Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1-105-1069/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-09-30
Bylos Nr.: 1-105-1069/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-04-4-00015-2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Nainienė
Kaltinamasis: R. M.
Advokatai: Petras Macenis

Kategorijos

17.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-105-1069/2024Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00015-2024Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Karolinai Rimkienei,vertėjaujant Olgai Petrovai, Anželai Tyščukienei,dalyvaujant prokuroru Arūnui Saunoriui,kaltinamajam R. M. (R. M.) ir jo gynėjui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs 1975 m. rugsėjo 9 d. Dagistane, Rusijos ir Izraelio pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, taip pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XIV-2543) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2024 m. gegužės 20 d., apie 18 val., pėsčiųjų taku vykdamas iš Rusijos Federacijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini), rankinėje gabeno 1 150 Eur, 3 692 Eur dolerių (pagal Lietuvos banko 2024 m. gegužės 20 d. skelbtą dolerio kursą euro atžvilgiu – 3 399,32 Eur) ir 1 550 Rusijos rublių (pagal 2024 m. gegužės mėnesio MD nustatytą kursą 1 Eur – 99,10704 Rusijos Rublių, t. y. 11,60 Eur), o paslėpęs ant kūno, t. y. juosmenį apsivyniojęs polietilenine plėvele 135 000 Eur ir 480 dolerių (pagal Lietuvos banko 2024 m. gegužės 20 d. skelbtą dolerio kursą euro atžvilgiu – 441,95 Eur), iš viso 140 002,87 Eur, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

II. Byloje ištirti įrodymai

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. M. parodė, kad šių metų gegužės 20 d. perėjo per Rusijos muitinę, priėjęs prie Lietuvos sienos, padavė pasą, ten buvo moteris, gal muitinės pareigūnė, paklausė, ar jis turi valiutos, kokia yra suma, jis pateikė pinigus, kuriuos turėjo kišenėje, 1 150 Eur, apie 3 700 dolerių, ji paklausė, ar dar turi valiutos, pasakė, kad taip, ji paprašė parodyti, jis pakėlė marškinius ir parodė. Ji pasakė nuimti, jis paprašė žirklių, tačiau ji pasakė, kad neduos žirklių, ir pakvietė dar 3 žmones, jis kankinosi (apie 10 min.), kol nusiėmė. Ji suskaičiavo pinigus, jam iš karto surakino rankas, nuvedė į patalpą šalia, po to į karcerį ir ten pradėjo jį mušti, purkšti į akis dujų balionėliu. Po to nuvedė į muitinę apžiūrėti, jo rankos buvo kruvinos. Pažymėjo, kad atvyko gydytis, pasiėmė paskolą, kad galėtų gydytis, jam du kartus buvo darytos operacijos, viena Maskvoje, kita Izraelyje. Iš Maskvos neskrenda lėktuvai į Europą, todėl teko jam eiti pėsčiomis per sieną. Atsakydamas į prokuroro klausimą kaltinamais parodė, kad Rusijos muitininkams nurodė visą sumą, kuri buvo kišenėje (1 150 Eur ir apie 3 700 dolerių, o kai paklausė, ar dar turi, pasakė, kad taip, parodė, ką turėjo nugaroje. Jie paklausė, kam jam tiek pinigų, o jis pasakė, kad važiuoju operuotis į ligoninę (jo gydymo įstaiga yra Vokietijoje). Rusijos pareigūnai matė ant jo nugaros pritvirtintus pinigus. Tuos pinigus apvyniojo aplink savo kūną, nes prieš tai į jį jau šaudė dėl pinigų, nenorėjo, kad tai pasikartotų. Pinigų neslėpė, ta suma buvo reikalinga ligoninei, todėl pasiėmė paskolą banke, šiuo tikslu įkeitė butą, patvirtino, kad banke pasirašė sutartį dėl kredito. Suėmimo skyrimo metu apylinkės teisme nurodė kitas pinigų įgijimo aplinkybes, nes po operacijos jam tiesiog sutriko atmintis. Lietuvos muitinės pareigūnams parodė pinigus, kurie buvo apvynioti ant jo kūno. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad planuoja gydytis Lietuvoje, nes susipainiojo, jis yra neįgalus, jo atmintis yra sutrikusi, po sužalojimo 2013 m. jis prastai jaučiasi, pablogėjo regėjimas, negali miegoti naktimis, jaučia galvos skausmus. Anksčiau taip pat buvo atvykęs į Lietuvą, kirto sieną, nuvyko iki oro uosto ir išskrido į Vokietiją. Taip pat buvo atvejis, kai iš Lietuvos išvyko automobiliu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Per ikiteisminio tyrimo metu atliktą įtariamojo apklausą R. M. parodė, kad 2012 m. turėjo galvos traumą, tais pačiais metais ir 2013 m. jam buvo atliktos operacijos. 2024 m. kovo mėn. buvo dvi savaites Lietuvoje, Vilniuje jam atliko tyrimus, pas kokį gydytoją lankėsi, nepamena, gydymo įstaigos nežino, nes lietuviškų pavadinimų nežino. Medicininių dokumentų neturi, jų iš gydymo įstaigos negavo ir pateikti negali. 2024-05-20 atvyko į Lietuvą iš Rusijos Federacijos per Panemunės kelio postą. Pirmiausia poste pateikė savo asmens dokumentą, t. y. Izraelio pasą, pareigūnė pase jam uždėjo datos spaudą. Po to pareigūnė jam pasakė, kad gali praeiti. Tuo metu kalbėjosi telefonu, pokalbių programa „WhatsApp“ su asmeniu (tai buvo lietuviškas sudėtingas vardas, tačiau jo nepamena), kuris jį turėjo paimti nuo posto. Todėl jis jam į pokalbių programą buvo atsiuntęs nuotrauką su valstybiniais numeriais, kurių neįsiminė, iš nuotraukoje matomų automobilio grotelių sprendžia, kad tai buvo „Mercedes Benz“, juodos spalvos. Tuomet jis nuėjo iki besisukančių vartelių, kurie neatsidarė. Tuo metu kita pareigūnė paklausė, ar turi pinigų. Jo pašnekovas „WhatsApp“ paklausė, ko iš jo nori. Tada pokalbių programos „WhatsApp“ pašnekovas pasakė ištrinti jo kontaktą ir visus susirašinėjimus. Pareigūnei jis atsakė, kad turi daug pinigų. Tuomet pareigūnė paprašė ateiti į patalpą. Pirmiausia moteriai parodė smulkius turimus pinigus kišenėse prie savęs, po to pakėlė viršutinį rūbą ir parodė, kur buvo kiti pinigai. Pinigų nuo kūno nusiimti negalėjo, todėl paprašė žirklių, bet pareigūnė nedavė. Kišenėse turėjo 1 150 Eur ir apie 4 000 dolerių. Prie kūno turėjo 135 000 Eur ir 480 dolerių. Pinigus buvo apsivyniojęs plėvele ant kūno. Jis nuo kūno nuėmė pinigus, pareigūnė juos suskaičiavo ir po to jam uždėjo antrankius, pasakydami, kad jis pinigų nedeklaravo. Jis jiems pasakė, kad jam jokios deklaracijos nedavė, jei būtų davę deklaraciją, ją būtų užpildęs. Pareigūnai (moteris ir keturi vyrai) buvo toje patalpoje, kur skaičiavo iš jo paimtus pinigus. Moteris skaičiavo pinigus, o vyrai stovėjo ratu aplink jį, saugojo jį. Visų vyriškių rankose buvo po dujų balionėlį ir antrankius. Jis buvo ramus, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo, kaip skaičiuoja pinigus. Kodėl jam buvo uždėti antrankiai, nežino, pareigūnai, perskaičiavus pinigus, pasikalbėjo tarpusavyje ir du vyriškiai uždėjo vienus antrankius jam ant rankų, o kitus prikabino prie jo antrankių (vieną dalį), kuriuos prie vienos rankos prisirakino pareigūnas, kiti du pareigūnai stovėjo šalia ir jį lankė už parankių. Po to pareigūnas, kuris buvo prisirakinęs prie jo, jam papurškė ašarinių dujų, uždarė į kamerą, trenkė su lazda per kuprą ir išėjo. VTB banke Maskvoje pasiskolino 140 000 Eur, įkeitė už tai butą, kur yra registruotas, dokumentų dėl gautos paskolos neturi, jie VTB banko saugykloje. Pinigai buvo reikalingi galvos operacijai. Operacija, reabilitacija ir pragyvenimas Lietuvoje turėjo kainuoti 136 000 Eur. Operacija turėjo būti atlikta Vilniuje, tačiau gydytojo ir gydymo įstaigos nežino. Gydymo įstaigoje, kurios nepamena, turėjo būti 2024-05-21 8.00 val., po to 5 dienas po operacijos turėjo gulėti ligoninėje, po to bus reikalinga dviejų savaičių reabilitacija, po to tik galės vykti namo. Pinigus vežėsi prie kūno, kadangi bijojo, kad niekas jo neapiplėštų, nes jau 2012 m. buvo pašautas dėl pinigų, be to, iš Rusijos galėjo išvežti tik 10 000 Eur, o kitus galima gabenti tik Rusijos rubliais, su kuriais jis negalėtų susimokėti užsienyje. Pinigus nuo Rusijos muitinės slėpė. Muitinio tikrinimo metu agresyviai nesielgė, vengė pateikti daiktus, bandė iš pareigūnų atimti rastus pinigus, stumdė pareigūnus. Jo mobiliojo ryšio telefone „iPhone 12“ rasto kontakto (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) numerio ir kontakto nepamena. Sakė, kad po patirtos galvos traumos ir atliktos operacijos turi atminties problemų (t. 2 b. l. 17–19).

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. K. parodė, kad dirbo Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, pėsčiųjų take (17-oje darbo vietoje), apie 18 val. atvyko Izraelio pilietis R. M., paklausus jo, ar su savimi gabena tabako gaminių, alkoholio, vaistų ir kiek gabena grynųjų pinigų, jis atsakė, kad gabena tik asmeninius daiktus ir 1 000 Eur bei 1 000 dolerių. Šie duomenys buvo suvesti į sistemą ((duomenys neskelbtini)), pilietis sakė, kad labai skuba pas gydytoją. Kadangi žmonių buvo nedaug, o jis vis vien labai skubėjo, jai kilo įtarimas, kad pilietis gali gabenti nedeklaruotų prekių. Todėl tikrinimo patalpoje buvo atliekamas jo gabenamų daiktų ir grynųjų pinigų tikrinimas. Tikrinant gabenamus pinigus, rankinės skyrelyje buvo rasta 1 550 rublių, 1 150 Eur ir 3 692 dolerių. Pradėjus skaičiuoti gabenamus pinigus, pilietis pradėjo ją raginti greičiau atlikti tikrinimą, nes labai skuba pas gydytoją. Pinigų buvo daugiau negu jis deklaravo. Pilietis susijaudinęs puolė ją, norėjo atimti pinigus, griebė už rankų, ji paprašė kolegės, pasienio pareigūnės, kad iškviestų vyriausiąjį inspektorių ((duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu laikinai atliko pamainos viršininko pareigas. Atėjus pamainos viršininkui, piliečio buvo paprašyta užeiti į asmens apžiūrų patalpas. Pilietis atsisakė, prieštaravo, buvo iškviesti VSAT pareigūnai. Paskui jis nurimo ir užėjo į tą patalpą, ten ji jau nedalyvavo. VSAT pareigūnams atvykus į pagalbą, asmens apžiūros metu buvo paimta polietileninė juosta, kurioje buvo susukti du paketai grynųjų pinigų. Išardžius polietileninį paketą ir suskaičiavus jame buvusius grynuosius pinigus, nustatyta, kad pilietis gabeno nedeklaravęs ir paslėpęs ant savo kūno 135 000 Eur ir 480 dolerių. Iš viso buvo rasta ir sulaikyta 136 150 Eur, 4 172 dolerių ir 1 550 rublių, kurie buvo perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai. Liudytoja pažymėjo, kad pilietis pasisakė, kad gabena 1 000 eurų ir 1 000 dolerių, jam buvo paaiškinta, jis buvo perspėtas dėl to, kad tikrinimo metu rasti pinigai yra kontrabanda. Žodinės deklaracijos pagrindu automatiškai sukuriamas tikrinimo aktas. Dar tikrinimo metu tikrinimo patalpoje ne apžiūros metu ji pasakė, kad čia jau yra didesnė suma, negu jis deklaravo, paklausė, ar jis dar turi pinigų, tada jis kėlė į viršų marškinėlius, movėsi kelnes žemyn ir sakė, kad neturi daugiau pinigų. Ji su piliečiu kalbėjo rusų kalba. Kai jis kėlė savo marškinėlius iki krūtinės ir movėsi kelnes ir sakė, kad daugiau neturi pinigų, ji jokio paketo nematė, paketas buvo už nugaros jam pritvirtintas.

5. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta D. K. parodė, kad šių metų gegužės 20 dieną dirbo Panemunės kelio poste 17 darbo vietoje (atvykimas – pėsčiųjų kontrolė) iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Apie 18 val. pėsčiųjų taku atvyko Izraelio pilietis R. M., paklausus minėto piliečio, ar su savimi turi deklaruojamų daiktų (tabako gaminių, alkoholio, vaistų ir kiek gabena grynųjų pinigų, pilietis jai atsakė, kad gabena asmeninius daiktus ir 1 000 Eur bei 1000 dolerių. Jai įspėjus apie atsakomybę dėl kontrabandos, duomenys buvo suvesti į MDAS (muitinės deklaracijų apdorojimo sistema) ir KOMANDOR (tikrinimo valdymo sistema), bei KŽD (keleivio žodinė deklaracija) Nr. (duomenys neskelbtini), KOMANDOR patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po duomenų suvedimo į muitinės sistemas, ji paprašė R. M., kad užeitų į tikrinimo patalpą pateikti daiktus ir pinigus muitinės kontrolei. R. M. ragino greičiau atlikti muitinį tikrinimą, nes skubėjo pas gydytojus. Jai tikrinant R. M. rankinę, išėmė pluoštą pinigų iš rankinės šoninio skyrelio, kuriame buvo rasti nedeklaruoti pinigai: 1 550 RUB, 1 150 EUR, 3 692 USD, tada R. M. susijaudinęs griebė jai už rankų sakydamas, kad pinigai yra skirti operacijai, todėl jai kilo įtarimas, kad R. M. gali turėti daugiau nedeklaruotų pinigų. Kilus konfliktinei situacijai su R. M. paprašė VSAT pareigūnės, kuri dirbo bendroje patalpoje už sienos skiriančios durimis, kad pakviestų vyriausiąjį posto inspektorių (duomenys neskelbtini), laikinai ėjusį posto pamainos viršininko pareigas, kuris atliko asmens apžiūrą, buvo rasti nedeklaruoti, paslėpti pinigai ant kūno po polietilenine plėvele 135 000 Eur ir 480 dolerių. IŠ viso rasta ir sulaikyta 136 150 Eur, 4 172 USD ir 1 550 RUB (t. 1, b. l. 44–45).

6. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad gegužės 20 d. vadovavo pamainai, buvo iškviestas į atvykimo grupę, reikėjo pagalbos, nes pareigūnė D. K. nesusitvarkė su keleiviu, kuris atvyko per valstybės sieną. Nuėjęs į tą darbo vietą, pamatė, kad prekių, daiktų tikrinimo vietoje vyksta konfliktas, pareigūnei buvo griebiama už rankos, norima ištraukti pinigus. Bandė nuraminti tą pilietį, suskaičiavo pinigus, kuriuos pareigūnė rado nedeklaruotus, taip pat buvo nuspręsta atlikti asmens apžiūrą, buvo pakviesti VSAT pareigūnai, paviršutiniškai apčiupinėjant žmogų, buvo rasti nugaros srityje ant juosmens lipnia juosta apklijuoti du paketai. Pilietis šaukė kažkokia kita kalba, ne rusų kalba, trenkė jam per rankas ir jį atstūmė, piliečiui buvo uždėti antrankiai, jis pakėlė marškinėlius, nuplėšė lipnią juostą ir paėmė pinigus. Kadangi žmogus buvo visiškai išmuštas iš vėžių, jie negalėjo jam duoti aštrių daiktų, jie patys nuėmė pinigus. Visas įvykis yra nufilmuotas prie pasieniečių prisegtomis kameromis, vaizdo įrašus galima peržiūrėti. Pinigai buvo nunešti į tikrinimo vietą, ten, kur buvo inspektorė D. K.. Išardžius visą tą paketą rasti pinigai. Išorėje buvo dvi kupiūros po 100 dolerių iš vienos pusės ir dvi kupiūros iš kitos doleriais. Viduje buvo eurai. Kai jau pradėjo skaičiuoti pinigus, jis pasakė, kad čia yra 135 000 Eur, kurie jam reikalingi gydymui. Pilietis buvo su antrankiais, nes buvo neįmanoma su juo kalbėtis, bendrauti, jis šaukė.

7. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. J. parodė, kad 2024-05-20 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, inspektorė D. K. darbo metu po 1 val. jį informavo, kad pėsčiųjų taku atvyko Izraelio pilietis R. M.. Pareigūnei paklausus minėto piliečio, ar su savimi gabena deklaruojamų daiktų, t. y. tabako gaminių, alkoholio, vaistų, grynųjų pinigų, R. M. žodžiu nurodė, kad gabena asmeninius daiktus, 1 000 Eur bei 1 000 USD. Užfiksavus duomenis ((duomenys neskelbtini), KOMANDOR patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) inspektorė paprašė piliečio užeiti į patalpas asmeninių daiktų ir prekių patikrinimui. Asmuo pareigūnės buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę dėl kontrabandos (duomenys suvesti į MDAS ir KOMANDOR sistemą). Po pateiktos R. M. žodinės deklaracijos pareigūnei D. K. kilo įtarimas, kad asmuo gali gabenti nedeklaruotus pinigus. Todėl jis buvo palydėtas į muitinio tikrinimo vietą. Tikrinimo patalpoje buvo atliekamas jo ir asmeninių daiktų tikrinimas. Inspektorei tikrinant R. M. daiktus, rankinės kišenėje rasta 1 550 RUB, 1 150 EUR, 3 692 USD. Pradėjus skaičiuoti rastus rankinėje nedeklaruotus grynuosius pinigus, pilietis R. M., pareigūnės teigimu, ją pradėjo raginti greičiau atlikti muitinį tikrinimą, nes jis skuba pas gydytoją. Pareigūnės teigimu, skaičiuojant grynuosius pinigus pilietis susijaudinęs puolė inspektorę, norėdamas atimti pinigus. Kilus konfliktinei situacijai, ji paprašė VSAT pareigūnės pakviesti jį. Jam atėjus į praleidimo vietą (17 darbo vietą) pamatė, kad pilietis šūkavo ir trukdė atlikti D. K. muitinį tikrinimą. Kiek apraminus asmenį ir kilus įtarimui, kad pilietis gali gabenti nedeklaruotas prekes ir norint nusivesti asmenį į apžiūros patalpas asmens apžiūros atlikimui, minėtas pilietis pradėjo šūkauti, stumdytis, nėjo į asmens apžiūrų patalpas, tuo vengdamas atlikti asmens apžiūrą. Po kurio laiko pavykus pilietį įkalbėti ir jį palydėjus į asmens apžiūros patalpas, paprašė pateikti visus daiktus, esančius viršutinių rūbų kišenėse. Pilietis iš savo asmeninių rūbų kišenių ištraukė du mobiliojo ryšio telefonus, Rusijos Federacijos asmens piliečio pasą. Toliau atliekant asmens apžiūrą, dalyvaujant VSAT pareigūnams, ant piliečio juosmens užčiuopė dvi kietas pakuotes. Paprašius R. M. pateikti pakuotes, pilietis jį staigiu judesiu ir jėga nustūmė nuo savęs. Dar kartą pareikalavus pateikti turimus ir slepiamus daiktus ant juosmens jis pradėjo triukšmauti ir atsisakė nusiimti ir pateikti. Piliečiui nurimus, jis pakėlė viršutinius rūbus ir leido nuimti polietileninę skaidrią juostą, apvyniotą ant juosmens, kurioje buvo susukti du paketai. Grįžus iš asmens apžiūros patalpos į fizinio tikrinimo patalpą ir išardžius polietileninę juostą, buvo rasti nedeklaruoti ir nuo muitinės kontrolės slėpti grynieji pinigai. R. M. gabeno nedeklaravęs ir paslėpęs ant savo kūno (juosmens) grynuosius pinigus, t. y. 135 000 Eur ir 480 USD. Grįžus su anksčiau minėtu piliečiu ir ant jo kūno rastais nedeklaruotais pinigais į fizinio tikrinimo patalpą, asmuo vėl įsiaudrino ir pradėjo elgtis neadekvačiai – norėjo griebti rastus grynuosius pinigus, nuolat šaukė, su juo buvo neįmanoma susikalbėti, laikas nuo laiko kumščiais trankė sau į galvą. Nepavykus piliečio nuraminti ir jam elgiantis neadekvačiai, buvo priimtas sprendimas prieš R. M. panaudoti spec. priemones – antrankius. VSAT pareigūnų pagalba, pilietis buvo atvestas į muitinės posto patalpas. Vedamas per posto teritoriją, asmuo toliau šaukė, muistėsi ir prašėsi būti paleidžiamas. Atvedus pilietį į muitinės posto patalpas, jis toliau kėlė didelį triukšmą, trukdė atlikti tolimesnius procesinius veiksmus, todėl jį su VSAT pareigūnų pagalba nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Iš viso R. M. gabeno slėpdamas nuo muitinės kontrolės136 150 Eur, 4 172 USD ir 1 550 RUB. Ar kas R. M. laukė už posto teritorijos, nežino, jis nieko neminėjo. Kažkuriuo momentu paėmęs vieną iš su savimi turėtų telefonų jis kažkam paskambino ir pasakė, kad „vsio paėmali“, asmuo, kuriam skambino, telefoną iškart išjungė. Asmens paklausti apie pinigų kilmę nebuvo kaip, nes jis nuolat šaukė, elgėsi agresyviai, į užduodamus klausimus vengė atsakyti (t. 1, 49–50).

8. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. V. parodė, kad grįžtant iš Rusijos 2024 m. gegužės mėn. (tikslios datos nepamena), maždaug prieš tris savaites, važiuojant maršrutiniu mikroautobusu susipažino su R., apsikeitė kontaktais. Jis sakėsi esąs iš Maskvos. Vyriškis pasakojo, kad važiuoja į Belgiją pas seserį į vestuves. Daugiau jis apie save nepasakojo. Rusijos pasienyje juos sulaikė ir ten tikrino muitinės pareigūnai. Jį tikrino dėl leidimo gyventi Rusijoje, o R. Izraelio pase kažkas buvo blogai su viza, lyg ji nuplėšta ar visiškai išplėšta. Rusijos pareigūnai dėl to prie jo kabinėjosi, R. nurodė, kad tai ne jo kaltė, o muitinės pareigūnų. Po tikrinimo muitinės pareigūnai R. paleido. Jį patikrino Rusijos pareigūnai anksčiau nei R.. Jis Rusijos–Lietuvos sieną per Panemunės kelio postą pėsčiomis kirto anksčiau, o R., kiek žino, vėliau. R. parašė žinutę, kad jau Lietuvoje, tačiau iš jo jokio atsakymo negavo. Lietuvos pusėje buvo palikęs savo transporto priemonę (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuria grįžo į Klaipėdą. R. jam po kurio laiko atsiuntė žinutę su kažkokiu raudonu laišku, kas tai tiksliai buvo, nežino. Kitą dieną jis R. parašė, ar nuvyko iki oro uosto, tačiau atsakymo negavo. R. sakė, kad vyksta Vilniuje į oro uostą. Kaip suprato iš R. pokalbio telefonu su seserimi, ji jam bilieto neturėjo nupirkusi, tuomet ji jo tik ieškojo, todėl iš kurio tiksliai oro uosto turėjo skristi, nežino. Rusijos pasienyje R. pasakojo pareigūnams, kad jis buvo teroro akto auka Maskvoje prieš 10 ar daugiau metų, kažkokios operacijos atliktos, tačiau, kas tiksliai, nežino. Jis tuo metu buvo netoliese Rusijos muitinėje ir viską girdėjo. R. apie dovanas sesei vestuvių proga nieko nepasakojo, jis su savimi turėjo nedidelę rankinę, labiau panašią į moterišką. Apie grynuosius pinigus nieko nepasakojo, tačiau jis labai nerimavo dėl autobuso, lėktuvo bilietų kainos. Kartu jis su R. nuo Kaliningrado autobusų stoties iki Sovetsko autobusų stoties važiavo autobusu. Nuo Sovetsko autobusų stoties iki muitinės posto vyko taksi, už taksi paslaugas mokėjo 200 Rusijos rublių, R. dėl kainos buvo labai nepatenkintas. R., kaip suprato, Lietuvos pasienyje niekas nelaukė, nes jis jo prašė pavežti iki kokio nors miestelio, kad iš ten autobusu galėtų nusigauti iki oro uosto. Žinojo vieną taksistą, tai jo klausė kainos, tačiau R. pasirodė brangu, tai ar jis vyko taksi, nežino. Kai atvyko į Lietuvą R. nelaukė, kaip toliau klostėsi jo kelionė, nežino. Kaip minėjo, jis jam tik atsiuntė nuotrauką, kurią persiuntė į „WhatsApp“ (t. 1, b. l. 55–57).

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jį pasikvietė muitinės pareigūnas padėti, nes atėjo neadekvatus pilietis, kuris daužė sienas, šaukė. Patvirtino, kad įvykio metu buvo naudojama dėvimoji kamera („body cam“). Buvo atlikta šio piliečio apžiūra, nes jis sakė pareigūnui, kad nieko neslepia, nieko neturi su savimi, priešinosi muitinės pareigūnui, nenorėjo parodyti, ką prie savęs turi. Iš pradžių jis nenorėjo nieko rodyti, priešinosi, bet kai jam pasakė, kad uždės antrankius, tada jis pradėjo rodyti ir pamatė, kad prie kūno yra apsirišęs daug pinigų. Jis nenorėjo jų nusiimti. Galų gale jis sutiko nusiimti. Kai nusiėmė pinigus, tada pradėjo vėl neadekvačiai elgtis, todėl buvo nuvestas į sulaikymo kamerą, uždėti antrankiai. Sulaikymo kameroje buvo panaudotos ir ašarinės dujos, nes jis ten spardė, laužė duris, viską išlaužė.

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, kad 2024-05-20 pradėjo darbą 8 val. Pagėgių pasienio užkardos Bardinų užkardos Panemunės kelio poste, dirbo Lietuvos pusėje, t. y. suvedinėjo į duomenų bazę iš Rusijos Federacijos pėsčiomis atvykstančius asmenis į Lietuvos Respubliką. Tikslaus laiko, kada į Lietuvą atvyko Rusijos ir Izraelio pasus turintis asmuo, nepamena, jau darbas ėjo į pabaigą, gal buvo 18–19 val. Tuo metu jis anksčiau minėtoje darbo vietoje nedirbo, jam buvo pavestas kamerų stebėjimas posto teritorijoje. Iš muitinės pareigūnų buvo gautas prašymas kuo skubiau padėti. Nuėjus į muitinės patalpas, apžiūros patalpose anksčiau minėtas vyriškis buvo vienas su muitinės pareigūnu D. J.. Vyriškis buvo agresyvus, šaukė, daužė rankomis į sieną, pareigūnui krito į glėbį ir pan. Jie į apžiūros patalpas atėjo trise, tačiau pačioje asmens apžiūroje dalyvavo muitinės pareigūnas ir jie su kolega V. L., o vyresnysis, t. y. R. J., išėjo, nes turėjo darbų. Apžiūros metu ant asmens kūno buvo rasti pinigai, jis juos buvo apsivyniojęs aplink liemenį maistine plėvele. Vyras elgėsi agresyviai, pinigų nenorėjo atiduoti. Vyriškiui buvo pasakyta, kad jis bus sulaikomas, ir parodė antrankius, juos buvo pasiruošę. Vyriškis tuomet paprašė žirklių, tačiau jų jam nedavė, tada jis apsivyniotus pinigus nusiplėšė nuo kūno ir juos padėjo ant stalo. Kiek vyriškis buvo pinigų apsivyniojęs ant kūno, nežino, jis pinigų skaičiavime nedalyvavo. Asmens apžiūrą atliko muitinės pareigūnas, o jis su kolega prižiūrėjo tvarką ir stebėjo asmens elgesį, kad jis nepultų apžiūrą atliekančio pareigūno. Po apžiūros, kadangi asmuo buvo neramus, jis buvo vedamas į laikino sulaikymo kamerą, tuomet jam buvo uždėti antrankiai. Vyriškiui buvo surakintos abi rankos. Vyriškį į laikino sulaikymo kamerą vedė su kolega V. L.. Jį kameroje paliko su antrankiais, nepaisant to jis buvo agresyvus, daužė kameros duris kojomis (spardė), rankomis, jas praktiškai išlaužė. Tuomet buvo nutarta vyriškį prirakinti prie suoliuko, esančio kameroje. Suoliukas metalinis, prisuktas prie grindų. Vyriškį, buvusį kameroje, prižiūrėjo nuolat dėl jo agresyvaus elgesio. Jis su kolega visad buvo už laikino sulaikymo kameros durų. Kameros durys su langeliu. Prieš R. lazda nebuvo naudota. Jis su kolega prieš R. ašarinių dujų nenaudojo, ašarines dujas panaudojo jų vyresnysis R. J.. Jis jas panaudojo jau, kai R. buvo laikino sulaikymo kameroje ir niekaip nenusiramino, daužė, spardė duris, šaukė. Dujos buvo panaudotos prieš asmenį laikino sulaikymo kameroje prirakinant prie suolelio. Tiek jo, tiek kolegos vaidmuo buvo prižiūrėti, saugoti laikinai sulaikytą asmenį. Muitinės pareigūnų patalpose laikino sulaikymo kameros nėra, ją turi tik savo patalpose, ar kamera filmuojama, tiksliai nežino (t. 1, b. l. 59–61).

11. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresniosios inspektorės D. K. 2024-05-20 ir D. J. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad 2024-05-20, apie 18 val., pėsčiųjų taku iš Rusijos Federacijos į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, pėsčiomis atvyko Izraelio pilietis R. M., kuris žodžiu deklaravo, kad gabena asmeninius daiktus ir 1 000 Eur bei 1 000 USD. Atlikus tikrinimą rankinėje ir ant R. M. kūno rasti slėpti ir nedeklaruoti grynieji pinigai: 135 150 Eur, 3 172 USD, 1 550 Rub (t. 1, b. l. 9–10).

12. 2024-05-20 žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad iš Rusijos Federacijos atvykęs pėsčiųjų taku R. M. žodžiu deklaravo, kad su savimi gabena 1 000 JAV dolerių ir 1 000 Eur (t. 1, b. l. 11).

13. 2024-05-20 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad atlikus keleivio R. M. gabenamų grynųjų pinigų patikrinimą rasti nedeklaruoti pinigai rankinėje – 1 550 Rusijos rubliai, 1 150 Eur ir 3 692 JAV dolerius. Atlikus fizinę asmens apžiūrą rasti nedeklaruoti, slėpti grynieji pinigai, t. y. 135 000 Eur ir 480 JAV dolerių. Šiuos duomenis patvirtina ir 2024-05-20 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 12).

14. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), patenkama į pėsčiųjų atvykimo taką iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Už kelio užtvaro nuo Rusijos Federacijos pusės į Lietuvą, šalia pėsčiųjų tako yra informacinis stendas, kuriame pateikta muitinės informacija dėl grynųjų pinigų deklaravimo, t. y. privaloma deklaruoti gabenant daugiau nei 10 000 Eur. Einant toliau pėsčiųjų taku prieinama prie muitinio tikrinimo vietos, kur prie langelio yra lankstinukai su aprašyta grynųjų pinigų deklaravimo tvarka anglų ir rusų kalba. Centrinėje kelio posto dalyje yra administracinis pastatas. Prie įėjimo į pastatą yra iškaba su užrašu Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postas. Užėjus į vidų patenkama į muitinės dokumentų įforminimo kabinetą. Ant stalo matome sudėtus grynuosius pinigus: 500 Eur nominalo – 270 kupiūrų, 200 Eur nominalo – 5 kupiūros, 100 eurų nominalo – 1 kupiūra, 50 Eur nominalo – 1 kupiūra, 50 rublių nominalo – 1 kupiūra, 500 rublių nominalo – 1 kupiūra, 1 000 rublių nominalo – 1 kupiūra, 2 dolerių nominalo –1 kupiūra, 5 dolerių nominalo – 2 kupiūros, 10 dolerių nominalo – 2 kupiūros, 20 dolerių nominalo – 7 kupiūros, 100 dolerių nominalo – 40 kupiūrų. Šalia grynųjų pinigų padėtos 4 gumelės ir plastikinė juosta, kurias naudojant buvo supakuoti grynieji pinigai. Pinigus buvo suskaičiavę ir išpakavę šalimais buvę muitinės pareigūnai. Įvykio vietos apžiūros metu paimti anksčiau minėti pinigai, t. y.: 136 150 Eur, 4 172 USD ir 1 550 RUB, pinigai nufotografuojami ir sudedami į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Posto vyresnioji inspektorė D. K. pateikė įvykio vietos apžiūros metu paimtus dokumentus ir daiktus (t. 1, 20–22, fotolentelės 23–30).

15. Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimi 2024-05-20 - 2024-05-21 įvykio vietos pažiūros metu paimti daiktai / dokumentai. Pakete Nr. (duomenys neskelbtini) supakuota suglamžyta skaidrios spalvos maistinė plėvelė, netaisyklingos formos, jos ilgio išmatuoti nėra galimybės, kadangi ji suglamžyta į vieną gabalą, tiesiant plyšta. Tame pačiame pakete buvo keturios skirtingų spalvų gumelės. Paketas Nr. (duomenys neskelbtini) – sudėti dokumentai ir daiktai, t. y. magnetinis spalvotas raktas / kortelė „ISBC“, banko „Sberbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. M. vardu, galioja iki 09/24, Draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. vardu, išdavimo data 2012-09-04; Vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. M. vardu, išdavimo data 2015-12-29, galioja iki 2025-12-29, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini); pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. M. vardu; R. M. vardu išduotas Izraelio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2023-12-01, galioja iki 2028-11-30. Pase du spaudai, žymintys atvykimą į LR, t. y. 2024-05-20 ir 2024-03-01; R. M., gim. 1975-09-09, vardu išduotas Rusijos Federacijos vidinis pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2020-10-01. R. M., gim. 1975-09-09, vardu išduotas Rusijos Federacijos pasas Nr. 75 6722056, išdavimo data 2018-01-16, galioja iki 2028-01-16, pase yra Egipto vizos, datos spaudai. 5 rublių moneta rasta pas R. M. areštinėje, rudos spalvos rankinė / krepšys LUIS VUITON PARIS. Krepšyje rūbai (šlepetės, trys poros kojinių, sportinės kelnės, treji marškinėliai, šaukštas apsiauti batus, batų priežiūros priemonės, telefono įkroviklis, laidas, raktų ryšulys, nosies purškalas, trys dėžutės vaisinių saldainiukų / dražė ir barzdaskutė (t. 1, b. l. 62–64).

16. Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas interneto puslapis https://www.vtb.ru/ apie Rusijos Federacijoje veikiantį VTB banką (rus. ???? ???). Interneto puslapyje pateikiama informacija, kad VTB bankas yra sistemiškai svarbus universalus Rusijos bankas, vienas iš finansinių paslaugų rinkos lyderių. Bankas dirba su visų kategorijų klientais – stambiomis, vidutinėmis ir mažomis įmonėmis, individualiais verslininkais, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir fiziniais asmenimis. Interneto puslapyje skelbiama, kad paskolos suteikiamos bet kokiam tikslui (paskolos, paskolos automobiliams arba paskolų refinansavimas iš kito banko). Sąlygos gauti paskolą: Rusijos pilietybę turinčiam nuo 23 iki 75 metų amžiaus asmeniui, oficialios pajamos turi siekti nuo 15 000 Rusijos rublių per mėnesį, paskolos gavėjui reikalinga bendra darbo patirtis 1 metai (savarankiškai dirbantiems asmenims darbo stažui reikalavimų nėra), taip pat būtina nuolatinė registracija gyvenamojoje vietoje. Savarankiškai dirbantis asmuo turi būti įregistruotas pagal 2018 m. lapkričio 27 d. federalinį įstatymą Nr. 422 ir Rusijos Federacijos mokesčių kodeksą. Dokumentai visiems kitiems klientams reikalingi kreipiantis dėl paskolos – Rusijos pasas: jei paskolos suma neviršija 1 milijono rublių arba jei pajamos patvirtinamos per Valstybės paslaugų portalą. Nedirbantiems, pensininkams reikalinga VTB bankui pateikti: Rusijos pasą, pensininko pažymėjimą / pensijos paskyrimo pažymėjimą, pensijos dydžio patvirtinimą: be dokumentų per Valstybės tarnybų portalą arba pensijų fondo pažymą / pensijos pažymą / sąskaitos išrašą iš bet kurio banko. Dokumentai savarankiškai dirbantiems asmenims: norėdami gauti paskolą, turi užsiregistruoti individualiai dirbančio asmens asmeninėje paskyroje VTB Online ir pateikti sutikimą, kad bankas gautų informaciją apie pajamas, pridėti Rusijos Federacijos pasą. Interneto banke nepateikiama informacija, kad bankas išduoda paskolas grynaisiais pinigais, t. y. eurais. VTB bankui nuo 2022-03-12 taikomos tarptautinės sankcijos, taikančios šalys JAV, JK ir ES. Bankas pašalintas iš SWIFT sistemos. Reglamentas 2022/345 (2022-03-01), kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, „VTB Bank“ bankas įrašytas „XIV“ priede. Anksčiau minėtas Reglamentas įeina į trečiąjį sankcijų rinkinį: Reglamente septyniems Rusijos bankams uždrausta naudotis SWIFT sistema. ES pašalino septynis Rusijos bankus iš SWIFT sistemos. Tokiu būdu šie bankai būtų atskirti nuo tarptautinės finansų sistemos ir taip bus pakenkta jų gebėjimui veikti pasauliniu mastu. Septyniems bankams: „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“, „Vnesheconombank“ (VEB) ir „VTB Bank“ ES taip pat uždraudė: investuoti į Rusijos tiesioginių investicijų fondo bendrai finansuojamus projektus, juose dalyvauti ar kitaip prie jų prisidėti, parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar subjektui Rusijoje (t. 1, b. l. 106–108).

17. Iš 2024-05-21, 2024-05-29 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 12“ (su dėklu), IMEI: 356694117596999. Apžiūrėjus telefone „iPhone 12“ esančią R. M. (abonento tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) adresatų knygą matyti, kad iš viso yra 321 kontaktas. Iš šių adresatų rastas vienas kontaktas su lietuvišku telefono numerio kodu: įvardytas kaip „(duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono numerį (duomenys neskelbtini) patikrinus ANR nustatytas naudotojas LT pilietis S. V., gim. 1975-09-26, kuris, VSAT duomenimis, 2024-05-20 17.28 val. per Panemunės kelio postą atvyko į LR. Apžiūrėjus telefone įjungtą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), aplanke „gauti“ rasta 17 el. laiškų, likę el. laiškų aplankai (juodraštis, išsiųsti, ištrinti ir kt.) tušti, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (apie grynųjų pinigų gavimo faktą, gabenimą ir kt.). Bendravimui skirtoje programėlėje „Telegram“ rastas pokalbis su D. B. 2, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024-04-15 vartotojas D. B. 2 siuntė tris balso žinutes, kuriose (rusų kalba) aiškinama, kaip vyksta valiutos keitimas iš JAV dolerių į eurus, koks kuras, komisinis mokestis ir terminai pinigų pervedimo iš Maskvos banko į Berlyno banką. Kokio dydžio komisinis mokestis už valiutos keitimo ir pervedimo paslaugą. Pokalbyje R. M. atsakymas vyko balso skambučio forma, kurio turinys nežinomas. Taip pat papildomai apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 15 Pro Max“ (su dėklu) IMEI: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefono naudotojo ID informaciją nustatytas telefono naudotojas R. M., kurio kontaktiniai duomenys yra: el. paštas (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (Priedai Nr. 4, 5). Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (apie grynųjų pinigų gavimo faktą, gabenimą ir kt. (t. 1, b. l. 96–111).

18. Iš 2024-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas interneto puslapis (TOP EXPERTS CLINIC) https://topexperts.org/. Interneto puslapyje anglų kalba pateikiama ši informacija: tai Aukščiausių ekspertų centras – vienas iš pirmaujančių pasaulyje medicinos turizmo operatorių. Kontaktinis adresas – (duomenys neskelbtini). Interneto puslapyje pateikiami Aukščiausių ekspertų centro konkurenciniai pranašumai: Telemedicinos sprendimai, pritaikyti prie individualaus paciento poreikių; Didelė valdymo konsultavimo patirtis viešajame ir privačiame sveikatos priežiūros sektoriuje; Patirtis įvairiose srityse: sveikatos priežiūros, draudimo, kelionių, verslo, turizmo ir kt.; Tarptautiniu mastu sertifikuoti centrai ir ligoninės bei geriausios kainos ir galimybės; Per 1 500 gydytojų, 200 medicininių procedūrų, daugiau nei 2 000 operacijų atliekama kasmet. Bendroje Centro informacijoje nurodoma, kad tai Centras, turintis daugiau nei 12 metų patirtį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas tarptautiniams pacientams Izraelyje. „Top Experts Center“ specializuojasi „viskas įskaičiuota“ kelionių organizavime gydymo tikslais. Partnerystės sutartys su pirmaujančiomis Izraelio ligoninėmis ir medicinos centrais leidžia koordinuoti visus pageidaujamos priežiūros aspektus, pradedant onkologija, neurochirurgija, kardiologija ir baigiant visapusiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Siūlo pacientams visame pasaulyje pažangiausią medicininę priežiūrą pasaulyje: medicininis gydymas, transportas, apgyvendinimas (t. 2, b. l. 103–105).

19. Iš 2024-07-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, gauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės 2024-06-26 raštu Nr. 14PR-1248. Iš viso gauti keturi DVD diskai. Trijuose diskuose įrašai pateikti tyrimui nereikšmingu laikotarpiu, t. y. 2024-06-20, o ne 2024-05-20. Viename iš diskų (tyrimui nereikšmingas įrašas 2024-06-20) matomas tiltas ir juo einantys pėstieji, vaizdas iš toli, asmenų identifikuoti nėra galimybės. Kitame DVD diske (tyrimui nereikšmingas įrašas) įrašas – atėjimas į LT, matomi pėstieji, ateinantys į muitinės postą. Trečiame tyrimui nereikšmingame įraše vaizdas į automobilių stovėjimo aikštelę už pakeliamų kelio atitvarų. Aikštelėje stovinčių automobilių valstybiniai numeriai neįskaitomi, vaizdas iš toli. Tyrimui reikšmingas įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant disko rankraštinis įrašas „LAIKINO SULAIKYMO KAMERA“, įrašo pavadinimas (duomenys neskelbtini). Matoma kameroje data ir laikas 05-20-2024 01:36 Camera 12. Vaizdo įrašas be garso. Tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas prasideda nuo 18.53.26 val., jame matoma, kaip du uniformuoti vyriškiai atveda į patalpą asmenį su antrankiais. Patalpoje yra tik du suoliukai. Asmuo neramus, nuolat eina į tą pusę, iš kurios buvo atvestas, daužosi kūnu, kojomis į patalpos sienas, duris. Laikas nuo laiko nueina į zoną, kurios vaizdo stebėjimo kamera nefiksuoja. 18.59 val. vaizdo įraše matomas tas pats asmuo su antrankiais iki pusės sėdmenų numautomis kelnėmis. 19.04 koja spardo galbūt į sieną ar duris, pro kurias buvo įvestas į patalpą. 19.08: į patalpą įeina su pareigūnai, kurie laiko tą patį vyriškį su numautomis kelnėmis. Jie atsega vieną antrankių dalį nuo rankos ir prirakina prie suoliuko kojos, pareigūnai išeina. Vyriškis sėdėdamas ant suoliuko apsimauna kelnes. Kaip matyti vaizdo įraše, jis nuolat šaukia, su ranka daužo į galvą, šlaunis, blauzdas. Bando prirakintą ranką antrankiais atplėšti nuo suoliuko. Laisva, nesurakinta ranka daužo į suolelį, spjaudosi, spardosi kojomis. Matyti, kad asmuo nervingas ir neramus, su pasireiškiančiais pykčio ir agresijos protrūkiais. 20.20 val. asmuo turi butelį su skysčiu, vis atsigeria. 20.21 val. į patalpą įeina pareigūnas ir nuima asmeniui antrankius, jį palieka patalpoje nesurakintą. Įrašo pabaiga 21.12 val. Toliau kitas įrašas – (duomenys neskelbtini), kuris filmuoja patalpą toliau, vyriškis įraše pasirodo laikas nuo laiko, pavaikšto po patalpą, atsigeria, dažniausiai būna toje vietoje, kur vaizdo fiksavimo kamera vaizdo nefilmuoja, t. y. prie įėjimo į patalpą durų. Šiame vaizdo įraše asmuo ramesnis. Kuriuo metu iš patalpos išvedamas asmuo, neaišku, kadangi asmuo dažniausiai buvo kameros nefiksuojamo vaizdo plote (t. 1, b. l. 131–133, fotolentelė 134–137).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos teisinės kvalifikacijos

20. Teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtus byloje teisėtai surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, juos pripažįsta įrodymais ir pateikia šią jų analizę.

21. Paties kaltinamojo R. M. ir liudytojos D. K. parodymai, taip pat apžiūros protokoluose fiksuoti duomenys patvirtina, kad R. M. 2024 m. gegužės 20 d. (apie 18 val.) pėsčiųjų taku vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini). Asmeninėje savo rankinėje R. M. gabeno 1 150 Eur, 3 692 Eur dolerių ir 1 550 Rusijos rublių, o ant savo kūno – juosmenį apsivyniojęs polietilenine plėvele atitinkamai – 135 000 Eur ir 480 dolerių. Taigi iš viso jis gabeno 140 002,87 Eur, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei. Šias nustatytas faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, minėtos aplinkybės nėra ginčijamos, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis.

22. Kaltinamasis R. M., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, tvirtino, kad pas jį rastų grynųjų pinigų (140 002,87 Eur sumos) jis neturėjo ketinimo (pa)slėpti, tvirtino, kad pinigus, kurie buvo apvynioti ant jo kūno, pats parodė Lietuvos muitinės pareigūnams, o tokį pinigų gabenimo būdą pasirinko tik dėl saugumo, kadangi prieš tai dėl pinigų į jį buvo kėsintasi (jis buvo pašautas). Taip pat R. M. tvirtino, kad tokia didelė suma jam reikalinga jo gydymo paslaugoms apmokėti (galvos operacijai), būtent šiuo tikslu jis pasiėmė paskolą Rusijos banke (pasirašė sutartį dėl kredito suteikimo ir įkeitė savo būtą Maskvoje). Todėl teismas dėl paminėtos faktinės aplinkybės pasisako detaliau.

23. Tiek minėti kaltinamojo R. M. parodymai, tiek liudytojų D. K., D. J., R. B. parodymai bei apžiūrų protokolų duomenys patvirtina, kad dalis grynųjų pinigų per valstybės sieną buvo gabenama su savimi turėtoje rankinėje, tačiau didžioji jų dalis buvo gabenama po kaltinamojo rūbais, dviejuose paketuose, pritvirtintose prie jo kūno polietilenine plėvele. Sutiktina su kaltinamojo argumentacija, kad galimos ir tokios situacijos, kai asmuo, siekdamas išvengti vagystės ar plėšimo, grynuosius pinigus kelionės metu laiko su savimi, arčiau kūno (taip pat ir po rūbais), tai savaime nebūtų laikoma jų slėpimu, tačiau įvertinus šios baudžiamosios bylos duomenis spręstina, priešingai, kad grynieji pinigai (privirtinti ant kaltinamojo kūno) vis tik buvo gabenti juos slepiant taip, kad jų radimas būtų sąmoningai apsunkintas. Liudytoja D. K. parodė, kad įtarimą dėl kaltinamojo galbūt gabenamų nedeklaruotų daiktų sukėlė paties kaltinamojo elgesys – jo nepagrįstas skubėjimas (nors žmonių buvo nedaug, tačiau kaltinamasis reikalavo kuo greičiau atlikti procedūras), būtent dėl šios priežasties gabenamų daiktų ir grynųjų pinigų tikrinimas buvo perkeltas į tikrinimo patalpą, o nustačius, kad pastarasis su savimi rankinėje gabena daugiau nei nurodė pinigų (1 550 rublių, 1 150 Eur ir 3 692 dolerių), kaltinamasis susijaudino, ją puolė, norėjo atimti pinigus, griebė už rankų, todėl buvo iškviestas vyriausiasis inspektorius D. J.. Kaip liudytojas apklaustas D. J., analizuojamo įvykio metu atlikęs pamainos viršininko pareigas, parodė, kad tikrinimo patalpoje įvykus konfliktui buvo nuspręsta atlikti kaltinamojo asmens apžiūrą, buvo pakviesti VSAT pareigūnai, paviršutiniškai apčiupinėjant kaltinamąjį, jo nugaros srityje ant juosmens buvo rasti du paketai, apklijuoti lipnia juosta, kadangi kaltinamais buvo neramus (trenkė per rankas, stumdėsi), jam negalėjo duoti aštrių daiktų, dėl to patys pareigūnai nuėmė pritvirtintus pinigus. Kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, šaukė, daužė rankomis į sieną, pareigūnui krito į glėbį ir pan., jo apžiūros metu ant jo kūno buvo rasti pinigai, kuriuos jis buvo apsivyniojęs aplink liemenį plėvele. Aptartų įrodymų pagrindu, kuriuos teismas laiko patikimais, pinigų ant kūno slėpimo faktinė aplinkybė, priešingai kaltinamojo teiginiams, pripažįstama pasitvirtinusia.

24. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. M. teismui (ir ikiteisminio tyrimo metu) teiktus parodymus, kad jis pats (savanoriškai) muitinės darbuotojai parodė visus pinigus, tą padarė ir pakėlęs viršutinį rūbą, o jo gabenti grynieji pinigai nebuvo deklaruoti tik dėl to, kad jam nebuvo pateikta deklaracija, kurią jis būtų užpildęs, netiki ir jais nesivadovauja. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys neleidžia teismui abejoti dėl būtinojo kontrabandos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, buvimo.

25. Liudytoja D. K., analizuojamo įvykio metu dirbusi Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, pėsčiųjų take (17-oje darbo vietoje), patvirtino, kad, atvykus kaltinamajam, jo buvo klausiama, ar su savimi gabena tabako gaminių, alkoholio, vaistų ir kiek gabena grynųjų pinigų. Ši liudytoja patvirtino ir tai, kad su kaltinamuoju buvo bendraujama jam suprantama rusų kalba, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kontrabandos gabenimą, tačiau pastarasis nurodė gabenantis tik asmeninius daiktus, taip pat tik 1 000 Eur bei 1 000 dolerių. Liudytoja D. K. nurodė, kad tokios žodinės deklaracijos pagrindu duomenys buvo suvesti į sistemą („KOMANDOR“). Baudžiamojoje byloje pateikta žodinė deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruoti kaltinamojo R. M. nurodyti gabenami pinigai – 1 000 Eur bei 1 000 dolerių (t. 1, b. l. 11). Liudytojos D. K. ir kaltinamojo nesieja jokie tarpusavio santykiai, liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir prisiekusi, jos parodymai yra nuoseklūs, detalūs, kategoriški, tad teismui nekilo abejonių dėl šios liudytojos parodymų patikimumo, teismas jais vadovaujasi nustatydamas faktines įvykių aplinkybes. Vertinant kaltinamojo parodymus dėl priežasčių, kodėl nebuvo deklaruoti pinigai, atsižvelgtina ir į tai, kad vien laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. kaltinamasis, be analizuojamo 2024 m. gegužės 20 d. įvykio, Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo kirtęs dar du kartus – 2024 m. kovo 1 d. tame pačiame Panemunės kelio posto praleidimo punkte ir 2024 m. balandžio 5 d. – Šalčininkų posto praleidimo punkte (t. 1, b. l. 143). Taigi manytina, kad kaltinamajam jau ne pirmą kartą kertant Lietuvos Respublikos sieną kelių posto praleidimo punktuose, jis neabejotinai turi pakankamai patirties ir informacijos dėl kertant valstybės sieną privalomų atlikti veiksmų, iš jų ir gabenamų daiktų deklaravimo. Be to, byloje pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas bei jo priedas (fotolentelė Nr. 1) leidžia spręsti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punkte, (duomenys neskelbtini), esama pakankamai informacijos dėl privalomojo grynųjų pinigų deklaravimo (prievolės deklaruoti, kai gabenama daugiau nei 10 000 Eur), deklaravimo tvarkos, tokia informacija pateikta informaciniuose stenduose ir prie langelio padėtuose lankstinukuose, be to, informacija nurodyta ir užsienio (anglų, rusų) kalbomis (t. 1, b. l. 20–26). Vadovaudamasis aptartais įrodymais, kuriuos vertina kaip patikimus, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis R. M., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neabejotinai žinojo apie pareigą deklaruoti gabentus grynuosius pinigus, tačiau sąmoningai to nepadarė, pinigų muitinės kontrolei nepateikė, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

26. Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

27. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“. Reglamento (ES) Nr. 2018/1672 2 straipsnio 1 punkto h papunktyje pateikta „vežėjo“ apibrėžtis, pagal kurią vežėjas – į Sąjungą atvykstantis arba iš jos išvykstantis fizinis asmuo, su savimi, savo bagaže arba savo transporto priemonėje vežantis grynuosius pinigus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. birželio 30 d. įstatymu) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje.

28. Šių teisės normų pagrindu R. M. rankinėje gabenti 1 150 Eur, 3 692 Eur dolerių (pagal Lietuvos banko 2024 m. gegužės 20 d. skelbtą dolerio kursą euro atžvilgiu – 3 399,32 Eur) ir 1 550 Rusijos rublių (pagal 2024 m. gegužės mėnesio MD nustatytą kursą 1 Eur – 99,10704 Rusijos rublių, t. y. 11,60 Eur), bei ant kūno pritvirtinti 135 000 Eur ir 480 dolerių (pagal Lietuvos banko 2024 m. gegužės 20 d. skelbtą dolerio kursą euro atžvilgiu – 441,95 Eur), tai iš viso sudaro 140 002,87 Eur grynaisiais pinigais, buvo privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Faktinė aplinkybė, kad dalis muitinės kontrolei nepateiktų grynųjų pinigų buvo vežti neslepiant (laikant juos rankinėje), o kita dalis pritvirtinta ant kaltinamojo kūno, įtakos veikos teisiniam kvalifikavimui neturi. Kaltinamojo gabenta suma viršija 900 MGL dydį. Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus R. M. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė, siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant. Šių argumentų pagrindu manytina, kad nustatyti anksčiau įvardyti R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

29. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-179-693/2019).

30. BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija numato galimybę skirti asmeniui baudą, kuri pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas yra galima nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio, arba laisvės atėmimą iki (8) aštuonerių metų. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną sunkų nusikaltimą, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į šiuo atveju nustatytą konkretų gabentų nedeklaruotų grynųjų pinigų kiekį (iš viso 140 002,87 Eur sumą, t. 1, b. l. 12), tai papildomai taip pat apibūdina padarytos veikos pavojingumo mastą. R. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje pateiktus duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: duomenų apie R. M. teistumą ar jo baustumą administracine tvarka byloje nėra (t. 1, b. l. 140–143, 163), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nedirba dėl jam nustatytu neįgalumo. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga kaltinamajam parinkti švelnesnę iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, kurios dydis nustatytinas įvertinus aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius ir jo veikos masto pavojingumą apibūdinančius duomenis. Pažymėtina, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui skiriama minimali bauda yra 150 MGL (7 500 Eur), o maksimalus baudos dydis yra 6 000 MGL (300 000 Eur), skiriamos bausmės vidurkis yra 3 075 MGL (153 750 Eur).

31. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam R. M. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo faktinio jo sulaikymo – 2024 m. gegužės 20 d. (t. 2, b. l. 45–49, 66–69, t. 3, b. l. 66–69) – iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 30 d. (134 dienas), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

32. Dalis piniginių lėšų (eurų), paimtų iš R. M. ir įneštų į Muitinės departamento sąskaitą (t. 1, b. l. 41), pervestinos paskirtai baudai sumokėti. Galimybė teismo paskirtos baudos mokėjimą nukreipti į Muitinės departamento sąskaitoje saugomas kaltinamojo pinigines lėšas pripažįstama ir teisminėje praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-381-1076/2022 10 punktą ir kt.).

33. Paskelbus nuosprendį, R. M. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – naikintina ir kaltinamasis iš suėmimo nedelsiant paleistinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl turto konfiskavimo

34. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-222/2020 ir kt.).

35. Kaltinamasis R. M. nurodė teismui, kad jo gabenta 140 002,87 Eur suma yra jo asmeniniai pinigai, šią sumą jis paskolos sutarties pagrindu gavo iš Maskvoje veikiančio VTB banko, gautos paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas kaltinamojo Maskvoje turimas nekilnojamasis turtas (butas), o tokia pinigų suma jam buvo reikalinga gydymosi paslaugoms apmokėti (galvos operacijai, reabilitacijai bei pragyvenimui po operacijos).

36. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus ir šiuo pagrindu tiekiamus duomenis vertina kritiškai ir sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje gabentų nedeklaruotų pinigų teisėta kilmė ir paskirtis liko nenustatyta.

37. Visų pirma R. M., siekdamas pagrįsti šių pinigų pasiskolinimo iš Maskvoje veikiančio banko, į bylą pateikė VTB banko 2024 m. birželio 27 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad Rusijos Federacijos piliečiui R. M. 2024 m. balandžio 23 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu penkerių (5) metų laikotarpiui buvo išduotas kreditas, kurio suma – 13 750 000 rublių (ekvivalentas eurais – 140 277,49 Eur), pažymoje taip pat nurodyta, kad sudarytos sutarties kopija gali būti išduota tik Rusijos Federacijos teritorijoje, remiantis teisėsaugos reikalavimu arba asmeniškai pačiam R. M. (t. 2, b. l. 193–194), taip pat pateikė šio banko 2024 m. rugpjūčio 5 d. parengtą ikiteisminę pretenziją, reikalaujančią padengti susidariusį įsiskolinimą (t. 2, b. l. 195–196). Teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų formą ir turinį, sprendžia, kad jie nėra pakankami kaltinamojo gabentų pinigų kilmei iš paskolos teisinių santykių pagrįsti. Šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro išdėstytais argumentais, kad nelogiška, jog kaltinamajam R. M., turinčiam neįgalumą ir dėl to nedirbančiam, iš banko santykinai trumpam – penkerių metų – laikotarpiui buvo suteikta pakankamai didelė – 140 277,49 Eur – suma gydymosi išlaidoms (galvos operacijai) padengti. Ir nors kaltinamasi tvirtino, kad suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas jo nekilnojamojo turto, Maskvoje turimo buto, įkeitimu, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (išrašų iš viešų registrų, įkeitimo / hipotekos sandorių, kitų nuosavybės teisę bei įkeistą turtą patvirtinančių dokumentų), leidžiančių daryti pagrįstas išvadas apie jam suteiktos paskolos realumą ir kartu patvirtinančius kontrabanda gabentų pinigų kilmę ir teisėtą asmeninę priklausomybę pačiam kaltinamajam R. M..

38. Antra, kontrabanda gabentų pinigų paskirtis buvo grindžiama kaltinamojo gynėjo bylai pateiktais užsienio medikų išrašais, rekomendacijomis, sutartimis, kvietimais ir kt. (t. 2, b. l. 174–177, 181–183, 184–186, 187–188, 189–190, 191–192). Tačiau teismas, vertindamas šiuos duomenis, atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo parodymų, susijusių su galvos operacijos poreikiu, nenuoseklumą ir kaitą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasi nurodė, kad jam galvos operacija 2024 m. gegužės 21 d. turėjo būti atlikta Lietuvoje (Vilniuje), tačiau kaltinamasis, sulaikytas muitinės praleidimo punkte, negalėjo įvardyti nei konkretaus gydytojo, nei gydymosi įstaigos, kurioje jau kitą dieną ketino operuotis. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis tvirtino, kad Lietuva buvo vis dėlto buvo tik tranzito šalis, o operacija turėjo būti atlikta 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vokietijoje (Miunchene), tai patvirtina gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateiktas profesoriaus išrašytas kvietimas (t. 2, b. l. 191–192). Tačiau atvykimo ir sulaikymo Lietuvoje metu kaltinamasis su savimi neturėjo jokių gydymosi tikslus patvirtinančių dokumentų, taip pat vykimo į Vokietiją dokumentų (bilietų). Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis, remdamasis dėl patirtos galvos traumos sutrikusia atmintimi, negalėjo nurodyti jokių vykimo į Vokietiją ar jo operacijos aplinkybių. Dar daugiau, R. M. 2024 m. gegužės 28 d. buvo apžiūrėtas Viešoje įstaigoje Respublikinė Klaipėdos ligoninėje, konsultuotas neurochirurgo, konstatuota, kad gydymas jam nereikalingas (t. 1, b. l. 152), specialisto išvadoje Nr. G 462/2024(03) taip pat konstatuota, kad nėra nustatyta būtinybė R. M. operaciniam chirurginiam gydymui (t. 1, b. l. 159–160). Apibendrindamas aptartus duomenis teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo parodymus, susijusius su kontrabanda gabentų pinigų paskirtimi (jos teisėtumu), juo labiau, kad, kaip minėta anksčiau, kaltinamasis per santykinai trumpą laikotarpį Lietuvos Respublikos valstybės sieną per kelių praleidimo punktus kirto ne kartą (t. 1, b. l. 143), teismui nepateikdamas jokių paaiškinimų ar duomenų dėl tokio Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo periodiškumo.

39. Tokiu atveju darytina išvada, jog vien tai, kad asmeniui yra paskirta bauda, kuri yra švelniausia iš BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių, negali lemti išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, sprendžiant klausimą, ar kontrabandos dalyko konfiskavimas neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltinamojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

40. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta ir daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Nors grynųjų pinigų slaptas gabenimas per valstybės sieną nelemia jokių mokestinių prievolių išvengimo, tačiau 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įpareigojantis deklaruoti įvežamą ar išvežamą sumą, kuri viršija 10 000 Eur, pagrįstas būtent siekiu užkirti kelią pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimui (preambulės 2 punktas), nes vienas iš grynųjų pinigų judėjimo tarp valstybių kontrolės instrumentų yra ir pareiga juos deklaruoti. Kartu šis teisės aktas nurodo, kad sankcijos už prievolės deklaruoti grynuosius pinigus nevykdymą turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019).

41. Teismas konstatuoja, jog kaltinamąjį apibūdinantys faktai, vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad kontrabandos dalyko konfiskavimas iš kaltinamojo šiuo atveju būtų tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, o šių tikslų negalima pasiekti tik švelnesnėmis priemonėmis, t. y. paskiriant tik baudą ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs R. M. padarytą nusikalstamą veiką teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra konfiskuotina dalis neteisėtai eurais gabentų piniginių lėšų, t. y. 117 050 Eur (136 150 Eur – 19 100 Eur), taip pat 4 172 JAV doleriai, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini) banke (t. 1, b. l. 40, 41) bei 1 550 Rusijos rubliai, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 42) (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

42. 2024 m. rugpjūčio 14 d. į bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-07954 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurios matyti, kad gynėjo teisinės pagalbos paslaugas apskaičiuota bendra 289,54 Eur suma (t. 3, b. l. 19–22).

43. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2A-12-697/2021, 17 punktas).

44. R. M. atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl objektyvių priežasčių, taip pat į tai, jog kaltinamasis dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo nuo 2024 m. gegužės 20 d. yra izoliuotas, sprendžia , kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo neišieškotinos.

Dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

45. Plastikinė juosta (maistinė plėvelė) ir spalvotos gumelės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu, perduotos saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 86–87) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46. Informacijos išrašai, gauti prie 2024 m. birželio 7 d. specialisto išvados Nr. 4RE-2574, saugomi išoriniame standžiajame diske Adata (duomenys neskelbtini), kataloge „(duomenys neskelbtini)“, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

47. Skaitmeninė laikmena (CD), pateikta su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. 14PR-1248, saugotina kartu su šia baudžiamąja byla .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį ir paskirti 650 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 32 500 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką: nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. (134 dienas), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir laikyti, kad sumokėta baudos suma – 13 400 Eur, o galutinė mokėtina bauda yra 382 MGL (19 100 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir R. M. nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dalį lėšų, saugomų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini) banke, pervesti baudai sumokėti (19 100 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti likusią dalį pinigų – 117 050 Eur ir 4 172 JAV dolerius, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. L(duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini) banke, bei 1 550 Rusijos rublius, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, kuriuos R. M. kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Neišieškoti iš R. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinę juostą (maistinę plėvelę) ir spalvotas gumeles, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, perduotas saugoti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriui, ir informacijos išrašus, gautus prie 2024 m. birželio 7 d. specialisto išvados Nr. 4RE-2574, saugomus išoriniame standžiajame diske Adata (duomenys neskelbtini), kataloge „(duomenys neskelbtini)“, Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD), pateiktas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis proceso dalyvių per dvidešimt dienų (20) nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Lina Nainienė