpretuoja atsakovės elgesį ir veiksmus. Atsakovei nebuvo nustatyta pareiga pateikti savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – teismas neįpareigojo ir nenustatė termino ginčo šalims sureaguoti į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsiliepimo nepateikimas nėra ir negali būti ieškovo interpretacijos apie atsakovės poziciją patvirtinimas.
9.4. Informacija apie karines gynybos sistemas, jų turėjimą ar trūkumą nėra vieša informacija, kuria gali disponuoti bet kuris subjektas.
Šalies argumentai
9.5. Ieškovas, teigdamas, kad pati atsakovė vertina, jog nėra skubos įsigyti Pirkimo objektą, tik spekuliuoja turima informacija, o tiksliau – jos nebuvimu.
9.6. Ieškovo pateikiama Pirkimo sutarties projekto analizė yra tik neteisingos interpretacijos rezultatas. Kaip matyti iš Pirkimo sutarties projekto 3.1 papunkčio, pardavėjas įsipareigoja pristatyti ir iškrauti prekes ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo užsakymo pateikimo pradžios. Taigi nurodytas terminas yra vėliausiai galimas. Bylos nagrinėjimui užsitęsus pusmetį, atsakovė jai reikalingas prekes gautų vėliausiai ne po 1,5 metų, o po 2 metų, kas neatitiktų atsakovės poreikių, bet ir lemtų prastesnę Lietuvos Respublikos sienų apsaugą gerokai ilgesnį laiko tarpą, didesnę riziką valstybės nepriklausomybei ir potencialią grėsmę valstybės gyventojams, o tai niekaip nesuderinama su viešuoju interesu.
9.7. Skundo argumentai dėl Pirkimo sutarties galiojimo nelaikytini aktualiais, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
9.8. Teismas pripažino, kad bylos nagrinėjimas gali viršyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus terminus, nes nurodė, jog byla dėl faktinių aplinkybių specifikos ir didelės apimties yra sudėtinga.
9.9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti ir finansinę žalą atsakovei, nes vėlesnis bepiločių orlaivių sistemos įsigijimas, tikėtina, būtų brangesnis, remiantis nuolat augančiomis žaliavų kainomis.
9.10. Teismų praktikoje jau spręsta, kad vykdant pirkimus, turinčius įtakos nacionaliniam saugumui, teismai netaiko laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis iš esmės ginami tik ieškovo interesai ir gali būti paneigiami su nacionaliniu saugumu susiję visuomenės viešieji interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1520-236/2019).
9.11. Preliminariai įvertinus ieškinio turinį bei jame keliamus reikalavimus, neatlikus jokios detalios analizės, galima daryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovui palankus teismo sprendimas negali būti priimtas.
9.12. Viešojo pirkimo sutartis yra atlygintinis sandoris, todėl siekis dėl jos varžytis, kartu yra siekis gauti ekonominę naudą, kurią ta sutartis suteikia. Ieškovas visiškai ignoruoja galimybę išsiieškoti patirtą žalą iš atsakovės, jeigu būtų konstatuotas jo teisėtų interesų pažeidimas, netgi tada, kai Pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti. Taigi, ieškovas turi teisę apginti savo teises pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
12. Apeliantas nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi pirmiausia argumentuoja tuo, kad, priešingai nei sprendė teismas, nėra jokios skubos Pirkimo objekto įsigijimui – Pirkimo dokumentuose nustatytas įrangos pristatymo terminas – 18 mėnesių, Pirkimo sutarties terminas – 5 metai.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Pirma, kaip pagrįstai atsiliepimuose į skundą pažymi atsakovė ir trečiasis asmuo, nurodytas prekių pristatymo terminas yra maksimaliai galimas, nes Pirkimo sutarties projekto 3.1 papunktis nustato, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti ir iškrauti prekes ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo užsakymo pateikimo pradžios. Ši Pirkimo sutarties nuostata nesudaro pagrindo teigti, kad prekių pristatymas neabejotinai truks ne mažiau kaip 18 mėnesių. Antra, Pirkimu siekiamos įsigyti bepilotės orlaivių sistemos yra specifinės prekės, kurios bus naudojamos Lietuvos kariuomenės taktiniuose padaliniuose (Techninės specifikacijos 1.2, 3.2 papunkčiai). Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką ir paskirtį, regiono geopolitinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad Pirkimo objektą sudarančios prekės karinės pramonės rinkoje yra įsigyjamos laisvai ir neribotai, neatsižvelgiant į jų pagaminimo ir (ar) pristatymo terminus, tuo labiau, jog nagrinėjamo Pirkimo atveju siekiama įsigyti naujas ir nepanaudotas bepilotes orlaivių sistemas (Pirkimo sąlygų 3.1 papunktis). Dėl to apelianto akcentuojamas šių prekių pristatymo terminas, kaip ir Pirkimo sutarties trukmė, iš esmės nėra reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl Pirkimo objekto svarbos ir poreikio jį įsigyti skubiai.
14. Skundo argumentai, kad geopolitinė situacija tęsiasi jau beveik dvejus metus, jog byloje nėra duomenų apie realų poreikį įsigyti bepiločius orlaivius, nepaneigia teismo išvados dėl neatidėliotino Pirkimo objekto įsigijimo. Įtemptos geopolitinės situacijos regione trukmė net ir be konkrečių duomenų apie valstybės turimus karinės pramonės resursus sudaro pagrindą prioritetą šiuo atveju suteikti viešajam interesui Pirkimo objektu, o ne Pirkimo procedūrų teisėtumu. Būtent regiono geopolitinė situacija lemia, kad grėsmė Lietuvos valstybės ir jos gyventojų saugumui yra reali ir galima, todėl pirmenybė šiuo atveju pagrįstai buvo suteikta būtent visuomenės suinteresuotumui Pirkimo objektu. Be to, sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į skundą argumentu, kad informacija apie karines gynybos sistemas, jų turėjimą ar trūkumą nėra vieša ir ja negali disponuoti bet kuris subjektas, todėl tai, kad perkančioji organizacija nepateikė į bylą atitinkamų duomenų ir (ar) atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepaneigia vertinamos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Kaip minėta, CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Lingvistinis bei sisteminis šios teisės normos aiškinimas suponuoja, kad viešųjų pirkimų bylose CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas nėra pakankamas ir būtina įvertinti ginamas vertybes bei joms galinčios kilti žalos santykį.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės – grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui, viršytų jų teikiamą naudą – apelianto turinio intereso užtikrinimą, tuo labiau kad, nepaisant apelianto siekio varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo, egzistuoja ir kita galimybė apginti jo galbūt pažeistą materialinę teisę – pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina dėl skundo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (preliminaraus ieškinio pagrįstumo bei apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsme) egzistavimu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
17. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes ir argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.