- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- AS-1269-525/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01281-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą, padarytą viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės (toliau – ir Ligoninė) neteisėtais veiksmais (neveikimu).
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl Ligoninės gydytojo / chirurgo taisyklingai nesuteiktos pirmosios pagalbos ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad jį etapavus į Ligoninę gydytojas aplaidžiai suteikė gydymo paslaugas, tačiau skundu nekelia klausimų, susijusių su Ligoninės administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendė, kad ginčas keliamas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (neteikimu), atlyginimo.
Teismas nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl neturtinės žalos, pacientų patirtos dėl netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu). Teismas pažymėjo, kad netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo viešosiose įstaigose (ligoninėse) aplinkybių vertinimas priklauso ne administracinių, o bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, o ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Ligoninės ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reguliuoja ne viešosios teisės normos, o civilinio teisinio pobūdžio sveikatos apsaugos įstatymų normos, reikalavimų dėl žalos, kuri būtų siejama su viešojo administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas, įvertinęs pareikštų reikalavimų turinį bei Specialiosios teisėjų kolegijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendė, kad pareiškėjo siekiama inicijuoti byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: „nutraukti Šiaulių apygardos administracinio teismo adm. Bylos nagrinėjimą dėl Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės galimai atliktų veiksmų (neveikimo). Ir prašau bylą peržiūrėti, arba paskirti pirmos instancijos teismui išnagrinėti dėl galimai Alytaus Kalėjimo administracijos veiksmų atlikimo (neveikimo) neturtinei žalai atlyginti“.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Alytaus kalėjimo administracija veikė netinkamai, kadangi po pareiškėjo (duomenys neskelbtini) privalėjo jį etapuoti į Ligoninę (duomenys neskelbtini), tačiau to neįvykdė, dėl to pareiškėjui atsirado neigiami padariniai. Dėl šio pataisos įstaigos neveikimo pareiškėjui atsirado neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Ligoninės priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad Ligoninės gydytojo netinkamai suteiktų gydymo paslaugų pareiškėjui (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo (dėl netinkamai teiktų ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų), o tokios bylos yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde dėl šios nutarties nurodo, kad neturtinė žala kilo dėl pataisos įstaigos veiksmų.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino išskirtinai iš neteisėtų Ligoninės gydytojo veiksmų – pareiškėjo teigimu, jo (duomenys neskelbtini) galėjo būti netinkamai (duomenys neskelbtini), dėl gydytojo aplaidumo, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), vėliau, etapuotas į Ligoninę po daugiau nei mėnesio, gydytojas nesiėmė jokių priemonių, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją, o tik išrašė nuskausminamųjų vaistų, nurodė daryti mankštą, tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą), norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pareiškėjo skundo turinį (jame suformuotus argumentus ir nurodytas aplinkybes), konstatuoja, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. Ligoninės, toks ginčas yra susijęs su šios įstaigos teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nekėlė klausimų, susijusių su pataisos įstaigos, kurioje buvo laikomas ginčo laikotarpiu ir Ligoninės administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse, kuriose išaiškinta, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija – ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo spręsti (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-07, 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2005-106, 2021 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2021 ir kt.). Analogiško išaiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-575/2023 ir kt.).
Teisėjų kolegija kartu pabrėžia, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių, išdėstytų atskirajame skunde (dėl galbūt neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų / neveikimo). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė atlyginti dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų atsiradusią neturtinę žalą, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų ir argumentų, susijusių su netinkamais pataisos įstaigos veiksmais – pareiškėjas skunde rėmėsi vien tuo, kad jam galbūt kilo neturtinė žala dėl netinkamų (nekorektiškų) gydytojo veiksmų / neveikimo, todėl minėti nauji argumentai nevertinami. Tačiau akcentuotina, kad pareiškėjui nėra užkirsta teisė ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju skundu, be kita ko, siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises dėl pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžiamą teismingų administraciniams teismams ginčų sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.