Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrans“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrans“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrans“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. S-2023/28(7-181/2022) „Dėl UAB „Intrans“ skundo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 1AE-173 „Dėl UAB „Intrans“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 18KP-17-558 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas).

2.1. Vilniaus TM skundžiamu sprendimu pripažino, kad: tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2022 m. rugpjūčio 9 d.; už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. sausio 11 d. tranzito deklaraciją T1MRN 22LTVR40001822DD55 (toliau – ir Tranzito deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis – 22 237 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); skolos muitinei atsiradimo data – 2022 m. sausio 19 d.; skolos atsiradimo vieta – Vilniaus TM veiklos zona; skolininkas – UAB „Intrans“. Taip pat Vilniaus TM skundžiamu sprendimu nusprendė skirti procedūros vykdytojui, t. y. pareiškėjui, 2 224 Eur dydžio baudą. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Muitinės departamentas patvirtino Vilniaus TM sprendimą. Muitinės departamento sprendimą patvirtino ne teismo tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Komisija.

2.2. Krovinys, dėl kurio kilo ginčas – „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg; kombinuotos nomenklatūros (KN) kodas 7222) 2021 m. gruodžio 27 d. buvo atsiųstas iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo (t. y. pareiškėjo) muitinės sandėlį. Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 21LTVR4000LSO 1F1F0, kurioje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg; prekės kodas 7222) (toliau – ir Saugojimo deklaracija). Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal Saugojimo deklaraciją, 2022 m. sausio 11 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822DD55, nurodant paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (toliau – ir Tranzito deklaracija T1).

2.3. Pareiškėjas Sąjungos tranzito procedūrą įformino pagal šiuos dokumentus: 2022 m. sausio 11 d. CMR Nr. 2315/211424 deklaraciją (toliau – CMR deklaracija) ir 2021 m. gruodžio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 178138 (toliau – ir Sąskaita faktūra). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Krovinio automobilio vairuotojas muitiniam patikrinimui, be kita ko, pateikė: eksporto manifestą Nr. 22LTVK3000MA001307, tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822EB51 bei Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. sausio 18 d. Krovinio automobilio vairuotojas dar iki šios datos muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Visgi, Vilniaus TM per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo.

2.4. Vilniaus TM apie tai 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. (8.1/21)-2V-1244 informavo procedūros vykdytoją – pareiškėją – prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

2.5. Pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. raštu Vilniaus TM pateikė Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10511010/140122/3004305 (toliau – ir Importo deklaracija) ištrauką iš kompiuterinės sistemos bei CMR deklaracijos, atžymėtos Baltarusijos ir Rusijos Federacijos muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją.

2.6. Tyrimo metu Vilniaus TM 2022 m. kovo 31 d. raštu Nr.(8.1/21)-1KP-125 pateikė užklausą paskirties muitinės įstaigai, t. y. Šalčininkų kelio postui, dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal Tranzito deklaraciją T1, pateikimo muitiniam tikrinimui. Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas 2022 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 22VK30S-004 informavo, kad transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė eksporto manifestą Nr. 22LTVK3000MA001307 ir tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822EB51, o Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių vairuotojas muitiniam tikrinimui neva nepateikė. Vilniaus TM, atlikusi pareiškėjo pateiktos Importo deklaracijos analizę ir palyginimą su Tranzito deklaracijoje T1 esančiais duomenimis bei su prekes lydinčiais dokumentais, nustatė, kad nepavyko identifikuoti (sutapatinti) Sąskaitoje faktūroje ir Importo deklaracijoje nurodytos prekės. Papildomai buvo nustatyta, kad Rusijos Federacijos muitinės Importo deklaracijos ištrauka neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus TM konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją T1, yra nebaigta procedūros vykdytojo (t. y. pareiškėjo). Vilniaus TM už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pareiškėją pripažino skolininku muitinei.

2.7. Procedūros, susijusios su Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių pateikimu muitiniam patikrinimui, buvo įvykdytos krovinio vežėjo „Trasko Ltd.“ (toliau – ir Vežėjas). Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas neatliko jam priskirtų funkcijų ir neperdavė patvirtinimo per NTKS apie prekių pateikimą pagal Tranzito deklaraciją T1. Viešojo administravimo subjektų tinkamas pareigų nevykdymas negali lemti neigiamų pasekmių atsiradimą pareiškėjui. Nepaisant to, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių muitinio tranzito procedūra neva buvo neįvykdyta (o iš tikrųjų tai buvo viešojo administravimo subjekto klaida), pareiškėjas pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus TM dėl visų aplinkybių nustatymo siekiant pripažinti, kad procedūra įvykdyta. Pareiškėjas atliko visus privalomus veiksmus (procedūras), pateikė privalomus ir papildomus dokumentus, kreipėsi į kitos valstybės muitinę dėl dokumentų (patvirtinimo) gavimo, bendradarbiavo bei teikė visą naudingą informaciją Vilniaus TM. Tačiau Vilniaus TM vertino situaciją išimtinai formaliai, o Muitinės departamentas ir Komisija tam pritarė, bei sprendė, kad pareiškėjo teikiami dokumentai neva nepatvirtina aplinkybės, jog Tranzito deklaracija T1 ir joje deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam patikrinimui, o krovinys buvo išvežtas iš Sąjungos. Dar daugiau, už galbūt muitiniam patikrinimui nepateiktos Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių, kai pareiškėjas fiziškai tokių veiksmų net negalėjo atlikti, atsakingu pripažintas būtent pareiškėjas, o ne Vežėjas.

2.8. Įgyvendinimo reglamento 306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, atgabenamos į paskirties muitinės įstaigą, tai muitinės įstaigai pateikiama: prekės; tranzito deklaracijos MRN; visa informacija, kurios reikalauja paskirties muitinės įstaiga. Pareiškėjas įformino Tranzito deklaraciją T1. Krovinio automobilio vairuotojas (Vežėjas) Vilniaus TM Šalčininkų kelio postui muitiniam patikrinimui, be kita ko, pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes, suteikė kitą informaciją. Kartu Vežėjas pateikė ir kitas deklaracijas, eksporto manifestą, tačiau vienintelė pareiškėjo Tranzito deklaracija T1, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, nebuvo uždaryta Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto darbuotojas per NTKS priemones neperdavė patvirtinimo apie prekių pateikimą muitiniam patikrinimui ir taip pažeidė Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas dėl tinkamų muitinės procedūrų atlikimo.

2.9. Laikytina, kad dėl nepabaigtos muitinės procedūros atsakingas ne pareiškėjas, o Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto muitinės posto darbuotojas, laiku ir tinkamai neperdavęs informacijos per NTKS apie prekių pateikimą ir krovinio išvykimą iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl ko nebuvo laiku atlikta žyma apie muitinės procedūros pabaigimą. Tokia situacija praktikoje yra dažnai pasitaikanti, t. y. kai muitinės posto darbuotojai laiku ir tinkamai neperduoda informacijos per NTKS, tokia problema yra nuolat akcentuojama. Šių aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas tinkamai atliko muitinio tranzito procedūras ir krovinys buvo išgabentas (tai patvirtinta kiti įrodymai), tinkamai nesiaiškino nei Muitinės departamentas, nei Komisija. Nei viena institucija savo iniciatyva nesikreipė dėl įrodymų iš Rusijos Federacijos muitinės administracijos gavimo, nors tokią galimybę turėjo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad muitinės institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir joms gauti įrodymus yra daug lengviau. Taigi, šios aplinkybės lemia, kad Vilniaus TM tyrimas buvo nevisapusiškai ir netinkamai atliktas, o Muitinės departamentas ir Komisija šių trūkumų neištaisė.

2.10. Pareiškėjas Vilniaus TM pateikė dokumentus, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros užbaigimą, t. y. CMR deklaraciją, Sąskaitą faktūrą, Rusijos Federacijos Importo deklaracijos ištrauką, gavėjo Korvet JSC (toliau – ir Gavėjas) 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą. Papildomai pareiškėjas kreipėsi į Rusijos Federacijos muitinę dėl papildomo patvirtinimo gavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos ir pristatytos gavėjui Rusijos Federacijoje. Vilniaus TM ir Muitinės departamentas bei Komisija sprendimuose neatsakė aiškiai ir argumentuotai dėl pareiškėjo pateiktų alternatyvių įrodymų, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją T1, užbaigimą. Tokių motyvų nebuvimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus.

2.11. Nors Komisija nurodė, kad tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu, pareiškėjas kreipėsi į Rusijos Federacijos muitinę dėl patvirtinimo apie krovinio atvykimą (antspaudo uždėjimo). Skundo pateikimo metu atsakymas iš Rusijos Federacijos nebuvo gautas.

2.12. Dėl skirtingo prekės kodo paaiškintina, kad yra įprasta praktika, kai prekių siuntėjas deklaruoja prekes vienu kodu, o muitinės įstaigos deklarantams rekomenduoja naudoti kitą, teisingesnį prekės kodą. Tokia situacija susidarė ir šiuo atveju. Pareiškėjas įformindamas Tranzito deklaraciją T1 prekes deklaravo kodu 7222309790, o Rusijos Federacijos muitinėje deklaruojant prekes buvo rekomenduotas naujas kodas 7505120009. Tai patvirtina ir Gavėjas rašte – įforminant muitinės dokumentus buvo naudojamas prekės kodas 75051200, kurį paskirties muitinės įstaiga laikė teisingu. Todėl akivaizdu, kad net ir esant skirtingiems prekės kodams, buvo gabentos tos pačios prekės pagal Tranzito deklaraciją T1, CMR deklaraciją, Sąskaitą faktūrą. Net ir tuo atveju, kai dokumentacija formaliai turi trūkumų, ginčą sprendžianti institucija privalo vertinti įrodymų visumą ir išvadas daryti visapusiškai, nurodant aplinkybių buvimo ar nebuvimo tikimybę. Vilniaus TM, Muitinės departamentui ir Komisijai to nepadarius, sprendimai priimti pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti panaikinti.

2.13. Pareiškėjas be pagrindo pripažintas skolininku muitinei pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK, Sąjungos muitinės kodeksas) 79 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nėra atsakingas asmuo už muitinės procedūros užbaigimą, todėl negali būti pripažintas skolininku. Vilniaus TM atlikto patikrinimo metu nustatyti konkretūs juridiniai asmenys, t. y. Vežėjas („Trasco Ltd.“) ir Gavėjas (Korvet JSC) visiškai atitinkantys skolininkų muitinei apibrėžimą, nurodytą SMK 79 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose. Teigti, kad pareiškėjas, kuris pagal įstatymą atliko visas prievoles, neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros ir todėl atsako prieš muitinę yra nepagrįsta. Tai yra fiziškai neįmanoma. Krovinio vairuotojas buvo informuotas, kad veža prekes pagal Tranzito deklaraciją T1, dalyvavo tikrinant transporto priemonę, jam buvo perduota Tranzito deklaracija T1, jis pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje nurodytas prekes muitiniam patikrinimui. Pareiškėjas, kaip muitinės tarpininkas, nedalyvauja pateikiant prekes muitinės priežiūrai, o tik rūpinasi dokumentų įforminimu. Todėl labiau skolininko sąvoką atitinka būtent Vežėjas, o ne Pareiškėjas.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti. Muitinės departamentas atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. krovinys „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg.; KN kodas – 7222) atvyko iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo UAB „Intrans“ muitinės sandėlį (VV0166) su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21GB000060135B91A3. Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 21LTVR4000LS01F1F0, kurioje deklaruota prekė – „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg.; prekės kodas – 7222). Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigdamas prekių laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. 21LTVR4000LS01F1F0, 2022 m. sausio 11 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. 22LTVR40001822DD55, nurodydamas paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR Nr. 2315/211424 (2022 m. sausio 11 d. ) ir sąskaitą Nr. 178138 (2021 m. gruodžio 17 d.). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. sausio 18 d.

3.2. Nagrinėjamu atveju prekės paskirties muitinės įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. sausio 18 d. Per nustatytą terminą Vilniaus TM NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Gavus pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus bei atlikus pateiktos importo deklaracijos analizę ir palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVR40001822DD55 esančiais duomenimis bei su prekes lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas yra 7505120009, tuo tarpu tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (KN kodas 722230) ir krovinį lydinčiose dokumentuose (sąskaitoje Nr. 178138, CMR Nr.2315/211424) nurodytas prekės KN kodas 7222309790. Pareiškėjo pateikta Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos ištrauka neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos Federacijos muitinės patvirtinta – nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM negalėjo laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

3.3. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus TM 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą Šalčininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų muitinio tranzito procedūrai pagal T1 Nr. 22LTVR40001822DD55 (2022 m. sausio 11 d.), pateikimo muitiniam tikrinimui. Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas informavo, kad transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto manifestą Nr. 22LTVK3000MA001307 ir tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822EB51, o tranzito deklaracijos T1 Nr. 22LTVR40001822DD55 ir joje deklaruotų prekių vairuotojas muitiniam tikrinimui nepateikė.

3.4. Vilniaus TM teisingai konstatavo pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir įregistravo jam skolą muitinei, o pareigos solidariu skolininku muitinei pripažinti prekių vežėją muitinė neturi pagrindo.

3.5. Pareiškėjo skundas grindžiamas pateikta Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10511010/140122/3004305 kopija, CMR važtaraščio Nr. 2315/211424, sąskaitos Nr. 178138 bei bendrovės „Korvet“ rašto kopijomis. Tačiau pagal Įgyvendinimo reglamento reikalavimus tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Vilniaus TM teigimu, ji pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822DD55 (2022 m. sausio 11 d.), neužbaigta. Pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu. Šiuo atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, t. y. Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai, o pateikti pareiškėjo įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūrų užbaigimą. Dėl pareiškėjo argumento, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, Vilniaus TM nurodė, kad tai yra muitinės teisė, o ne pareiga.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Intrans“ skundą.

6.1. 2021 m. gruodžio 27 d. krovinys – „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg; KN kodas 7222) atvyko iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo UAB „Intrans“ muitinės sandėlį su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21GB00006013SB91A3. Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. 21LTVR4000LS01F1F0, kurioje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2 791 kg; prekės kodas 7222). Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigdamas prekių laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. 21LTVR4000LS01FIF0, 2022 m. sausio 11 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 Nr. 22LTVR40001822DD55, nurodydamas paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR Nr.2315/211424 (2022 m. sausio 11 d.) ir sąskaitą Nr. 178138 (2021 m. gruodžio 17 d.). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas 2022 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 22VK30S-004 informavo, kad transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto manifestą Nr. 22LTVK3000MA001307 ir tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR40001822EB51, o tranzito deklaracijos TI Nr. 22LTVR40001822DD55 ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė.

6.2. Procedūros vykdytojas 2022 m. kovo 31 d. pateikė Rusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10511010/140122/3004305 ištrauką iš kompiuterinės sistemos bei CMR Nr. 2315/211424, atžymėto Baltarusijos ir Rusijos Federacijos muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją.

6.3. Atlikus pateiktos importo deklaracijos analizę ir palyginimą su TI tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVR40001822DD55 esančiais duomenimis bei prekių lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas 7505120009, o tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (KN kodas 722230), krovinį lydinčiuose dokumentuose (sąskaitoje Nr. 178138, CMR Nr. 2315/211424) nurodytas prekės KN kodas 7222309790. Be to, pateikta Rusijos muitinės importo deklaracijos ištrauka neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos muitinės patvirtinta – nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM negali laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėjas už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją TI MRN 22LTVR40001822DD55 (2022 m. sausio 11 d.), buvo pripažintas skolininku muitinei.

7. Spręsdamas, ar atsakovas pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrįstai nepripažino tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, teismas vadovavosi SMK 233 straipsniu, Įgyvendinimo reglamento 312 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Teismo vertinimu, jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo tikslu negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą; šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

8. Teismas nustatė, kad prekės paskirties muitinės įstaigai (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postui (LTVK3000)) turėjo būti pateiktos iki 2022 m. sausio 18 d., tačiau Vilniaus TM NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai.

9. Teismas analizavo Vilniaus TM pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas paaiškino, jog jis 2022 m. sausio 11 d. įformino T1 deklaraciją Nr. 22LTVR40001822DD55 A/M valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Krovinys važiavo su EX deklaracijų manifestu, kuris buvo uždarytas Šalčininkų kelio poste, o ginčo T1 deklaracija Nr. 22LTVR40001822DD55 dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nebuvo uždaryta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas dėl neužbaigtos tranzito procedūros pagal ginčo deklaraciją 2022 m. balandžio 22 d. pateikė Tarnybinį pranešimą Nr. 22VK30S-004, kuriame paaiškino, kad krovininio automobilio ((duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė eksporto manifestą Nr. 22LTVK3000MA001307 ir tranzito deklaraciją ir tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. 22LTVR40001822EB51, o tranzito deklaracijos TI MRN Nr. 22LTVR40001822DD55 (ginčo deklaracijos) ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė, todėl ši tranzito procedūra ir nebuvo užbaigta.

10. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pritarė atsakovo išvadai, jog palyginus Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10511010/140122/3004305 bei CMR Nr. 2315/211424, atžymėto Baltarusijos ir Rusijos Federacijos muitinių bei gavėjo antspaudais su ginčo tranzito deklaracija bei prekes lydinčiais dokumentais, matyti, kad skiriasi sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės kodas. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (8.1/17)-2VE-9656 „Dėl informacijos apie Sąjungos/ Bendrosios tranzito procedūros užbaigimą patvirtinimą pateikimo“ pareiškėjui nurodė, jog tyrimo eigoje atlikus pateiktos importo deklaracijos palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVR40001822DD55 esančiais bei su prekių lydinčiąja sąskaita Nr. 178138, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės. Buvo pažymėta, kad importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas yra 7505120009, tuo tarpu ginčo tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ ir krovinį lydinčiuose dokumentuose (sąskaitoje Nr. 178138, CMR Nr. 2315/211424) nurodytas prekės KN kodas yra 7222309790. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai taip pat pažymėjo tai, kad nors pareiškėjas ir pateikė importo deklaracijos originalą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyti ne tik dokumentų formos, bet ir turinio trūkumai, t. y. neatitinkantis prekės kodas.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus (Lietuvos vežėjų sąjungos 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. 2023-02/01, Muitinės departamento atsakymą, Rusijos Federacijos muitinės raštą, importo deklaracijos originalą). Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga buvo tai, kad nebuvo paneigta muitinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, jog prekę lydinčiuose dokumentuose nurodytas neatitinkantis prekės kodas, t. y. nepašalintas prieštaravimas dėl dokumentuose pateiktos skirtingos informacijos apie gabenamą prekę.

12. Atsižvelgęs į SMK 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatyta, jog ginčo prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą) ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Teismo įsitikinimu, teisingai sprendė Vilniaus TM, Muitinės departamentas bei jų pozicijai pritarė Komisija skundžiamuose sprendimuose, jog tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, todėl pagrįstai pripažintas skolininku muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies a punktą.

13. Teismas aptarė SMK 79 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Spręsdamas klausimą dėl solidarios pareiškėjo, ginčo prekių gavėjo ar vežėjo atsakomybės taikymo, teismas nurodė, kad atsakovas ir Komisija savo sprendimuose rėmėsi aktualia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (žr. ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą), kurioje išaiškinta, kad tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas neįvykdė pareigų pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalį, be kita ko, pareigos pateikti šias prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą.

14. Teismas pabrėžė, kad ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje C-230/06 konstatavo, jog net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei. Todėl nagrinėjamoje byloje įvertinęs taip pat ir tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, teismas darė išvadą, kad atsakovas ir Komisija teisingai sprendė, jog pareiškėjas kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas, pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei.

15. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, jog Vilniaus TM, Muitinės departamentas bei Komisija ginčijamuose sprendimuose tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nebuvo pagrindo. Atmetęs reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus, teismas atmetė išvestinį reikalavimą įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

III.

16. Pareiškėjas UAB „Intrans“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliaciniame skunde kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, taip pat nurodoma, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias ES teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

17.2. Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas praleido ginčo prekes ir leido joms išvykti iš Sąjungos muitinės teritorijos, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, paskirties muitinės įstaiga nepranešė išvykimo muitinės įstaigai nei apie prekių atvykimą, nei apie jų tikrinimo rezultatus. Pareiškėjas, būdamas savo veiklos profesionalas, gavęs išvykimo muitinės įstaigos patvirtinimą apie pradedamą tranzito procedūrą, remdamasis ilgalaikiu ir sklandžiu bendradarbiavimu su muitinės įstaigomis, nereikalavo, kad prekių vežėjas paimtų iš paskirties muitinės įstaigos kvitus, liudijančius apie prekių pateikimą, ir pareikalautų Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą patvirtinti tranzito dokumentus. Kartu su ginčo prekėmis buvo vežamas ir kitas krovinys, kuris kartu su ginčo prekėmis buvo pateiktas paskirties muitinės įstaigai, patikrintas ir išleistas iš Sąjungos muitų teritorijos. Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas apie tai pažymėjo NTKS. Taigi, vežėjas, gavęs leidimą prekes išvežti, jas ir išvežė, nemanydamas, kad reikėjo įsitikinti, ar Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas apie visas pateiktas ir išvežtas prekes tinkamai informavo išvykimo muitinės įstaigą – Vilniaus TM Žirmūnų krovinių postą.

17.3. Pareiškėjas pateikė Rusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos ištrauką iš kompiuterinės sistemos, iš kurios matyti, kad prekės buvo pristatytos į paskirties valstybę ir išleistos į laisvą apyvartą. Taip pat pareiškėjas pateikė CMR deklaracijos, atžymėtos Baltarusijos ir Rusijos Federacijos muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją. Tranzito deklaracijoje ir kituose kartu pateiktuose dokumentuose, prekių KN kodas buvo nurodytas 7222309790, t. y. kiti strypai ir juostos iš nerūdijančiojo plieno. Rusijos muitinėje įformintoje importo deklaracijoje buvo nurodytas KN kodas 7505120009, t. y. nikelio lydinio strypai. Taigi šiuo atveju visuose dokumentuose ginčo prekės buvo deklaruotos kaip strypai, vienintelis skirtumas yra šių strypų sudedamosios medžiagos, nes nerūdijančio plieno strypuose paprastai yra ne tik nikelio, bet ir kito metalo, tuo tarpu nikelio lydinių strypai yra padaryti iš šio metalo. Kadangi muitinės įstaigos gali tikslinti prekių KN kodus, šiuo atveju Rusijos muitinė sprendė, kad KN kodas 7505120009 tiksliau apibūdina įvežtų strypų sudėtį nei KN kodas 7222309790, tačiau pats prekės aprašymas, nurodant jos formą, dydį, svorį, kiekį buvo toks pat kaip ir tranzito deklaracijoje, sąskaitoje faktūroje, CMR važtaraštyje. Atitinkamai spręsti, kad nurodžius kitą prekės KN kodą, prekė fiziškai tampa kita, nėra jokio pagrindo.

17.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai – Rusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos nėra tinkamai patvirtinta, todėl neatitinka autentiškumo reikalavimų. Tačiau Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalis nenustato reikalavimų, kokiu būdu turi būti patvirtintos alternatyvių dokumentų kopijos, kad jos būtų laikomos tinkamomis, o tik detalizuoja, kokios institucijos gali patvirtinti kopijų tikrumą. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia elektroninė muitinių procedūrų sistema, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad ginčo prekės iš tikrųjų buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, pateikė ištrauką iš kompiuterinės sistemos, liudijančią, kad ginčo prekėms Rusijoje buvo įforminta importo procedūra. Šis dokumentas patvirtintas prekių gavėjo, kuris ir papildomai pateiktame rašte patvirtinto, kad ginčo prekės atvyko į Rusijos muitinės postą, joms buvo įforminta muitinės procedūra, nurodant tikslesnį prekių KN kodą. Siekdamas įvykdyti Vilniaus TM reikalavimus, pareiškėjas kreipėsi į Rusijos muitinę, prašydamas patvirtinti importo deklaracijos tikrumą, tačiau lygiai taip pat kaip Lietuvos valstybės institucijos yra nutraukusios bendradarbiavimą su Rusijos įstaigomis, pastarosios irgi neskuba vykyti Lietuvos institucijų ir įmonių pateiktų reikalavimų.

17.5. Lietuvos muitinės įstaigos, nustačiusios kad išorinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta tinkamai, skaičiuoja skolą muitinės procedūros vykdytojui, o Rusijos muitinės įstaigos bet kuriuo atveju skaičiuoja nustatytus mokesčius importuojant prekes. Vadinasi, tos pačios prekės būna apmokestinamos dvigubai tik todėl, kad Vilniaus TM neatžymi NTKS apie prekių pateikimą ir tikrinimą, bei Lietuvos muitinės įstaigos nebendradarbiauja su Rusijos muitinės įstaigomis, taigi negali patikrinti, ar ginčo prekės iš tikrųjų buvo atvežtos ir išleistos į laisvą apyvartą paskirties valstybėje.

17.6. Lietuvos muitinės įstaigos iš anksto įmones, toliau vykdančias veiklą su Rytų Europos valstybėmis, o ypač Rusija, laiko pažeidėjomis, todėl nepaisant to, kokius dokumentus pristatytų, siekdamos įrodyti, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir nebuvo išimtos iš muitinės priežiūros Lietuvoje, tiek muitinės įstaigos, tiek teismai dažniausiai atmeta bet kokį įrodymą, vadovaudamiesi tik savo logika ir išankstiniu nusistatymu, kad prekės patekti į Rusijos Federaciją negalėjo.

17.7. Nors įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tačiau nagrinėjamu atveju liko neaišku, kokiems įrodymams prieštaravo pareiškėjo pateikti Rusijos muitinėje įforminta importo deklaracija, CMR važtaraštis, bylojantys apie prekių gabenimą į paskirties valstybę (Rusiją). Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus vertino ir sprendė, kad Rusijos muitinėje įforminta importo deklaracija nepatvirtinta tranzito procedūros užbaigimo dėl skirtingo prekių KN kodo, tačiau kartu nurodė, kad yra pagrindas abejoti šio dokumento autentiškumu, nes jis nėra tinkamai patvirtintas. Tokiu atveju susiklosto dviprasmiška situacija, kai tas pats dokumentas laikomas tinkamu ir netinkamu toms pačioms aplinkybėms pagrįsti.

17.8. Teismas tik formaliai nurodė, kad išorinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta tinkamai, tačiau visapusiškai netyrė ir nevertino byloje pateiktų dokumentų, įrodančių, kad ginčo prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, faktiškai pateko į trečiąją valstybę, taigi jokiu būdu negalėjo patekti į Sąjungos ekonominę apyvartą, todėl importo PVM taikytas visiškai be pagrindo.

18. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Muitinės departamentas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes dėl ginčo esmės ir tvirtina, kad byloje pareiškėjas nepateisė įrodymų, liudijančių tinkamą muitinio tranzito procedūros užbaigimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus TM nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 18KP-17-558 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, Muitinės departamento 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1AE-173 „Dėl UAB „Intrans“ skundo“ ir Komisijos 2023 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. S-2023/28(7-181/2022) „Dėl UAB „Intrans“ skundo“, kuriais pripažinta, kad pareiškėjui dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal Tranzito deklaraciją, kaip tranzito procedūros vykdytojui, atsirado mokestinė prievolė muitinei, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Vilniaus TM pagrįstai konstatavo, o Muitinės departamentas pagrįstai patvirtino pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir pagrįstai įregistravo jam skolą muitinei.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą tikrinamo sprendimo panaikinimui, ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pagrindiniais pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jie nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

25. Ginčijamu Vilniaus TM sprendimu skolininku muitinei pareiškėjas pripažintas muitinei konstatavus, kad pareiškėjas neįvykdė muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją, t. y. nepateikė įrodymų, kad ginčo prekės (2 791 kg „strypų iš nerūdijančiojo plieno“; KN kodas 7222) buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

26. Pakartotinai įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui išnagrinėti svarbias faktines aplinkybes (taip pat žr. šios nutarties 6 – 6.3 p.), įskaitant tai, kad: ginčo prekės 2021 m. gruodžio 27 d. atvyko iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo – pareiškėjo – muitinės sandėlį; ginčo prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija; pareiškėjas (procedūros vykdytojas), kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigdamas prekių laikinąjį saugojimą 2022 m. sausio 11 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal Tranzito deklaraciją, nurodydamas paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą; ginčo prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)); Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas 2022 m. balandžio 2 d. raštu informavo, kad paminėtos transporto priemonės vairuotojas muitiniam tikrinimui Tranzito deklaracijos ir joje deklaruotų ginčo prekių muitiniam tikrinimui nepateikė.

27. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos reglamentuojamos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visą tai, kas nurodyta toliau: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; <...>“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai“.

28. Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus paminėto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui (procedūros vykdytojui), vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktais ir šio straipsnio 2 dalimi, kilo pareiga paskirties muitinei (t. y. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto muitininkams) pateikti ginčo prekes ir pabaigti pradėtą ginčo prekių tranzito procedūrą. Atitinkamai, pareiškėjui šių reikalavimų neįvykdžius, atsirado skola muitinei (Sąjungos muitinės kodekso 79 str. 1 d. a p. ir 3 d. a p.).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu pakartotinai įvertinusi surinktus įrodymus pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jais pagrįstai išvadai, kad pareiškėjas Tranzito deklaracijos ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė, todėl ši tranzito procedūra ir nebuvo užbaigta (taip pat žr. šios nutarties 9 p.). Taip pat teisėjų kolegija pritaria išsamiems pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais teismas vertino jog pareiškėjas nepateikė pakankamai pagrįstų alternatyvių ginčo prekių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų kaip tai nustatyta Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje (žr. šios nutarties 10 ir 11 p.), todėl jų nekartoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, pagrįsti kitokiu įrodymų vertinimu, atmetami.

30. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kuriais pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė pirmosios instancijos teismas. Jis tiesiog pateikia savo įrodymų vertinimą. Šiame kontekste primintina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis, būdamas savo veiklos profesionalas, gavęs išvykimo muitinės įstaigos patvirtinimą apie pradedamą tranzito procedūrą, remdamasis ilgalaikiu ir sklandžiu bendradarbiavimu su muitinės įstaigomis, nereikalavo, kad prekių vežėjas paimtų iš paskirties muitinės įstaigos kvitus, liudijančius apie prekių pateikimą, ir pareikalautų Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą patvirtinti tranzito dokumentus. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo teiginius vertina kaip gynybinę poziciją, nepaneigiančią šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas tinkamais dokumentais neįrodė, jog ginčo prekės per nustatytą laikotarpį buvo pristatytos į paskirties muitinę.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kuriais jis kai kurių savo pareigų netinkamą vykdymą pateisina „ilgalaikiu ir sklandžiu“ jo bendradarbiavimu su muitine, ar tuo, kad kartu su ginčo prekėmis per Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą buvo vežamos ir kitos prekės, apie kurias buvo tinkamai pranešta NTKS, yra teisiškai nereikšmingi. Tai nepateisina pareiškėjo, kaip procedūros vykdytojo, iš Sąjungos kodekso (šiuo atveju iš 233 str.) kylančių pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Priešingai, pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio modelį, prisiėmė netinkamo tranzito procedūros vykdymo riziką, įskaitant visas su tuo susijusias pasekmes.

33. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose ir tikrinamame teismo sprendime išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intrans“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.